Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-21 · Civilinė byla Nr. 2-1653/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-21
Bylos Nr.
2-1653/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas
Ieškovas
UAB „AKRUONA“, UAB „INKASO“
Atsakovas
UAB „Informacinių technologijų sprendimai“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „INKASO“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „AKRUONA“ ir UAB „INKASO“ ieškinius atsakovui UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB „AKRUONA“ ir UAB „INKASO“ prašė iškelti atsakovui UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ bankroto bylą. UAB „AKRUONA“ bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Orinata“, o UAB „INKASO“ – UAB „PALTAJA“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Orinata“. Spręsdamas administratoriaus paskyrimo klausimą, teismas nurodė, kad siūlomi administratoriai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, abu deklaravo nešališkumo, interesų konflikto vengimo, lygiateisio visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesų atstovavimo principus savo veikloje. UAB „Orinata” įkurtas 1998 metais, įmonėje dirba trys administratoriai, kurie pastoviai kelia kvalifikaciją, du iš jų turi bankroto administravimo patirtį nuo 1998 metų, šiuo metu vykdo 29 bankroto procedūras, yra baigę 69 bankroto procedūras; per visą veiklos laikotarpį Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisija nėra svarsčiusi ir paskyrusi nuobaudų. Tuo tarpu UAB „PALTAJA“ patirtis vykdant bankroto procedūras yra mažesnė, šiuo metu įmonė vykdo 13 bankroto procedūrų, tačiau nėra nei vienos baigusi. Teismas pabrėžė, kad, parenkant tinkamą įmonės bankroto administratorių, svarbu atsižvelgti į bankrutuojančią įmonę, kuri šiuo atveju yra nedidelė, tačiau ją administruoti reikalinga patirtis, kadangi įmonės administracijos vadovas teismui nėra pateikęs jokių bankroto bylai iškelti reikalingų dokumentų, todėl tikėtina, kad gali kilti sunkumų perimant įmonės turtą ir dokumentus. Teismas sprendė, kad atsakovo administratoriumi tikslinga skirti UAB „Orinata“, turintį didesnį darbo stažą ir patirtį, kadangi taip bus tinkamiau užtikrinta kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, operatyviau organizuojami ir atliekami bankroto proceso darbai bei kitos įstatyme numatytos bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, be to, UAB „Orinata“ kandidatūrą siūlančio kreditoriaus finansinis reikalavimas yra žymiai didesnis nei UAB „PALTAJA“ siūlančio kreditoriaus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas UAB „INKASO“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl UAB „Orinata“ skyrimo bankroto administratoriumi ir administratoriumi paskirti UAB „PALTAJA“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. UAB „Orinata“ darbo krūvis yra didesnis nei UAB „PALTAJA“. Nors bankrutuojanti įmonė nėra didelė, tačiau pernelyg didelis bankroto administratoriaus darbo krūvis ir užimtumas leidžia abejoti tinkamu procedūrų vykdymu. Savo ruožtu UAB „PALTAJA“ sugebėtų tinkamai vykdyti bankroto procedūrą.

2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik didesnė patirtis savaime nelemia bankroto administratoriaus prioritetiškumo. Bet kokios įmonės administravimas sudaro galimybes įgyti patirties ir žinių bei įsilieti į didelę patirtį turinčių administratorių skaičių. Be to, nors UAB „PALTAJA“ kaip juridinis asmuo įsteigtas neseniai, tačiau jos darbuotojai turi ilgalaikę patirtį bankroto administravimo srityje.

3. Tarp ieškovo UAB „AKRUONA“ ir atsakovo susiklostę santykiai leidžia abejoti šio ieškovo pasiūlyto bankroto administratoriaus nešališkumu. Atsakovo skola ieškovui UAB „AKRUONA“ yra didelė ir sena, todėl manytina, kad šie asmenys turi bendrų interesų ir tarpusavyje bendradarbiauja, dėl ilgalaikių santykių tarp jų atsirado pasitikėjimas. Visa tai leidžia teigti, kad atsakovas gali būti suinteresuotas UAB „Orinata“ paskyrimu bankroto administratoriumi, o ieškovas, siūlydamas šio administratoriaus kandidatūrą, veikė atsakovo interesais. Savo ruožtu UAB „INKASO“ ir atsakovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Teismas, siekdamas išvengti interesų konflikto, galėjo nepaisyti siūlytų kandidatūrų ir pats parinkti bankroto administratorių.

