Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Linai Vaitkutei, Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nevedusio, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančio, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., -

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., dėl to, kad jis 2016-11-28, apie 00.30 val., Nendrių –Jurbarko gatvėmis, Klaipėdoje, vairavo automobilį „AUDI A6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,78 promilių) neblaivumo laipsnis, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir oro meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Nepranešęs apie eismo įvykį policijai nuvažiavo iš įvykio vietos. Apgadintas automobilis, kuris priklauso kitam asmeniui.

D. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, parodė, jog 2016-11-28 paskambino draugai, pasakė kad yra draugo G. gimtadienis. Susitarė susitikti šeštą valandą pas jį ir eiti kartu su jo tėvais pasėdėti. Žinojo, kad išgers, todėl pasikvietė brolį, kad parvairuotų mašiną. Brolis yra R. D., kuris vairavo automobilį. Automobilis „Audi A6“ priklauso R. Šį automobilį jis parsivarė iš Vokietijos ir davė R. naudotis darbo reikalams. Jie atvažiavo į aikštelę nuspręsti, ką veiks vakare, turėjo mašinoje kelis butelius alaus, jis išgėrė vieną butelį. Tą naktį buvo labai prisnigę ir pravažiuojančios mašinos labai slidinėjo. Kadangi mašina buvo netoli pastatyta, tai nusprendė ją patraukti. Jis sėdo į mašiną, pradėjo važiuoti ir pajuto, kad slysta visas šonas, todėl nepagalvojęs užtraukė rankinį stabdį. Iš pradžių jis rankinio netraukė ir akseleratoriaus nespaudė, kai jau pradėjo slysti, jis bandė greitinti, bet jam nepavyko, tada jis rankinį stabdį patraukė. Pajuto, kad atsirėmė į stulpą. Apžiūrėjo mašiną. Visi išsigando. Elektros stulpo neapgadino. Automobiliui įlinko durelės ir išdužo iš keleivio pusės langas. Jis buvo dideliame šoke, nes niekada neturėjo tokio įvykio, labai pasimetė. Stovėjo ten apie pusę valandos, sprendė, ką daryti, bet, kadangi žinojo, kad R. yra blaivus, jis jam patikėjo tą mašiną. R. išvažiavo iš tos aikštelės, žadėjo parvežti draugus namo, nuvažiavo apie kilometrą ir juos sustabdė policija. Jis sėdėjo keleivio pusėj, šalia R. Gale sėdėjo du draugai. Kai jis padarė tą įvykį, labai pasimetė, draugas sakė – išgerk, nusiramink, draugas papasakojo, kad neseniai buvo tokia pati situacija, jis išvis nuvertė stulpą ir jam policininkai liepė tiesiog pastatyti stulpą į vietą, teigė, jog jam nieko nebus. Draugas jį taip nuramino ir davė išgerti, tada jis išgėrė degtinės. Važiuodami gėrė ir mašinoje, kol sustabdė policija. Draugai išlipo ir išsinešė tą butelį. Jie turėjo 0,7 l. butelį ir daugiau nei pusę jo išgėrė. Jis buvo sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį su L. P., bet automobilis dar nebuvo išregistruotas ir įregistruotas R. R. turėtų būti teisėtas automobilio savininkas. Jis turi savo darbo automobilį. Dėl įvykio labai gailisi, vairavimas yra jo pragyvenimo šaltinis. Jis tikrai nerizikuotų prarasti teisę vairuoti ir tikrai chuliganiškai nevairuotų, žino, kad esant neblaiviam už vairo negalima sėsti.

Savo 2016-11-28 paaiškinime pareigūnams D. P. nurodė, kad aikštelėje šventė gimtadienį, jis sumanė užvesti automobilį ir užtraukti rankinį, tada paspaudė akseleratorių, kadangi buvo slidu, mašina pradėjo slysti į šoną ir palietė gatvės apšvietimo stulpą. Stulpą apžiūrėjo su pareigūnais, pažeidimų nebuvo. Po susidūrimo buvo apgadintos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, taip pat išdužo galinis dešinės pusės durelių stiklas. Tada jis išlipo iš automobilio ir davė vairuoti blaiviam žmogui – broliui R. D., kuris atsisėdęs už vairo išvažiavo link Minijos gatvės, ties Nendrių gatve juos sustabdė pareigūnai, labai gailisi dėl savo elgesio (b.l. 12).

