- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 1-15-169/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Vilius Jonaitis
- Kategorijos
- 1.2.18.8Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str.)
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje V. K., gimusi (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliete, lietuve, ištekejusi, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini) dirbanti pagal verslo liudijima, anksciau neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dali ir 182 straipsnio 1 dali.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. K., siekdama išvengti mokesciu, i pajamu mokescio deklaracijas iraše žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, o butent:
- vykdydama veikla pagal verslo liudijima Nr.V0451082 laikotarpyje nuo 2004 m. kovo menesio iki 2006 m. spalio menesio, siekdama išvengti mokesciu, t. y. prievoles moketi PVM, pažeisdama 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridetines vertes istatymo Nr.IX-751 71 straipsnio 2 dali, PVM moketoja neisiregistravo bei pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyventoju pajamu mokescio istatymo Nr.IX-1007 27 straipsnio 5 dali, i metine pajamu mokescio deklaracija (teikiama gyventojo, gavusio pajamu iš veiklos pagal verslo liudijima) už 2004 metus iraše žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad gavo 17 000 Lt pajamu, nors realiai buvo gavusi 220 645,42 Lt pajamu ir šia deklaracija 2005 m. balandžio 20 d. pateike Telšiu apskrities valstybines mokesciu inspekcijos Mažeikiu skyriui, po ko toliau tesdama nusikalstama veika, tuo paciu tikslu, t. y. siekdama išvengti prievoles moketi PVM, pažeisdama to paties Lietuvos Respublikos Gyventoju pajamu mokescio istatymo Nr.IX-1007 27 straipsnio 5 dali, i metine pajamu mokescio deklaracija (teikiama gyventojo, gavusio pajamu iš veiklos pagal verslo liudijima) už 2005 metus iraše taip pat žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad gavo 22 400 Lt pajamu, nors realiai buvo gavusi 226 618,23 Lt pajamu ir šia deklaracija 2006 m. balandžio 30 d. pateike Telšiu apskrities valstybines mokesciu inspekcijos Mažeikiu skyriui.
Apklausta teisiamajame posedyje apie jai pareikšta kaltinima ir žinomas bylos aplinkybes, kaltinamoji V. K. kalta prisipažino iš dalies ir parode, jog prieš trejus metus iš gyventoju supirkinedavusi kiaules, per metus suprekiautos pajamos neviršydavo 100.000 Lt ir PV mokestis nebuvo skaiciuojamas. Veliau pradejusi pirkti skerdiena iš UAB „Vigesta“ ir mokedavusi lengvatini 5 procentu dydžio PV mokesti. Mokesciu inspekcijoje ji pasiklaususi del deklaraciju pildymo ir supratusi, jog deklaracijoje reikia nurodyti tai, ka uždirba, todel ji ir nurodydavusi ne visas gautas pajamas, o pelna. Kadangi ji mokejo 5 procentu dydžio PVM, buvo isitikinusi, jog jai nereikalinga registruotis PVM moketoja, nors ir suprekiaudavo daugiau nei už 100.000 Lt. Nurode, jog turi buhalterini išsilavinima. Save iš dalies kalta laikanti todel, kad iki galo neišsiaiškino del deklaracijos pildymo. Be to, ji paaiškino, jog neturejusi tikslo ka nors nuslepti, nes ir sutvarkius visus reikiamus dokumentus, jai butu reikeje moketi tik apie 1000 Lt per metus, o ne 30.000 Lt, kiek jai buvo priskaiciuota sumoketi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios V. K. kalte yra irodyta šiais byloje surinktais ir teisminio nagrinejimo metu patikrintais irodymais:
- Telšiu apskrities VMI Mažeikiu skyriaus 2006 m. gruodžio 6 d. raštu Nr.(13.3.4)-R-17-8210, kuriame nurodyta, jog V. K. nera PVM moketoja (t.1, b. l. 9);
- metiniu pajamu mokescio deklaraciju kopijomis, kuriose nurodyta, jog V. K. 2004 m. balandžio 30 d. deklaravo 79.800,50 Lt pajamu, gautu 2003 m.; 2005 m. balandžio 20 d. deklaravo 17.000,00 Lt pajamu, gautu 2004 m.; 2006 m. balandžio 30 d. deklaravo 22.400,00 Lt pajamu, gautu 2005 m. (t. 1, b. l. 10-12);
- 2006 m. gruodžio 13 d. dokumentu apžiuros protokole pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog V. K. laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2006-10-31 vykdydama veikla pagal verslo liudijima, faktiškai gavo 768.878,13 Lt pajamu; 2004 m. kovo menesi jos pajamos 4.210,00 Lt viršijo 100.000,00 Lt atlygi, del ko atsirado prievole skaiciuoti ir moketi i biudžeta PVM bei privalomai registruotis PVM moketoju; V. K. PVM moketoju neisiregistravo, PVM i biudžeta nemokejo, todel, vadovaujantis PVM istatymo 92 straipsnio nuostatomis, taikant lengvatini 5 procentu PVM tarifa, paskaiciuota sumoketi i valstybes biudžeta 30.680,00 Lt PVM; mokesciu administratoriui teikdama metine pajamu mokescio deklaracija už 2003, 2004 ir 2005 metus, žinomai neteisingai nurode duomenis apie gautas pajamas, nes 2003 m. gavusi 89.385,00 Lt, 2004 m. – 220.645,42 Lt, 2005 m. – 226.618,23 Lt pajamu, metineje pajamu mokescio deklaracijoje už 2003 m. nurode 79.800,50 Lt, 2004 m. – 17.000,00 Lt ir 2005 m. – 22.400,00 Lt (t. 1, b. l. 43-45);
