- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1434-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09220-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Trukmė“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui E. K., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Trukmė“ dėl nuostolių už trūkumų šalinimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 796 Eur nuostolių, susijusių su netinkamos kokybės virtuvės baldų trūkumų šalinimo išlaidomis, atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. kovo 7 d. atsakovas pateikė ieškovui tikslius virtuvės baldų kainos skaičiavimus, t. y. atsakovas kaip verslininkas įsipareigojo parduoti ir sumontuoti virtuvės baldus už 1 800 Eur. Ieškovui 2020 m. balandžio 13 d. paprašius pateikti darbų sutartį, ji nebuvo pateikta. 2020 m. balandžio 26 d. ieškovas į atsakovo banko sąskaitą pervedė 1 186,05 Eur avansą. 2020 m. gegužės 19 d. atsakovas pristatė ieškovui virtuvės baldus, pateikdamas 2020 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trukmė“ pirkėjui UAB „Litradė“ 1 186,35 Eur sumai. Šalys galutinai paskaičiavo, kad baldai kainavo iš viso 2 050 Eur, t. y. 1 800 Eur (pradinė virtuvės baldų kaina) +100 Eur (už 4 vyninės skyrių) + 50 Eur (už vyninės pakeitimo darbus) + 100 Eur (už papildomus darbus, nors tai nebuvo numatyta tariantis dėl pradinės kainos). Ieškovas sumokėjo 1 286 Eur pavedimais ir 764 Eur grynais pinigais. Po savaitės nuo atsiskaitymo išryškėjo baldų trūkumai, tačiau atsakovas atsisakė juos ištaisyti. 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovas, nesulaukęs atsakymo į 2020 m. rugpjūčio 10 d. pretenziją, kreipėsi su prašymu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau - Tarnyba), kuriuo prašė nutraukti prekės - virtuvės baldų pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus 1 800 Eur. Tarnyba 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu atmetė ieškovo reikalavimą. Ieškovas 2021 m. sausio 27 d. gavo MB „Ponulio interjero sprendimai“ pasiūlymą dėl spintelės remonto darbų, kurių kaina 796 Eur su PVM.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad tiek žodžiu, tiek raštu - susirašinėjant šalys susitarė, kad atsakovas atliks papildomus darbus, už kuriuos ieškovas atsiskaitys papildomai. Kadangi buvo nustatytas mažareikšmis trūkumas (netinkamai išpjautos lentynėlės), šalys susitarė darbų kainą sumažinti 100 Eur ir tai bus laikoma, jog trūkumai pašalinti. Pažymėjo, kad netinkamai išpjautos lentynėlės nėra paslėptas trūkumas, nes tai yra akivaizdžiai matoma. Kadangi šalys abipusiu sutarimu sutarė dėl daikto trūkumo sumažinti daikto kainą, laikytina, jog šalys ginčą jau buvo išsprendę, todėl ieškovo kreipimasis į teismą – ieškovo nesąžiningas elgesys. Be to, net jei ir būtų reikalinga iš naujo perdaryti ieškovui nepatinkančią spintelę, tokių darbų kaina būtų 157,53 Eur. Ieškovo reikalaujama suma – 796 Eur, t. y. beveik pusės visų baldų pagaminimo ir montavimo vertės mažareikšmių trūkumų pašalinimui, yra visiškai nepagrįsta, neproporcinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 400 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 400 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. rugpjūčio 4 d., bei 835,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo atsakovui 550 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad 2020 m. balandžio mėn. šalys sudarė žodinę sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti virtuvės baldus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 1 800 Eur. Taigi, šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnis).
7. Teismo vertinimu, ieškovas baldų trūkumus įrodė pateikdamas fotonuotraukas bei vaizdo įrašą, o atsakovas jų nepaneigė.
