Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės N. B. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

2. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

3. Atskirajame skunde keliamas klausimas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovė nepašalino trūkumų per teismo nustatytą terminą, ar ne (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme, nepriėmimo

4. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

5. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė patikslintą ieškinį su priedais. Ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti į bylą.

Dėl paduoto ieškinio, kai nepašalinami teismo nustatyti ieškinio trūkumai, teisinio kvalifikavimo

6. Byloje nustatyta, kad ieškovės N. B. ir G. M. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš valstybės 2 847 Eur turtinės ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės G. M. B. ieškinį, nes ši nesikreipė į ikiteisminę instituciją dėl žalos atlyginimo, ir nustatė apeliantei N. B. septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumui pašalinti – nurodyti konkretų turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų, dydį.

8. Nurodyta teismo nutartis tą pačią dieną išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą ir 2025 m. gegužės 13 d. įteikta apeliantei (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Apeliantė per teismo nustatytą terminą jokių veiksmų neatliko, nurodyto trūkumo nepašalino.

9. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi apeliantės ieškinį paliko nenagrinėtą, neištaisius ieškinio trūkumų.

10. Kiekvienas teismui pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 111, 135 straipsniai). Taigi, ieškinyje turi būti nurodyti ieškinio suma, faktinis jo pagrindas, įrodymai, patvirtinantys ieškovo nurodytas aplinkybes, ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Jeigu ieškinys neatitinka šio CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę patikslinti ieškinio dalyką, t. y. aiškiai nurodyti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį.

12. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad iš ieškinio turinio buvo galima nustatyti, kokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą patyrė būtent apeliantė, nes ieškinio 46, 48 punktuose nurodyta, kokią ir kokio dydžio žalą patyrė kiekviena ieškovė. Vis dėlto ši aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliantė procese bendradarbiavo su teismu ir veikė operatyviai. Priešingai – apeliantė per teismo nustatytą terminą jokių veiksmų neatliko. Apeliantė manydama, kad ieškinyje nurodytų duomenų pakanka žalos dydžiui nustatyti arba kad jis gali būti patikslintas parengiamajame teismo posėdyje, galėjo apie tai pranešti ieškinio priėmimo klausimą sprendžiančiam teismui. Tam pirmosios instancijos teismo nustatytas septynių dienų terminas buvo pakankamas, nes apeliantei būtų pakakę tik atkreipti pirmosios instancijos teismo dėmesį į jau paduoto ieškinio 46 ir 48 punktus.

13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentai, kad ji buvo pakankamai atidi, kuo skubiausiai pašalino ieškinio trūkumą, pateikdama prašymą atnaujinti terminą ir pridėdama patikslintą ieškinį. Akcentuotina tai, kad apeliantė šį procesinį veiksmą atliko po to, kai gavo teismo nutartį, kuria pareikštas ieškinys paliktas nenagrinėtas. Taigi, tokį teismo procesinį sprendimą lėmė apeliantės pasyvus procesinis elgesys. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė pažeidė procesinę pareigą bendradarbiauti su teismu (CPK 8 straipsnis). Dėl to šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad apeliantė teismo nustatytą terminą praleido vieną dieną, savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje neteisingai rėmėsi CPK 296 straipsnio 11 punktu, pagal kurį ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Nurodyta nutartimi teismas sprendė ieškinio priėmimo klausimą, tuo metu ieškinys dar nebuvo priimtas, todėl turėjo vadovautis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, 138 straipsniu, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį apeliantei.

15. Apeliantei išaiškinama, kad teismo nutartis, kuria ieškinys laikomas nepaduotu, neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, kreiptis į teismą su nauju ieškiniu.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas ieškinio priėmimo klausimas. Dėl to ši apskųstos nutarties dalis pakeičiama, nurodant, kad ieškovės N. B. ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Laikyti nepaduotu ieškovės N. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei grąžinti jį padavusiam asmeniui“.