Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovėms B. K. ir R. K., atstovei advokatei J. B., nedalyvaujant atsakovui D. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2000-01-21 teismo nutarimu iš atsakovo buvo priteisti alimentai po 1/3 visų rūšių uždarbio dukters išlaikymui, po to ¼ sūnaus išlaikymui. Atsakovas išlaikymo neteikia. Iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo gauna po 130 Lt kiekvieno vaiko išlaikymui. Tačiau išlaikymo nepakanka, nes turi dar vieną mažametį vaiką. Ji dirba parduotuvėje Mašima kasininke pardavėja. Vaikų išlaikymo išlaidos mėnesiui yra apie 800 Lt, vien būsto išlaikymas vienam žmogui sudaro apie 200 Lt.

I. R. K. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad išlaiko viena mama, o tėtis neprisideda. Ji bus 12 klasėje. Į mokyklą važiuoti nereikia, dienpinigių mama duoda 5 Lt į savaitę. Spėja pareiti namo pavalgyti, paskutinį kartą tėtį matė 2010 m.

Atsakovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai ir laiku, prašymų, atsiliepimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, jog šalių santuoka nutraukta 2000-06-20 (b.l. 8). Atsakovas yra ieškovės vaikų R. K., gim.1994-05-28, ir E. K., gim.1999-04-05, tėvas (b.l. 6). Ieškovė turi dar vieną vaiką A. B., gim.2007-12-21 (b.l. 7). Kauno miesto apylinkės teismo 2000-01-21 nutarimu nutarta išieškoti iš atsakovo alimentus vaikų išlaikymui: dukters R., gim.1994-05-28 ir sūnaus Egidijaus gim. 1999 0405 po 1/3 visų rūšių uždarbio, o po to sūnaus Egidijaus, gim.1999-04-05, išlaikymui po ¼ visų rūšių uždarbio (b.l. 9). 2008-09-29 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo sprendimu E. K., gim.1999-04-05, ir R. K., gim.1994-05-28, mokama po 130 Lt išmoka (b.l. 10-11). Ieškovė dirba UAB „Maksima Lt“ (b.l. 13-14). Ieškovė turi butą ir žemės sklypą įgytus paveldėjimo teisės būdu (b.l. 20). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 19). Atsakovas buvo ne kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir teistas už įvairius nusikaltimus (b.l. 26-31). Atsakovas nedirba (b.l. 41).

Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai.

Įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą.

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo procesą, juo nesidomėjo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, prašymų nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovas sutinka su pareiga išlaikyti savo vaikus ir su prašomu išlaikymo dydžiu.

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Augančiam vaikų organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į gerą mitybą, apavą ir drabužius. Nors vaikai ir neturi specialių poreikių, tačiau būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačių vaikų amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik padidėjo. Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiams kas mėnesį išleidžia apie 800 Lt, perka maistą, aprangą, moka už būrelius. Vaikams taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Šiuo metu visa vaikų išlaikymo ir auginimo našta tenka ieškovei, kurios materialinė padėtis atsižvelgiant į išaugusius vaikų poreikius yra labai sunki – jos gaunamos pajamos yra nedidelės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, dabartinės atsakovo galimybės teikti prašomo dydžio išlaikymą, yra pakankamos, nes jis nors ir neturi turto, o duomenų apie įdarbinimus nėra, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus sveikatos problemų neturintis, priešingų duomenų nepateikta, šiuo metu neturintis kitų išlaikytinių. Be to, tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, įvertinus nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas visiškai, pakeičiant 2000-01-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr.2-5957/2000 priteistą išlaikymo dydį ir priteisiant iš atsakovo D. K. vaikų R. K., gim.1994-05-28, ir sūnaus E. K., gim.1999-04-05, išlaikymui kiekvienam po 250 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 28 Lt pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 str., 93 str., 96 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d., minėtos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo taip pat priteistinas 180 Lt žyminis mokestis valstybės naudai, 548 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (LR CPK 80 str., 88 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti 2000-01-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr.2-5957/2000 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. K., a.k(duomenys neskelbtini) vaikų R. K., gim.1994-05-28, ir sūnaus E. K., gim.1999-04-05, išlaikymui kiekvienam po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2011-12-14) iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. K., a.k(duomenys neskelbtini) 28 Lt (dvidešimt aštuonis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, ir 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio, bei 548 Lt (penkias šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.