8. Pagal UAB „Trukmė“ 2021 m rugpjūčio 17 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą naujos spintelės pagaminimas – medžiagos ir projektavimo darbai kainuotų 157,53 Eur. Ieškovas 2022 m. sausio 13 d. MB „Ponulio interjero sprendimai“ už naujai suprojektuotą, pagamintą, sumontuotą, išmontuojant seną spintelę, pritvirtintą indaplovę sumokėjo 796 Eur. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog nebuvo būtina naujai gaminti spintelės, užteko sureguliuoti dureles, prisukti lempą, indaplovę, išgręžti naujas skyles lentynėlėms, tą patvirtina ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime nurodyti vertinimai, jog baldų trūkumai mažareikšmiai ir lengvai pašalinami, bei trūkumai, laikytini netrukdančiais naudotis baldais, tačiau ieškovas savarankiškai pasirinko gaminti naują spintelę.
9. Teismas nurodė, jog ieškovas turi teisę į protingą ir proporcingą baldų trūkumams pašalinti patirtų išlaidų atlyginimą, tačiau priteisus iš atsakovo visą 796 Eur sumą, būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai. Įvertinęs tiek ieškovo, ir atsakovo elgesį ir bendradarbiavimą, baldų trūkumų pobūdį, ieškovo pasirinktą trūkumų šalinimo būdą ir realiai patirtas išlaidas, atsakovo pateiktus komercinius pasiūlymus dėl trūkumų šalinimo, teismas sumažino iš atsakovo ieškovui priteistiną nuostolių dydį iki 400 Eur (CK 6.363 straipsnio 9 dalis).
10. Ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas paskirstė patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ikiteisminio proceso stadijoje patirtų 544,50 Eur išlaidų advokato padėjėjo išlaidoms apmokėti nelaikė bylinėjimosi išlaidomis šioje civilinėje byloje, pažymėjo, kad ikiteisminio ginčo sprendimo stadijoje ieškovo skundas buvo atmestas, todėl šios sumos iš atsakovo nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nepagrįstas teismo sprendimas iš atsakovo ieškovui priteisti tik 400 Eur nuostolių atlyginimą, kadangi ieškovo patirtos 796 Eur išlaidos yra pagrįstos, patirtos nesiekiant praturtėti ar pasipelnyti, todėl turi būti priteistos iš atsakovo CK 6.363 straipsnio 9 dalies pagrindu. Kadangi atsakovas nesutiko bendradarbiauti ir pašalinti baldų trūkumus, ieškovas, neturėdamas kitos išeities, kaip tik kitos įmonės pagalba ištaisyti virtuvės baldų trūkumus, užsakė naują spintelę norint ja naudotis pagal paskirtį ir kad ši atrodytų estetiškai.
11.2. Atsakovo pateiktus į bylą komercinius pasiūlymus, kuriais įrodinėjo ieškovo turėtos trūkumų šalinimo išlaidų nepagrįstumą, teismas turėjo vertinti kritiškai. Visų pirma, komercinius pasiūlymus rengę asmenys nebuvo atvykę apžiūrėti virtuvės komplekto ir jo trūkumų, todėl pateikti komerciniai pasiūlymai yra tik preliminarūs, neatitinkantys teisingo vertinimo. Be to, pasiūlytas taisymas prigręžiant ir/ar kitaip pritvirtinant nelygias spintelių konstrukcijas, ne tik, kad neatrodytų estetiškai ir nepatenkintų ieškovo, kaip vartotojo, poreikių, tačiau kliudytų tinkamai naudoti baldus pagal jų pagrindinę paskirtį.
