Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 33 MGL (1 666,50 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (I), 140 straipsnio 2 dalyje (II).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. S. 2019 m. liepos 7 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini), namuose, ne mažiau kaip du kartus tyčia ranka trenkė į veidą savo sugyventinei I. Š., tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinio skruosto sumušimą, apatinės lūpos gleivinės paviršinę muštinę žaizdą ir tokiu būdu nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (I).

Be to kaltinamasis E. S. 2019 m. liepos 7 d. apie 17 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau kaip du kartus tyčia trenkė ranka į galvą savo sugyventinei I. Š., tokiu būdu nukentėjusiajai padarė dešinio skruosto sumušimą, apatinės lūpos gleivinės paviršinę muštinę žaizdą ir tokiu būdu nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (II).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. S. visiškai prisipažino kaltu pagal jam inkriminuotus nusikaltimus. Be to jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios I. Š. parodymais, tarnybiniais pranešimais ir kitais byloje surinktai dokumentais.

Kaltinamasis E. S. parodė, kad konfliktas su sugyventine I. Š. kilo jo namuose. Neprisimena konflikto priežasties. Pirmą kartą tarp jo ir I. Š. ginčas kilo apie pietus, galimai apie 11 val. Tada jai sudavė gal du smūgius ranka per veidą. Po konflikto I. Š. iš namų išėjo, o pats išgėrė gal 1 butelį alaus ir tvarkė mašiną garaže. Apie 17–18 val. į namus sugrįžo jo sugyventinė, su kuria vėl sukonfliktavo. Būdamas supykęs jai keletą kartų nestipriai (kaip pačiam tuo metu atrodė) vėl sudavė ranka per veidą. Sugyventinė pasakė, kad kviečia policiją. Dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo savo sugyventinei labai gailisi, šiuo metu su ja susitaikė, bendrauja draugiškai, todėl norėtų, kad tyrimas būtų nutrauktas (b. l. 64–65).

Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad 2019 m. liepos 7 d. apie 11 val. kartu su sugyventiniu E. S. buvo namuose. Tuo metu rinkosi ir krovėsi savo daiktus, nes nuo 2019 m. liepos 8 d. turėjo išsikraustyti iš sugyventinio namų. Besikraunant daiktus pamatė kad sugyventinis bando sugadinti jos telefoną, t. y. bandė jį laužti per pusę. Tada ji pradėjo ant sugyventinio šaukti, šis tuo metu ją pastūmė. Konflikto metu sugyventinis ne mažiau keturis kartus su ranka jai trenkė į veido sritį. Pajautė burnoje kraują. Dėl šių veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po smūgių gražiai paprašė savo sugyventinio, kad šis atiduotų telefoną, tačiau jis telefono negrąžino. Sugyventinis tuo metu buvo blaivus, tačiau jis buvo kažkuo labai keistas. Tada išėjo pas kaimynę, kad daugiau su juo nekonfliktuotų, nes jo bijojo. Pas draugę buvo iki vakaro. Manydama, jog sugyventinis nusiramino, apie 17 val. 50 min. grįžo į namus toliau krautis savo daiktų. Jos telefonas buvo padėtas ant staliuko. Kol sugyventinis nematė, telefoną įsidėjo į kišenę. Telefonas neapgadintas. Toliau kraunantis daiktus sugyventinis pradėjo kabinėtis, jam liepė ramintis ir perspėjo, kad jei jis prie jos lįs, tai iškvies policiją. Šis atsakė, jog jam vienodai ir ne mažiau du kartus su ranka trenkė per veidą, taip vėl sukeldamas jai fizinį skausmą. Išbėgusi į lauką išsikvietė policiją. Civilinio ieškinio dėl sukelto fizinio skausmo nereiškia. Anksčiau yra konfliktavę žodžiu, smurto prieš ją sugyventinis nenaudojo (b. l. 9–10, 12).

2019 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d., apie 11 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), E. S. naudojo fizinį smurtą savo sugyventinės I. Š. atžvilgiu, t. y. ne mažiau keturis kartus ranka trenkė į veido sritį. Vėliau, apie 17 val. 50 min., tuose pačiuose namuose, gyvenamojo namo kambaryje, E. S. savo sugyventinei I. Š. dar du kartus trenkė į galvos sritį. Dėl tokių E. S. veiksmų I. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas, užfiksuoti sužalojimai ant I. Š. lūpos (b. l. 13–16).

2019 m. liepos 7 d. Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota nukentėjusiosios I. Š. kūno apžiūra ir apžiūrint matomas kūno vietas, užfiksuota patinusi apatinė lūpa, kitų sužalojimų nenustatyta (b. l. 18, 19–21).

2019 m. liepos 7 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad I. Š. nustatyta kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas bei lūpos žaizda (b. l. 29).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. Š. padarytas dešinio skruosto sumušimas, apatinės lūpos gleivinės paviršinė muštinė žaizda. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu laiku. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 30).

2019 m. liepos 7 d. Asmens vengiančio pasitikrinti neblaivumą (girtumą) alkoholio kiekio matuokliu ar sveikatos priežiūros įstaigoje apžiūros akte nurodyta, kad E. S. iš jo neadekvataus elgesio, alkoholio kvapo (ir jis pats neneigė vartojęs alkoholio), nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių, įraudusių skruostų nustatyta, kad E. S. 2019 m. liepos 7 d. 18 val. buvo girtas (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. S. veika (I) pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip nežymų sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis E. S. savo sugyventinei I. Š. ne mažiau kaip du kartus tyčia ranka trenkė į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinio skruosto sumušimą, apatinės lūpos gleivinės paviršinę muštinę žaizdą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Be to ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. S. veika (II) pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip nežymų sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis E. S. savo sugyventinei I. Š. ne mažiau kaip du kartus tyčia trenkė ranka į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinio skruosto sumušimą, apatinės lūpos gleivinės paviršinę muštinę žaizdą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Teismas kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus (I, II) ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką (II) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam E. S. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (I), skirti 6 mėnesius viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui; už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (II), skirti 6 mėnesius viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 9 mėnesius viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis E. S. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi (b. l. 74–75).

Skiriant kaltinamajam E. S. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją – nusikaltimai padaryti dėl menkavertės priežasties – pykčio protrūkių, baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – teistas, administracine tvarka baustas, nedirba, duomenų charakterizuojančių kaltinamąjį valstybinis kaltintojas nepateikė, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra; į tai, kad nereiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra viešieji darbai, yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam už nusikaltimą (I), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskiriant 6 mėnesius viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui; už nusikaltimą (II), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskiriant 6 mėnesius viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Paskirtos bausmės (I, II) įstatymo nustatyta tvarka bendrintinos iš dalies jas sudedant, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių tvarka, prie 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės (už nusikaltimą (I) pridedant bausmės dalį už nusikaltimą II – 3 mėnesius viešųjų darbų bausmės ir paskirtina galutinė subendrinta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2019 m. liepos 7 d. 18 val. 30 min., paleista 2019 m. liepos 8 d. 14 val. 7 min. (b. l. 46, 59). E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina (b. l. 66–67).

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (I) ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (II) ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes (I, II) subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2019 m. liepos 7 d. 18 val. 30 min. iki 2019 m. liepos 8 d. 14 val. 7 min., vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (1:6).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.