- piniginiu iplauku apskaitos žurnalu nuorašais, iš kuriu matyti, jog 2004 m. V. K. fiksavo savo veikla pagal verslo liudijima ir nurode, jog gavo 220.645,42 Lt pajamu, 2005 m. – 226.618,23 Lt pajamu (t. 1, b. l. 54-78);
- Verslo liudijimo Nr.V 0451082, išduoto 2006 m. spalio 4 d. V. K., kopija (t. 1, b. l. 110);
- specialistes Z. R. parodymais, jog atliekant tyrima UAB „Vigesta“, nustatyta, jog V. K. pirkimai viršija 1000.000 Lt, todel buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas, kurio metu skirtumu nenustatyta. Sulyginus duomenis apie gautas pajamas su mokesciu inspekcijai pateiktomis deklaracijomis, nustatytas duomenu neatitikimas;
- civilinio ieškovo atstoves S. K. parodymais, jog V. K. del PV mokescio nemokejimo valstybei padare 30.680 Lt žalos, taciau šiuo metu ji žala atlygino, todel ieškinio atsisake.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje nurodyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamaji istatyma tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padares nusikalstama veika ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti istatymus atitinkancio elgesio.
Kaltinamajai yra inkriminuota BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika - neteisingu duomenu apie pajamas, pelna ar turta pateikimas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dali yra butinos objektyvios salygos: 1) irašymas i deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kita dokumenta žinomai neteisingu duomenu apie asmens pajamas, pelna, turta ar ju naudojima, siekiant išvengti mokesciu; 2) šiu dokumentu pateikimas valstybes igaliotai institucijai. BK 220 straipsnio prasme žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamu, pelno, turto ar ju naudojimo. Minetojo nusikaltimo sudetis yra formalioji. Ji laikoma baigta, kai kaltininkas irašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelna, turta ar ju naudojima i deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kita dokumenta ir pateikia juos valstybes igaliotai institucijai. Be to, pažymetina, jog BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine tycia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateike žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelna, turta ar ju naudojima valstybes igaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesciu, ir to nori.
Kaltinamoji V. K. savo kalte neige, teigdama, jog neteisingus duomenis i deklaracijas iraše del deklaraciju pildymo tvarkos nežinojimo bei neturejusi tikslo išvengti mokesciu mokejimo.
Lietuvos Aukšciausiasis teismas savo nutartyse yra ne karta pažymejes, jog subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susije su objektyviaisiais ir kaltes turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstama veika, išaiškinimu, kaip jis suvoke bei ivertino savo daromu veiksmu ar neveikimo pobudi, padarinius, kokios paskatos nuleme nusikalstamos veikos padaryma ir kokiu padariniu šia veika buvo siekiama. Kaltes forma, rušis, jos turinys – subjektyvus (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytu aplinkybiu, nustatomi tiriant, ivertinant faktiniu duomenu viseta, išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, ju pobudi, sisteminguma, intensyvuma, buda, situacija, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, nustacius atitinkamo BK straipsnio dispozicijoje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudeties požymius, asmens psichini santyki su šiais požymiais reikia irodineti, remiantis byloje surinktu irodymu viseto analize. Iš bylos faktiniu aplinkybiu, byloje surinktu irodymu visumos neabejotinai matyti, jog V. K. žinomai neteisingus duomenis apie 2004 m. ir 2005 metais gautas pajamas i deklaracijas iraše tiesiogine tycia, t. y. suvokdama, kad pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas valstybes igaliotai institucijai, siekdama išvengti mokesciu, ir to noredama, nes gyventojo, isigijusio verslo liudijima, pajamu ir išlaidu apskaitos žurnaluose, kur ji fiksavo savo veikla pagal verslo liudijima, nurodyti duomenys apie gautas pajamas neatitinka metinese deklaracijose nurodytu duomenu apie gautas pajamas. Kaltinamoji žinojo, kokie duomenys yra jos vedamuose žurnaluose ir pagal juos turejo pildyti metines pajamu mokescio deklaracijas. Pažymetina, jog kaltinamoji V. K. yra igijusi aukštesniji buhalterini išsilavinima (t. 1, b. l. 115), bei yra nurodžiusi, jog susipažinusi su veikla pagal verslo liudijima reglamentuojanciais istatymais (t. 1, b. l. 109).