11.3. Kadangi, ieškovo nuomone, ieškinio reikalavimai turėtų būti patenkinti visa apimtimi, todėl ieškovui turėtų būti priteistos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą. Nurodo, kad sutinka su visais teismo sprendimo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo ieškovo pareikštas ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo, atlyginimo, tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš sutarties, kurią teismas kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį. Ieškovas pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdą – reikalauja atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, sumažino ieškovo prašomą priteisti iš atsakovo 796 Eur nuostolių atlyginimo dydį ir priteisė 400 Eur nuostolių atlyginimą. Teismo sprendimo atsakovas apeliaciniu skundu neskundžia, t. y. teismo išvados dėl sutarties kvalifikavimo, nustatytų trūkumų fakto įrodymo ir ieškovo pasirinkto jo pažeistų teisių gynimo būdo – teisės reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nėra skundžiamos. Apeliacinį skundą pateikė ieškovas, nesutikdamas su priteisto nuostolių atlyginimo dydžiu. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog atsakovo pateikti įrodymai dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio nepatikimi, todėl teismas nepagrįstai sumažino turėtų nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka.
17. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų. Nagrinėjamu atveju, remiantis ieškovo reikalavimu, trūkumų šalinimo išlaidas sudaro 796 Eur ieškovo sumokėti MB „Ponulio interjero sprendimai“ už naujai suprojektuotą, pagamintą, sumontuotą, išmontuojant seną spintelę, pritvirtintą indaplovę. Atsakovas pateikė duomenis, kad trūkumų šalinimas kainuotų nuo 80 iki 200 Eur (keturių įmonių komerciniai pasiūlymai), o pagal UAB „Trukmė“ 2021 m rugpjūčio 17 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą – trūkumų šalinimas pagaminant naują spintelę (medžiagos ir projektavimo darbai) kainuotų 157,53 Eur. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, į kurią ieškovas kreipėsi su prašymu nutraukti prekės - virtuvės baldų pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus 1 800 Eur, 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu atmetė vartotojo J. K. reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti už baldus sumokėtus 1800 Eur bei kompensuoti advokato teisinės pagalbos išlaidas - 544,50 Eur. Tarnybos vertinimu, kas nurodyta šiame nutarime, baldų trūkumai yra mažareikšmiai ir lengvai pašalinami, bei laikytini netrukdančiais naudotis baldais. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nustatytus baldų trūkumus pripažino, tačiau gera valia jų nepašalino, todėl ieškovas buvo privestas pats organizuoti trūkumų šalinimą. Tačiau, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad esant nustatytiems mažareikšmiams trūkumams, nebuvo būtina naujai gaminti spintelę, užteko išgręžti naujas skyles lentynėlėms, taip pat sureguliuoti dureles, pritvirtinti indaplovę, įmontuoti lempą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, įvertinus ir tai, kad trūkumų šalinimui parenkamas ekonomiškesnis būdas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuostolių atlyginimą kaip ieškovo (vartotojo) teisių gynybos būdą, vertino konkrečios vartojimo rangos sutarties dalyką, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad atliktų darbų trūkumai yra mažareikšmiai, kad baldų nekokybiškumas nelėmė galimybės nesinaudoti baldais, todėl pagrįstai sprendė dėl priteistinų nuostolių dydžio.
18. Daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties reikalavimams. Taigi, įvertinus, kad nustatyti baldų trūkumai yra mažareikšmiai, nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad nesumontavus naujos spintelės nebūtų galima tinkamai naudoti baldus pagal jų pagrindinę paskirtį.
19. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, nes spręsdamas dėl ieškovo nuostolių dydžio sumažinimo, turėjo kritiškai vertinti atsakovo pateiktus gautus komercinius pasiūlymus dėl baldų trūkumų pašalinimo.
20. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Pagal skundžiamo teismo sprendimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas sumažinimo ieškovo nuostolių dydį, įvertinęs ne tik atsakovo pateiktus komercinius pasiūlymus, tačiau ir šalių elgesį bei bendradarbiavimą, baldų trūkumų pobūdį, ieškovo pasirinktą trūkumų šalinimo būdą ir realiai patirtas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumą ir todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles, kad netinkamai taikė materialiosios teisės normas, ar nukrypo nuo teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovo prašymas priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.