Liudytojas R. D. teisme parodė, jog D. P. yra jo draugas, 2016-11-28 susitiko su D., jis buvo su kitais draugais. Jis vairavo automobilį, nes kiti norėjo vartoti alkoholį. D. prie jos atsidarė alaus skardinę ir pradėjo gerti, atvažiavo prie įvykio vietos, automobilį pasistatė aikštelėje prie kelio, galvojo, ką veikti. Tuo metu D. norėjo patraukti automobilį nuo kelio, nes buvo intensyvus eismas, kad niekam netrukdyti. Jie visi tuo metu stovėjo lauke, D. sugalvojo ir jis sutiko, jis buvo išgėręs apie pusę skardinės alaus. Automobilis tapo nevaldomas, pradėjo slysti, atsitrenkė į stulpą, buvo apgadintas tik jo automobilis. Jie visi išsigando, atsisėdo į automobilį, D. su draugais tada gėrė stipresnį gėrimą, lyg degtinę. Kažkiek laiko pabuvo, nusprendė važiuoti namo, nes niekam žalos nepadarė. Buvo išdaužtas automobilio langas, automobilyje buvo šalta. Jis buvo blaivus, netrukus sustabdė policijos pareigūnai. Po įvykio iki sustabdžius policijos pareigūnams, praėjo daugiau nei pusė valandos. Jis pareigūnams sakė, kad D. yra neblaivus. Jis pats rašė paaiškinimą, bet pareigūnai jam sakė, kaip viską rašyti, jis buvo streso būsenoje, išsigandęs gal ne taip ką parašė. „Važinėjo aikštelėje“ - turėjo omenyje, kad jam reikėjo apsisukti, kad patraukti automobilį. Nežino, jog buvo kažkieno gimtadienis. Oficialiai jam automobilis priklauso, pirko kartu su D., jis tiesą sako.

Savo 2016-11-28 paaiškinime pareigūnams R. D. nurodė, kad 2016-11-28, apie 00.30 val. Nendrių g. su draugais važinėjome automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis ir du draugai sustoję aikštelėje išlipo į lauką, o tuo metu už automobilio vairo sėdo D. P., ir važinėjo aikštele. Staiga automobilis pradėjo slysti ant sniego ir su dešine puse atsitrenkė į elektros stulpą. Tada jis sėdo už vairo, nes yra blaivus ir išvažiavo iš aikštelės. Įvažiavus į Minijos g. juos sustabdė policijos pareigūnai. Jam būnant D. alkoholio negėrė (b.l. 13).

Liudytojas policijos pareigūnas G. T. teisme parodė, jog 2016-11-28 buvo gautas pranešimas, sureagavo iš karto, užtruko daugiausia 10 min. Pranešime buvo informacija, kad aikštelėje nesaugiai važinėja ir vartoja alkoholį. Vykstant Minijos g., iš Nendrių g. išsuko minėtas automobilis, jis buvo sustabdytas. Automobilyje buvo išdaužtas dešinės pusės durelių stiklas, apgadintas dešinės pusės automobilio šonas. Automobilį vairavo vienas asmuo, šalia sėdėjo neblaivus asmuo, dar gale automobilio buvo lyg du asmenys. Vairuotojas nurodė, kad aikštelėje automobilį vairavo šalia sėdintis asmuo, jis atsitrenkė aikštelėje į gatvės apšvietimo stulpą, su D. P. nuvažiavo iki įvykio vietos, jis prisipažino, kad vairavo, ką tiksliai sakė, jau neprisiminė. Aikštelėje mėtėsi nuo automobilio kažkokios dalys ir ant stulpo buvo automobilio žymės, pats stulpas nebuvo apgadintas. Automobilio savininkas teigė tai, kad kitas draugas vartojo alkoholį, tai matė, nes kartu buvo aikštelėje. Matėsi akivaizdūs D. P. neblaivumo požymiai, buvo nerišli kalba. Teisybę nurodė kolega, kad likusios žymės ant kelio dangos parodo, kad tai buvo sąmoningas slydimas.

2016-11-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įvykio dieną buvo gautas pranešimas, jog Klaipėdoje, Nendrių gatve, nesaugiai važinėja automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jo vairuotojas vartoja alkoholį. Vykstant į įvykio vietą, pamatė minėtą automobilį, kuris išvažiavo iš Nendrių gatvės į Minijos gatvę, automobilis buvo sustabdytas. Automobilį vairavo R. D., šalia jo sėdėjo neblaivus D. P.. Paklausus R. D., kur apgadino automobilį, pastarasis pasakė, kad automobilį vairavo ir apgadino Nendrių g. aikštelėje atsitrenkdamas į gatvės apšvietimo stulpą D. P.. Po įvykio už automobilio vairo sėdo ir išvažiavo R. D.. Įvykio vietoje D. P. prisipažino, jog jis sukėlė eismo įvykį užtraukdamas rankinį stabdį bei spausdamas akseleratoriaus pedalą, slysdamas automobilio šonu atsitrenkė automobilio dešine puse ir jį apgadino į gatvės apšvietimo stulpą; įvykio vietoje buvo matyti padangų šoninio slydimo žymės, prie stulpo buvo išbyrėję stiklai ir mėtėsi dešinės pusės galinių durelių sidabrinės spalvos durų plastmasinė apdaila, D. P. alkotesteriu nustatytas 1,78 promilių girtumas (b.l. 7).