Tokiu budu, ivertinus byloje surinktus irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, teismui nekyla jokiu abejoniu del V. K. kaltes padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – pateikus neteisingus žinomai neteisingus duomenis apie pajamas – ir todel ji baustina už šio nusikaltimo padaryma.
Be to, V. K. buvo perduota teismui kaltinant dar ir tuo, jog neisiregistravo PVM moketoja, PVM nemokejo ir tokiu budu apgaule, pažeisdama 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridetines vertes istatymo Nr.IX-751 71 straipsnio 2 dalies, 92 straipsnio 1 ir 3 daliu nuostatas, savo naudai išvenge prievoles i valstybes biudžeta sumoketi 30 680 Lt PVM už laikotarpi nuo 2004 m. kovo menesio iki 2006 m. spalio menesio.
Pagal LR BK 182 straipsni sukciavimu yra laikoma veika, kuria kaltininkas tycia, neteisetai, neatlygintinai igyja svetima turta ar turtine teise, išvengia turtines prievoles arba ja panaikina. Svetimam turtui ar teisei i ji užvaldyti arba turtines prievoles išvengimui ar panaikinimui panaudojama apgaule. Apgaule yra laikoma turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas, pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui del turto perleidimo aplinkybes. Apgaules mechanizmas turtines prievoles išvengime yra visai kitoks – apgaule naudojama ne išgaunant iš nukentejusiojo tam tikra turtini veiksma, kas budinga tradicinei sukciavimo koncepcijai, bet išvengiant butinumo vykdyti savo pareiga. Turtines prievoles išvengimas negali buti paaiškintas vien tik kaip turtines prievoles neivykdymas panaudojant apgaule, nes prievoles neivykdymas dar nereiškia, kad jos išvengta. Išvengimas kaip veika ir kaip nusikalstamas rezultatas turetu buti siejamas su tokia padetimi, kai skolininkas ne tik yra neivykdes prievoles bei atsisakes ja vykdyti, bet ir išvengia realaus pavojaus buti priverstam vykdyti savo pareiga kreditoriaus atžvilgiu. Išvengti turtines prievoles apgaule reiškia 1) atsisakyti vykdyti turtine prievole; 2) naudojant apgaule sudaryti tokia padeti, kad kreditorius prarastu realia galimybe igyvendinti savo turtine teise, o kaltininkas išvengtu realaus pavojaus buti teisiškai priverstam vykdyti savo pareiga teises turetojo atžvilgiu. Kitais žodžiais tariant, prievoles išvengimas – tai kreditoriaus galimybes realiai apginti savo reikalavimo teise civilinemis teisinemis priemonemis atemimas (sumenkinimas). Ši kreditoriaus galimybiu sumenkinima (apsunkinima) reiketu laikyti butinu kilusiu nusikalstamu padariniu elementu. Del paminetu argumentu kaltinamoji V. K. išteisintina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dali, nes nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalis).
Kaltinamosios V. K. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nera.
Skirdamas kaltinamajai V. K. bausme, teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni ir nusikalstamos veikos stadija (nesunkus nusikaltimas), i kaltes forma ir ruši (tiesiogine tycia), istatymo ginamas vertybes, i kesinimosi dalyko vertinguma, padarytos žalos dydi ir masta, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo buda, laika ir vieta, žalingu pasekmiu turini ir sunkuma, taipogi kaltinamosios asmenybe - anksciau nera teista bei bausta administracine tvarka. Bausmes paskirtis yra ne tik nubausti asmeni ar atimti galimybe jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, bei užtikrinti teisingumo principo igyvendinima.
Atsižvelgiant i teismo nustatytas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajai skirtina švelnesne iš BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytu alternatyviu bausmiu - bauda, jos dydi nustatant mažesni už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta šios bausmes vidurki (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Telšiu apskrities valstybines mokesciu inspekcijos ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 30.680,0 Lt dydžio civilinis ieškinys atmestinas, kadangi civilinio ieškovo atstove teisme ieškinio nebepalaike tuo pagrindu, jog kaltinamoji žala atlygino.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dali, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
V. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dali ir paskirti 3.125,00 Lt (trys tukstanciai šimtas dvidešimt penki litai) - 25 MGL dydžio bauda.
Telšiu apskrities valstybines mokesciu inspekcijos civilini ieškini atmesti.
Išaiškinti V. K., kad ji privalo sumoketi bauda i teritorines mokesciu inspekcijos saskaita per šešis menesius nuo teismo nuosprendžio isiteisejimo dienos ir pateikti teismo raštines tarnautojui banko kvita. Nustatytu laiku nesumoketa bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui, paduodant apeliacini skunda per nuosprendi priemusi teisma.