- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- e2S-1470-638/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07731-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Remza“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12163-429/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Remza“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nimetus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 24 075,00 Eur skolą, 1302,49 Eur skolą už papildomus darbus, 520,55 Eur delspinigius, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 26 897,24 Eur bendros vertės atsakovės pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas skolininką banke ar kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove; piniginių lėšų nesant ar jų nepakankant, areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei ir esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, leidžiant areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove, duomenis apie atsakovės turtą pavedant surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Prašyme ieškovė nurodė, kad atsakovė vengia geruoju atsiskaityti su ieškove, ignoruoja ieškovės raginimus sumokėti skolą, ginčo suma yra didelė, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, neviršijant 26 897,24 Eur sumos areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovei kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovei teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, o turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Atsakovei pareikštas reikalavimas dėl 24 075,00 Eur, 1302,49 Eur skolos už papildomus darbus ir 1 520,55 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai ir į ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad galimo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat teismas nurodė, kad siekiant šalių interesų pusiausvyros, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsakovei priklausančiam kilnojamam ir nekilnojamam turtui, o turto esant nepakankamai – piniginėms lėšoms.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Nimetus“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2015-09-09 UAB „Nimetus“ ir UAB „Remza“ sudarė statybos subrangos sutartis. Ieškovė pagal sutartis tinkamai ir laiku darbų neužbaigė. Atsakovė ne kartą siųstuose pranešimuose ieškovei yra nurodžiusi, kad pateiktų ieškovės PVM sąskaitų faktūrų neapmokės, kol darbai visa apimtimi nebus užbaigti, o nurodyti defektai pašalinti. Taigi, atsakovė niekada neatsisakė ir neatsisako atsiskaityti su ieškove.
Atsakovė yra stabiliai ir pelningai veikianti įmonė, finansinių sunkumų neturi, su kreditoriumi pagal teismo sprendimą yra atsiskaičiusi, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis vien tik prielaida, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba gali pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė daugiausiai dirba viešųjų pirkimų srityje, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones - areštuojant turtą ar pinigines lėšas, įmonė patirs didelių nuostolių, susijusių su įmonės reputacija, bus apribotas dalyvavimas viešuosiuose konkursuose, taip pat atsiras problemų dėl draudiminių garantų užtikrinimo, dėl ko mažės galimybės sudaryti sutartis bei didinti įmonės pelną.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016-04-22 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
Atsakovės atskirasis skundas iš esmės grindžiamas pareikšto ieškinio reikalavimų nepagrįstumo įrodinėjimu, kas laikytina ginčo dalyku civilinėje byloje.
Pati atsakovė su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie atsakovės atžvilgiu nagrinėjamas nebaigtas kitų kreditorių bylas, kas tik patvirtina, jog atsakovė galimai turi neįvykdytų pradelstų kreditorinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams.
Atsiliepimas
Atsakovė tik deklaratyviais teiginiais įrodinėja, kad yra stabili ir finansinių sunkumų neturinti įmonė. Ieškovės manymu, deklaratyvūs ir jokiais objektyviais duomenimis neparemti atsakovės teiginiai apie jos gerą finansinę padėtį ne tik nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovo finansinė padėtis yra stabili ir gera, bet ir nepaneigia pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo, nes nėra jokio faktinio pagrindo tikėtis, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė bus pajėgi įvykdyti ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu ne tik neginčija, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, bet ir nepateikia jokiu objektyvių duomenų, kad ieškovei palankus teismo sprendimas galės būti įvykdytas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Nimetus“ atžvilgiu.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio (pareiškimo) reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tik tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Kaip matyti, Kauno apylinkės teismas ginčijama 2016 m. kovo 16 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat konstatavęs, jog ir ieškinio suma atsakovui yra didelė bei padidina būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Pagal susiformavusią teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Kita vertus, prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie tikrai gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad ieškinio suma jai nėra didelė. Taigi, nesant patikimų duomenų apie įmonės gerą turtinę padėtį, sprendžiama, kad apeliantė nepaneigė teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str., 185 str., 314 str., 338 str.).
Vien faktas, kad atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jai gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo - pažeidimo (CPK 144 str. 1 d, 145 str. 2 d.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad piniginių lėšų areštas sukelia didžiausius nepatogumus, todėl ieškovės reikalavimams užtikrinti pagrįstai nutarta pirmiausiai areštuoti apeliantei priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises. Taigi, atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo abejoti pritaikytos laikinosios apsaugos ekonomiškumu bei atitikimu teisingumo ir sąžiningumo principams. Be to, pritartina ieškovės atsiliepime nurodytiems argumentams, kad atsakovė, manydama, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas varžo jos ūkinę veiklą, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. pateikti prašymą, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos konkrečiam jai priklausančiam turtui ieškinio reikalavimo ribose ar sumokėti reikalaujamą priteisti sumą į teismo specialiąją sąskaitą (CPK 148 str. 1, 2 d.).
Taip pat pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentai yra susiję su ieškovės pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu. Visos apeliantės nurodomos faktinės aplinkybės bus vertinamos nagrinėjant ginčą iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia preliminaraus ieškinio pagrįstumo.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovo UAB „Nimetus“ atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.