UAB „AKRUONA“ prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad skundas paduotas praleidus apskundimo terminus, o bankroto procedūros jau pradėtos vykdyti. Apeliantas taip pat neteisingai nurodo administratorių darbo krūvius, nes pastarieji yra panašūs, tačiau UAB „Orinata“ turi didesnę patirtį, joje dirbantys administratoriai gyvena arčiau bankrutuojančios įmonės. Atskirojo skundo argumentai dėl paskirto administratoriaus šališkumo neturi jokio pagrindo. Ieškovo tikslas – atgauti lėšas, o su atsakovu nesieja jokie kiti santykiai, išskyrus komercinius. Priešingai, artimi atsakovo direktoriaus ir ieškovo UAB „INKASO“ ryšiai leidžia teigti, kad UAB „PALTAJA“ yra šališka atsakovo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Teisėjų kolegija skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą nagrinėja neperžengdama atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo, taip pat patikrindama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Šiuo atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą skirti ne jo siūlytą bankroto administratorių, teigdamas, kad jo siūlytasis kandidatas dėl mažesnio darbo krūvio sugebės geriau įgyvendinti administratoriui tenkančias pareigas, be to, kyla abejonių dėl paskirtojo administratoriaus šališkumo. Teismas, skirdamas bankroto administratorių, privalo patikrinti, ar siūlomos administratorių kandidatūros atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, ar nėra aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi, ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną tinkamiausio administratoriaus paskyrimui svarbią aplinkybę (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1, 4 dalys). Teisės aktai nepateikia baigtinio kriterijų sąrašo, kuriais turi vadovautis teismas, pasirinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą. Nė vienas iš įstatymo reikalavimus atitinkančio administratoriaus parinkimui svarbių kriterijų (pavyzdžiui, potencialaus bankroto administratoriaus patirtis, užimtumas, kreditorių, ypač reiškiančių didžiausius kreditorinius reikalavimus, taip pat juridinio asmens dalyvių nuomonė) nėra absoliutus ir turi būti vertinamas konkrečios situacijos kontekste. Tačiau privalu siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys pavedimo santykiai būtų grindžiami nešališkumo principu.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad abu siūlyti kandidatai atitinka įstatymo reikalavimus, ir, parinkdamas konkretų administratorių, atsižvelgė į jų patirtį, taip pat didesnį reikalavimą turinčio kreditoriaus nuomonę. Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę.

Apelianto argumentas, kad jo siūlytas administratorius yra mažiau užimtas yra nepagrįstas, nes viešai prieinamas duomenimis abiejų administratorių krūvis, vertinant juose dirbančių fizinių bankroto administratorių užimtumą, iš esmės yra vienodas: UAB „Orinata“ dirbantis E. R. šiuo metu vykdo 32 bankroto procedūras, Ž. J. – 21, A. S. – 17, o UAB „PALTAJA“ dirbantis J. P. vykdo 31 procedūrą, V. J. – 18, T. P. – 9. Nepagrįstu pripažintas ir teiginys dėl paskirtojo administratoriaus šališkumo, nes jis grindžiamas vien prielaidomis ir abejonėmis. Be to, pati apelianto motyvacija, kad, esant didelei ir ilgalaikei atsakovo skolai ieškovui UAB „AKRUONA“, tarp šių asmenų susiklostė pasitikėjimu grindžiami santykiai, o ieškovas, siūlydamas ginčijamą administratoriaus kandidatūrą, veikė atsakovo interesais, apskritai yra alogiška. Pažymėtina, kad taip pat objektyviais duomenimis nepagrįsti yra ir ieškovo UAB „AKRUONA“ argumentai dėl apelianto siūlomo administratoriaus šališkumo.

Teisėjų kolegijos nuomone, galima sutikti su atskirojo skundo motyvu, kad vien tik didesnė patirtis savaime nelemia bankroto administratoriaus prioritetiškumo. Tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas, parinkdamas konkretų administratorių, netinkamai įgyvendino diskrecijos teisę. Tuo labiau, kad teismas patirties kriterijų siejo su galimomis kliūtimis perimant bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą. Kartu pažymėtina, kad įstatymas taip pat suteikia teisę kreditorių susirinkimui ar jo įgaliotam kreditorių komitetui prašyti pakeisti paskirtą administratorių, jei paaiškėja jo nesugebėjimas vykdyti pavestas pareigas, šališkumas ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2, 13 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį paliktą nepakeistą.

Teisėjai Algirdas Gailiūnas Danutė Gasiūnienė Donatas Šernas