Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-07-01 · Administracinė byla Nr. TA-69-261/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-01
Bylos Nr.
TA-69-261/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02198-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
A.
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA-69-261/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02198-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. (E.) Č. prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą dėl Kybartų pataisos namų veiksmų (neveikimo) ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas A. (E.) Č. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu pareiškėjo laikymą Drausmės grupės sąlygomis trečius metus; 2) įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjui izoliaciją Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalies pagrindu, taikant BVK 112 straipsnio nuostatas bei dėl pareiškėjo saugumo užtikrinimo BVK 70 straipsnio 2 dalies prasme; 3) pripažinti atsakovo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 2S-1082 neteisėtu; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą – 15 000 Eur. Atsakovu pareiškėjas nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Kartu su skundu paduotas ir prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo bei prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Kybartų pataisos namų veiksmų (neveikimo) ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Informavo pareiškėją, kad skundas priskirtinas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teismas nustatė, jog atsakovu pareiškėjas nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pareiškėjas skundė kitoms institucijoms laikymo sąlygas ir pareigūnų veiksmus Kybartų pataisos namuose, kurios skundą persiuntė Kalėjimų departamentui, dėl to pareiškėjo skundą išnagrinėjo Kalėjimų departamentas Bausmių vykdymo kodekse numatyta ikiteismine tvarka. Pareiškėjas teismui skundžia gautą atsakymą. Todėl atsakovais byloje turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, (dėl žalos atlyginimo) ir Kybartų pataisos namai (dėl skundžiamų šios įstaigos pareigūnų veiksmų ir neveikimo), o Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos byloje yra trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kybartų pataisos namai yra Vilkaviškio rajone, ši teritorija priskirta Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai ir Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio nuostatas, skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Kybartų pataisos namų buveinė yra J. Biliūno g. 14B, 70423, Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorija. Todėl teismas padarė išvadą, kad skundas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o priskirtinas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. gegužės 27 d. gautas pareiškėjo A. (E.) Č. atskirasis skundas, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį ir skundą išnagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Šalies argumentai

Taip pat skunde prašoma atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį jis pasirašytinai gavo 2015 m. gegužės 7 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, todėl atskirąjį skundą parengė 2015 m. gegužės 9 d. Tačiau jam išsiųsti neturėjo pašto ženklo. Gavęs pašto ženklą, šį atskirąjį skundą išsiuntė 2015 m. gegužės 25 d. (pagal pašto spaudą ant voko). Taigi, skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės nuo pareiškėjo nepriklausė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Remiantis ABTĮ 148 straipsniu ir 127 straipsnio 2 dalimi, praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, apelianto prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Nagrinėjamu atveju skundžiamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodyta, jog ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas atskirąjį skundą dėl šios nutarties Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė 2015 m. gegužės 25 d. (pagal pašto spaudą ant voko), teigdamas, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties nuorašą pasirašytinai gavo tik 2015 m. gegužės 7 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o atskirąjį skundą faktiškai parengė 2015 m. gegužės 9 d., tačiau tik dėl to, jog neturėjo pašto ženklo, negalėjo jo iš karto išsiųsti teismui. Tai, pareiškėjo nuomone, yra svarbi termino praleidimo priežastis.

Pažymėtina, jog nei bylos medžiagoje, nei kartu su pareiškėjo atskiruoju skundu nėra pateikta objektyvių duomenų, kada Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties nuorašas faktiškai buvo įteiktas pareiškėjui. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties nuorašą gavo jo nurodomą dieną, t. y. 2015 m. gegužės 7 d. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir kitose bylose (žr., pvz. 2012 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-26/2012). Taigi, atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turėjo būti paduotas per septynias dienas, t. y. iki 2015 m. gegužės 14 d. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas atskirąjį skundą dėl šios nutarties Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė tik 2015 m. gegužės 25 d. (pagal pašto spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti daugiau nei du kartus.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neturėjo pašto ženklo, todėl negalėjo nuo 2015 m. gegužės 7 d. laiku, t. y. iki 2015 m. gegužės 14 d., paduoti atskirojo skundo teismui, nelaikytina nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, taigi ir svarbia termino praleidimo priežastimi, net ir turint omenyje, kad pareiškėjo laisvė yra apribota ir jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pašto ženklo neturėjimas netrukdo pareiškėjui aktyviais valiniais veiksmais siekti išsiųsti parengtą atskirąjį skundą kuo greičiau, t. y. kreipiantis į laisvės atėmimo vietų administraciją ar kitos pagalbos. Pastebėtina, jog jokių kitų aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog atskirojo skundo padavimo terminą pareiškėjas praleido dėl objektyvių priežasčių, ar kurie pateisintų delsimą kreiptis į teismą, jis nepateikė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (atskirojo skundo padavimo termino) nesilaikė, skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog neturėjo pašto ženklo skundą išsiųsti teismui, nelaikytina svarbia aplinkybe, pagrindžiančia termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę. Įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, taip pat ir atskirojo skundo padavimo teismui terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Atitinkamai manytina, jog pareiškėjas galėjo suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti atskirąjį skundą nepraleisdamas termino.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo atskirąjį skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu ir 148 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. (E.) Č. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. (E.) Č. atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasDainius Raižys