Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga baudžiamojoje byloje, kurioje

J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Latvijoje, Latvijos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvija, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: jis, laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2013-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymų nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatų, t. y. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 211 atvejais pirkimo PVM sąskaitų faktūrų (INVOICE) už 2.841.813,53 Lt (823043,08 Eur), 130 atvejų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų (INVOICE) 2.942.476,75 Lt (852200,17 Eur) ir laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-09-30 21 atveju pirkimo PVM sąskaitų faktūrų (INVOICE) iš viso 21.839,71 Lt (6325,21 Eur), 9 atvejais pardavimo PVM sąskaitų faktūrų (INVOICE) 31.406,42 Lt, tai yra iš viso 232 atvejais pirkimo PVM sąskaitų faktūrų (INVOICE) už 2.863.653,24 Lt (829371,30 Eur) ir iš viso 139 atvejais pardavimo PVM sąskaitų faktūrų (INVOICE) – 2.973.883,17 Lt (861296,09).

Dėl to, laikotarpiais nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 ir nuo 2013-01-01 iki 2013-09-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais savo veiksmais J. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

J. Č., apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad jis pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. Jis pripažįsta, kad neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2010 m. birželio pradžioje , o nuo 2013 m. vasaros tapo bendrovės direktoriumi, nupirkęs akcijas iš ankstesnio direktoriaus ir akcininko J. S.. J. Č. tapus direktoriumi, įmonė veiklos nebevykdė. Įmonės buveinė buvo Rygoje (adresai keitėsi), kur buvo laikomi visi originalūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai. Įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma Lietuvoje, apskaitą kurį laiką vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. A.. Lietuvoje pas V. A. buvo vienintelį kartą, kai buvo nutraukta buhalterinės apskaitos vedimo sutartis ir jis atvyko atsiimti dokumentų. Tapus direktoriumi, dokumentus J. Č. perdavė buvęs direktorius J. S., tačiau dokumentų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašytas. Kadangi ofisai keitėsi ir dokumentai buvo pervežami iš vienos vietos į kitą, įmonei nebevykdant veiklos, J. Č. dokumentus persivežė namo, kur ir laikė. Buvo įsitikinęs, kad parsivežė visus dokumentus, tame tarpe ir 2010 m. bei 2013 m. dokumentus, tačiau jų prireikus, neberado. Be dokumentų jam buvo perduotas tik įmonės antspaudas, joks kitas turtas perduotas nebuvo. Dokumentų saugojimo tvarkos nustatyta nebuvo. Jis žino, kad jis, kaip įmonės direktorius yra atsakingas už įmonės apskaitą ir yra pasiruošęs prisiimti kaltę bei atsakomybę ir prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu.(4 t.,b.l.78-79,82-83)

Liudytoju apklaustas V. A. parodė, kad 2009 m. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2011 m. pavadinimas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriumi K. V. (vėliau direktoriaus pareigas ėjo J. S., o dar vėliau J. Č.) jo įmonė - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo vesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Pamena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pradėjo nuo nulio. Pradžioje įmonė lygtai užsiminėjo medienos prekyba, vėliau dviračių prekyba ir kelių druska. Prekyba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkiai ėjosi ir dėl to apytiksliai prieš metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso sustabdė veiklą. Visus buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius jam teko matyti gal vieną ar du kartus. Pagrinde bendravimas vykdavo elektroniniu paštu. Direktoriai visą informaciją atšviesdavo ar nuskanuodavo, o pagal turimą informaciją, t.y. pagal jam pateiktus pirminius apskaitos dokumentus jis vedė bendrovės buhalterinę apskaitą, teikė ataskaitas valstybės įgaliotoms institucijoms. Originalūs dokumentai V. A. nebuvo pristatomi. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą buvo atsakingi patys direktoriai. Apie 2013 m. rugsėjo-spalio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė veiklą. V. A. elektroniniu paštu nurodė, kad direktorius atvyktų atsiimti įmonės dokumentų, registrų. 2014 m. sausio mėnesį atvyko paskutinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. Č. ir atsiėmė dokumentus bei registrus. (4 t., b.l. 46-47)

Papildomai apklaustas liudytoju V. A. parodė, kad praėjus mokestiniams metams informuodavo direktorių, kad atvyktų atsiimti suformuotas bylas. Kiek pamena, 2010 m. pirmą kartą už 2009 m. dokumentų (suformuotų iš gautų elektroniniu paštu kopijų) atvyko atsiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmasis direktorius K. V., 2011 m. dokumentų už 2010 m. atvyko atsiimti J. S., o 2013 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos vedimo sutartį, 2014 m. sausio mėnesį atvyko direktorius J. Č., kuriam ir atidavė ne tik suformuotas bylas už 2011-2013 m., bet ir visus išspausdintus registrus, finansines atskaitomybes, didžiąją knygą ir kita. (4 t., b.l. 65-66)

2015-10-21 specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus <...> perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“ nuostatų, t. y., paskirtas naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neperėmė ir neįformino apskaitos dokumentų priėmimo – perdavimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)saugomi 10 metų“ nuostatų, t. y. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir neišsaugojo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 211 atvejais pirkimo PVM sąskaitų faktūrų (INVOICE) už 2.841.813,53 Lt, 130 atvejų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų (INVOICE) 2.942.476,75 Lt ir laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-09-30 21 atveju pirkimo PVM sąskaitų faktūrų (INVOICE) iš viso 21.839,71 Lt, 9 atvejais pardavimo PVM sąskaitų faktūrų (INVOICE) 31.406,42 Lt, tai yra iš viso 232 atvejais pirkimo PVM sąskaitų faktūrų (INVOICE) už 2.863.653,24 Lt ir iš viso 139 atvejais pardavimo PVM sąskaitų faktūrų (INVOICE) – 2.973.883,17 Lt.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 ir 2 dalių pažeidimų, laikotarpiais nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 ir nuo 2013-01-01 iki 2013-09-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.(2 t., b.l. 7-14)

2014-04-28 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas. (1 t.,b.l.2-5)

2013-12-20 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma.(1 t.,b.l.10-12).

Tokiu J. Č. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Jo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Kaltinamojo J. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad įvykdyta neatsargi nusikalstama veika; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į kaltinamojo asmenybę, kad jis neteistas, padarė vieną neatsargų nusikaltimą finansų sistemai, yra dirbantis. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, tačiau skirtinos dydis mažesnis negu prašo prokurorė.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir jį nuteisti 45 MGL ( 1694.70 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., J. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – baudą 30 MGL (1129,80 eurų).

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Išaiškinti J. Č., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę. Nepadavus tokio prašymo, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.