- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- 1-68-630/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14359-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- R. G.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas: 2015-12-21 Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 valandų visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 valandų visuomenės labui, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. G. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2017 m. kovo 25 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), savo namų virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis sugriebė kartu gyvenančią savo buvusią žmoną R. G. už plaukų, ją tempdamas pargriovė ant grindų ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrė jai į pilvą, o R. G. atsistojus ir bandant nuo jo pabėgti, jis dešine ranka sugriebė ją už plaukų, o kaire ranka, kumščiu smūgiavo jai vieną kartą į pakaušį ir du kartus į kairį žandą, taip šiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nelabai prisimena įvykio aplinkybes. Jie su nukentėjusiąja išsituokę, tačiau gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Įvykio dieną buvo laidotuvės ir po jų su kaimynu išgėrė alaus. Parėjęs namo pradėjo kelti skandalus. Pradėjo smurtauti. Namų koridoriuje mušė R., bet nelabai atsimena kaip. Prisimena tik, kad policija atvažiavo. Sutinka su kaltinime nurodytomis smurtavimo aplinkybėmis. Jis smurtauja, kai pergeria, o tą dieną buvo labai daug išgėręs. Nusikaltimo padarymui didžiausią įtaką turėjo išgerto alkoholio kiekis. R. buvo išgėrusi nedaug, gal stiklinę alaus. Kitą dieną, kai grįžo iš policijos, atsiprašė R., susitaikė. Su alkoholiu problemų neturi, išgeria, kai pasitaiko proga. Ketina susirasti darbą. Gailisi dėl savo poelgio.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. G. parodė, kad su kaltinamuoju išsituokusi, tačiau ūkis bendras. Įvykio dieną S. buvo laidotuvėse ir nešė karstą. Po laidotuvių gavo 10 Eur ir nusipirko alkoholio. Ji išėjo parsivesti S. namo, bet jis iš karto ją puolė. Kai jie išėjo namo, jis ir pakeliui ją vaikėsi. Tada ji greitai parėjo namo, nes galvojo, kad prie dukros jos S. nemuš. Grįžęs namo pasikvietė ją į virtuvę, o ji pasakė, kad jis eitų miegoti. Tada jis ir šoko ant jos. Jis griebė už plaukų, ji pargriuvo ir jis ją spardė. Į galvą davė, bet ji vis tiek ištrūko į kambarį pas dukrą. Po to su dukra išbėgo į lauką, S. bėgo iš paskos ir pradėjo grasinti. Jis buvo agresyvus, todėl dukra iškvietė policiją. Ji dažnai jo laukia išgėrusio, o kai pergeria, tai būna baisu. Kad muštų, tai tik keli kartai buvo, bet morališkai tai visko būna. Namuose neina visiškai atsiskirti, nes kambariai pereinami, viena virtuvė. Jis geria ir smurtauja, nes kaime nėra ką veikti. Vienkiemyje gyvena, žmonių ir veiklos nėra. Kartais jis pas ūkininką padirba. Jis Kaune galėtų įsidarbinti. Norėtų, kad vietoj bausmių jam būtų paskirtas koks nors raštas, kad jis girtas negali pareiti namo. Tai jam būtų didžiausia bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. G. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: pranešimas apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 11), asmens apžiūros protokolas (b. l. 12-16), liudytojos parodymai (b. l. 25) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. G. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis sugriebė kartu gyvenančią savo buvusią žmoną R. G. už plaukų, ją tempdamas pargriovė ant grindų ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrė jai į pilvą, o R. G. atsistojus ir bandant nuo jo pabėgti, jis dešine ranka sugriebė ją už plaukų, o kaire ranka, kumščiu smūgiavo jai vieną kartą į pakaušį ir du kartus į kairį žandą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – pilnametis, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, nedirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys, į tai, kad nukentėjusioji išsakė poziciją dėl bausmės ir įpareigojimo nevartoti alkoholio paskyrimo, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismui pateikta 2017-04-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4696, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. G. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 34,74 Eur advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nedirba, turto neturi, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
Kaltinamasis S. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. kovo 25 d. 19.50 val. iki 2017 m. kovo 26 d. 16.42 val. (b. l. 69-70).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.
Į bausmės laiką įskaityti S. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2017 m. kovo 25 d. 19.50 val. iki 2017 m. kovo 26 d. 16.42 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš S. G. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.