2016-11-28 sudaryta eismo įvykio vietos schema, iš kurios priedo - papildomų duomenų apie eismo įvykį - matyti, jog automobiliui AUDI A6, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys ir šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas, duomenų, kad apgadintas gatvės apšvietimo stulpas, nėra (b.l. 15-16). Nurodyti automobilio apgadinimai ir automobilio slydimo žymės yra užfiksuoti ir nuotraukose (b.l.17-19).

Iš alkotesterio šaknelės matyti, jog 2016-11-28 01.24 val. D. P. nustatytas 1,78 prom. girtumas, patikros sertifikatas patvirtina, jog prietaisas yra tinkamas naudoti (b.l. 21-22). D. P. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (b.l. 20, 23).

D. P. teisme kaltės dėl protokole nurodytų administracinių teisės pažeidimų nepripažino. Neneigė, jog vairuodamas R. D. (kurį vadina broliu) automobilį, šį apgadino, tačiau neigė, jog pažeidimo padarymo metu buvo tiek neblaivus, kiek pareigūnai nustatė alkotesteriu, aiškino, jog prieš atsitrenkiant į apšvietimo stulpą jis buvo išgėręs tik butelį alaus, o stiprųjį alkoholį vartojo jau po automobilio apgadinimo, taip siekdamas numalšinti kilusį susijaudinimą, todėl jam ir buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas. Iš įvykio vietos vairuojant R. D. nuvažiavo įsitikinęs, jog elektros stulpas nebuvo apgadintas, todėl nesuprato, jog pasitraukia iš eismo įvykio vietos. R. D. jam prieš tai leido vairuoti automobilį.

Nors D. P. neigia, jog vairuodamas R. D. automobilį buvo tokio neblaivumo laipsnio, koks nurodytas protokole, tačiau tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais teismas netiki.

Visų pirma teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas G. T. nuosekliai parodė, jog į pranešimą dėl nesaugaus vairavimo ir alkoholio vartojimo aikštelėje su kolega K. V. sureagavo greitai, į įvykio vietą nuvyko per maždaug 10 minučių, o automobilis buvo sustabdytas jau pajudėjęs iš įvykio vietos. Liudytojas G. T. teisme patvirtino ir kolegos K. V. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad automobilio savininkas R. D. sakė, kad matė, kaip draugas vartojo alkoholį ir kad pats D. P. prisipažino, jog eismo įvykį sukėlė neblaivus. Be to, matėsi akivaizdūs D. P. neblaivumo požymiai, buvo nerišli kalba. Nuoseklūs liudytojo G. T. parodymai paneigia D. P. ir R. D. nurodytą aplinkybę, jog įvykus eismo įvykiui jie iš įvykio vietos nuvažiavo tik praėjus maždaug pusvalandžiui, o iki to laiko D. P. neva vartojo degtinę. Be to, netrukus po atvykimo, pareigūnai D. P. nustatė vidutinį neblaivumo laipsnį. Taigi vertinant gana nedidelį laiko tarpą tarp pranešimo bei pareigūnų atvykimo į įvykio vietą ir nustatytą žymų D. P. neblaivumo laipsnį, akivaizdu, jog D. P. jau vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina ir tai, kad teisme apklaustų D. P. ir liudytojo R. D. parodymai apie įvykį buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Pirminiame savo paaiškinime D. P. apie tai, kad po atsitrenkimo į apšvietimo stulpą vartojo stiprų alkoholinį gėrimą, nieko neužsiminė, tik nurodė, kad po įvykio jis išlipo iš automobilio ir „daviau vairuoti blaiviam žmogui broliui R. D.“, po paaiškinimu pabraukta, jog transporto priemonę vairavo neblaivus (b.l. 12), tačiau teisme jau nurodė, kad iki įvykio buvo išgėręs tik vieną butelį alaus, po to, kai atsitrenkė ir jau nebevairavo, išgėrė degtinės. Liudytojas R. D. pirminiame paaiškinime tvirtino, jog D. jo akivaizdoje nevartojo alkoholio (b.l. 13), tačiau teisme liudytojas R. D. jau aiškino, jog matė, kad D. P. išgėrė tik pusę skardinės alaus, kadangi jis nebuvo daug išgėręs, todėl jam leido perstatyti automobilį. Jau po įvykio, kai atsitrenkė į stulpą D. su draugais gėrė stipresnį gėrimą, lyg degtinę. Iš tikrinimo alkotesteriu rezultatų matyti, jog D. P. nustatytas 1,78 prom. girtumas, patikros sertifikatas patvirtina, jog prietaisas yra tinkamas naudoti. Byloje nėra nustatyta, kad liudytojas G. T. yra suinteresuotas duoti būtent tokius parodymus, siekdamas pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais.

