Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. R. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-86-744/2017 pagal pareiškėjos antstolio antstolės V. Š. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ ir G. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese teisėtumo ir pagrįstumo.Pareiškėja antstolė V. Š. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotoją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Mokilizingas“ (senasis pavadinimas UAB „SNORO lizingas“) jos teisių perėmėja UAB „Gelvora“. Nurodė, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomas skolos išieškojimo iš skolininko G. R. išieškotojai UAB „Mokilizingas“ pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1139-287/2007. Vykdymo procese UAB „Mokilizingas“ 2016 m. lapkričio 14 d. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 16-50-13 perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. R. (b. l. 1).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi prašymą tenkino. Pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-1139-287/2007 pradinę išieškotoją UAB „Mokilizingas“ į naująjį išieškotoją UAB „Gelvora“ (b. l. 20-21). Teismas nurodė, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje tais atvejais, kai viena ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais). Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui.Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Mokilizingas“ perleido naujajai išieškotojai UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į skolininko G. R. skolą pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-1139-287/2007, kurio pagrindu antstolės V. Š. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko G. R., todėl prašymą tenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. R. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5d. nutartį panaikinti (b. l. 25-26). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Iki nutarties gavimo nežinojo apie šią civilinę bylą.Nesutiko, kad UAB „Mokilizingas“ perduotų reikalavimo teisę UAB „Gelvora“. Mano, kad antstolės veiksmai nusikalstami, nes ji siekia pasipelnyti iš neįgalaus asmens. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. kiekvieną mėnesį atliekami išskaitymai iš jo neįgalumo pensijos po 18,85 Eur pagal antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)S(J)-1601. Iš viso buvo 841,65 Eur, iki šiol išskaityta 644,45 Eur, liko 197,20 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1139-287/2007, kuriuo iš skolininko G. R. priteista 1 187,03 Lt (343,79 Eur) skolos, 813,04 Lt (235,47 Eur) delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2 000,07 Lt (579,26 Eur) sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2007 m. gruodžio 17 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 15 Lt (4,34 Eur) žyminio mokesčio kreditorei UAB „SNORO lizingas“ (b. l. 7). Įsiteisėjęs teismo įsakymas įgijo vykdomojo rašto galią. 2013 m. lapkričio mėn. UAB „SNORO lizingas“ pakeitė pavadinimą į UAB „Mokilizingas“. 2016 m. lapkričio 14 d. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 16-50-13 UAB „Mokilizingas“ perdavė reikalavimo teisę naujajai kreditorei UAB „Gelvora“ į G. R. įsiskolinimą, kurį sudaro 343,79 Eur skolos, 235,47 Eur delspinigių, 4,34 Eur žyminio mokesčio, kurio išieškojimą vykdo antstolė V. Š. (b. l. 9-16). UAB „Gelvora“ 2016 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į antstolę V. Š. ir informavo ją apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį (b. l. 8). Išrašas, kad antstolių informacinės sistemos patvirtina, kad antstolės V. Š. kontoroje yra užvesta tik viena vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 583,6 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. R. (b. l. 17). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskiruoju skundu prašoma skundžiamą nutartį panaikinti, tačiau apeliantas nenurodė, su kokiais teismo argumentais nesutinka.Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., reikalavimo teisės perleidimo sutartį), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį. Negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.112 straipsnio 1 dalį kreditoriaus reikalavimo teisė kaip prievolinė subjektinė teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui. Taigi perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį naujajam kreditoriui savo reikalavimo teisę perleidęs pradinis kreditorius nustoja būti prievolės šalimi, nes jo vietą prievolėje užima naujasis kreditorius, kuris yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju reikalavimas buvo perleistas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (teismo įsakymą), kuriuo priteista skola, delspinigiai, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra duomenų, kad šis reikalavimas būtų išimtinai susijęs tik su kreditoriaus asmeniu, kad reikalavimo teisės perleidimas pažeidė skolininko teises. Nenustatyta ir CK 6.102 straipsnyje numatytų pagrindų, draudžiančių reikalavimo perleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas gal būti perleistas be skolininko sutikimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikalavimo perleidimas ir išieškotojo pakeitimas nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažintas pažeidžiančiu apelianto teises bei teisėtus interesus.Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį pareiškimai teismui vykdymo proceso metu, įskaitant pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo, nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi įstatymas nenumato teismui pareigos pranešti suinteresuotiems asmenims apie gauto prašymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese nagrinėjimą ar skirti šio prašymo žodinį nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl išieškotojo pakeitimo buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus skolininkui nebuvo pažeistos proceso normos. O teisę pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu apeliantas įgyvendino paduodamas atskirąjį skundą.Kiti atskirojo skundo argumentai yra susiję su antstolės atliktų veiksmų teisėtumu vykdomojoje byloje, tačiau visiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog suinteresuotas asmuo, manantis, kad antstolio atlikti procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo interesus, turi teisę CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka pateikti skundą dėl antstolio veiksmų. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad įvykus procesinių teisių perėmimui buvo pagrindas pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.