Minėtų įrodymų visuma paneigia D. P. teiginius, kad vairavo būdamas blaivus ir patvirtina, jog už vairo sėdo jau būdamas išgėręs.

D. P. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d. bei ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 127 str. 3 d. numato, kad šio straipsnio 2 d. numatyti veiksmai, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1158 iki 1448 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1448 iki 1592 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, N62-3400/2011). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N261-3550/2010, N62-2486/2010). Toks ATPK 127 str. 2 d. normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio (b. l. 5) matyti, jog formuluojant kaltinimą D. P., buvo nurodyta, kad jis nesuvaldė vairuoto automobilio, ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą, apgadindamas vairuojamą automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas koks nors kitiems asmenims priklausantis turtas. Nustatyta tik, kad buvo apgadintas D. P. vairuotas automobilis, priklausantis kitam asmeniui – R. D.. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad D. P. pažeidimo padarymo metu automobilį valdė neteisėtai, priešingai, tiek D. P., tiek automobilio savininkas R. D., kuris be kita ko buvo įvykio vietoje, teigė, jog D. P. automobilį vairavo R. D. žinant ir šiam leidus. Taigi, darytina išvada, kad 2016-11-28 D. P. buvo teisėtas automobilio valdytojas ir eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik jo vairuotam automobiliui. Jokiam kitam turtui ar asmenų sveikatai žala padaryta nebuvo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad D. P. padarytas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 str. 3 d. nuostatas. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti objektyvieji D. P. veikos požymiai (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,78 prom. girtumas) atitinka ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis. Įvertinus šią aplinkybę, D. P. padarytos veikos kvalifikacija pakeistina, vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi teisės pažeidimas nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir proceso ekonomiškumo principu, D. P. veiką tikslinga perkvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d. Pagal savo sudėtį ATPK 127 str. 3 d. dispozicijoje numatytas pažeidimas apima ATPK 126 str. 4 d. dispozicijoje numatytą pažeidimą. Teismas taip pat pažymi, kad perkvalifikuojant veiką iš ATPK 127 str. 3 d. į 126 str. 4 d., nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole D. P. buvo pareikštas kaltinimas už KET 14 p., draudžiančio vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, pažeidimą.

Be to, teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, konstatuoja, jog D. P. nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. P. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus (jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kai judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Nagrinėjamu atveju D. P. veika formaliai atitinka eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. nutartis bylose Nr. N575-2179/2009, N575-2608/2011 ir kt.). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Reikšminga yra tai, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat ar nebuvo sugadintos kitos transporto priemonės ar kitoks kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas tik D. P. vairuotas automobilis, kurį jis valdė teisėtai. Todėl vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik savo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (žr. nutartį byloje Nr. N444-2508/2010). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), bylos medžiagoje nėra, konstatuotina kad D. P. veikoje nėra ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. P. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad D. P. 2016-11-28, apie 00.30 val., Nendrių –Jurbarko gatvėmis, Klaipėdoje, vairavo automobilį „AUDI A6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,78 promilių) neblaivumo laipsnis. Tokie D. P. veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėtį.

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau — taip pat ANK) ir neteko galios iki tol galiojęs ATPK. 2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau — Įstatymas), kuris įsigaliojo 2017-01-01, 3 str. 1 d. nustato, jog, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įstatymo 3¹ str. nustato, jog už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Įsigaliojęs ANK nenustato asmens administracinės atsakomybės, jei jam vairuojant transporto priemonę — automobilį — nustatomas sunkesnis nei lengvas (didesnis nei 1,5 promilių) girtumas. Asmuo, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus, jei neblaivumas buvo didesnis nei 1,5 promilės, nuo 2017-01-01 traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, nors D. P. nustatytas 1,78 promilių girtumas, jam vadovaujantis Įstatymo 3¹ str., skiriama administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę — galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, atsižvelgiama į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai numatyti, ATPK 20 str., bus pasiekti pažeidėjui paskyrus sankcijoje numatytos baudos vidurkį su trumpiausiu sankcijoje numatytu specialios teisės atėmimo terminu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d., ATPK 30 str., 32 str., 250 str., 286- 287 str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

D. P. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

D. P. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir jam paskirti 723 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16063585885, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.