Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji R. R. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad G. R. yra jos dukra. Dukra su ja gyveno visą laiką. Ji vartojo alkoholį, bet tai būdavo ne kiekvieną dieną. Nepamena, kad dukrai G. R. būtų sudavusi diržu ar šlepete. Būdavo, kad ją bardavo už tai, kad neklauso. Dukra dažnai laiku negrįždavo namo iš draugių. Gal ir buvo taip, kad dukrą keikė, nepamena. Nepamena senų įvykių. Būna, kad parėkauja, bet dukros nemuša. Būna, kad vartoja necenzūrinius žodžius, kai dukra išveda iš kantrybės. Šaukė ant dukros tada, kai ji dar buvo pradinėse klasėse. Kodėl šaukė, nepamena. Būna, kad ir blaivi pašūkauja ant dukros. Šiuo metu vartoja vaistus. Vieni vaistai yra nuo epilepsijos, kiti- raminamieji. Kai gyveno 2014 m. (duomenys neskelbtini), jokių vaistų nenaudojo. Įvykiai buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Vaistų negėrė, nes jų jai niekas nebuvo išrašęs. Gyveno su broliu K. R., draugu R. B. ir draugo mama S. B. draugo tėvų namuose. Šie asmenys matė ir girdėjo, kaip ji elgiasi su dukra. Dukrai buvo apie 10 metų. Brolis su draugu dažnai vartojo alkoholį, o ji retai. Brolis gyveno namo rūsyje. Brolis gerdavo garaže. Kai jis atsivesdavo draugus ir jie triukšmaudavo, juos išvydavo. Alkoholį gerdavo tik per šventes. Tuo metu nedirbo, dirbdavo ūkio darbus. Dukra mokėsi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Dukra neklausydavo, negrįždavo laiku iš draugių, jos reikėdavo ieškoti po visą kaimą. Kai jos brolis ir draugas būdavo išgėrę, jos dukra išeidavo pas draugę. Kartais net nematydavo, kada ji išeidavo. Ją tikrino socialiniai darbuotojai ir niekada nerado išgėrusios. Kad dukrai suduotų, to nepamena. Necenzūriniais žodžiais ją vadindavo. Būdavo, kad nakties metu būdavo triukšmas. Dukra nesiskųsdavo, kad ji blogai jaučiasi, pati dukters to neklausė. Gal yra suėmusi dukrą už riešo, bet mėlynių ant jos kūno nematė, stipriai nespausdavo. Nematė, kad prieš dukrą smurtautų kiti asmenys. Dukra su jos broliu nelabai sutardavo. Jos brolis išgėręs šūkaudavo, tada dukra išeidavo iš namų arba bendraudavo su draugo mama. Į Marijampolę išsikraustė 2018-2019 m. Marijampolėje dukra jautėsi gerai, po to jai nepatiko mokykla. Būdavo, kad pasibardavo dėl švaros ir tvarkos, ji stipriau ant dukters užrėkdavo. Jos gyveno trise, kartu dar gyveno jos vyresnė dukra. Būdavo, kad dukra neruošdavo namų darbų. Kartais ji trankosi, daužosi, negeria vaistų. Dukrą vedė pas gydytojus. Dabar dukra pas gydytojus neina, nenori. 2018- 2019 m. ji eidavo pas psichiatrą, psichologą. Su dukra nekalbėdavo, nerasdavo bendros kalbos. Gyvenant Marijampolėje, dukros nemušė. Dukra buvo paguldyta į ligoninę, ją pasiguldė kažkokiems tyrimams gydytoja. Kodėl ją paguldė į ligoninę, nepamena, nors daktarė apie tai kažką sakė. Patvirtina, kad ant savo dukros rėkė, vadinau ją necenzūriniais žodžiais. Ji pati užaugo su tėvais. Prieš ją buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas Smurtavo tėvas, mama buvo ligonė. Dabar ji vartoja vaistus reguliariai, jau trys metai. Dabar jos savijauta geresnė. Ir dabar su dukra visko būna. Ji pati serga epilepsija, turi daugiau sveikatos sutrikimų. Kiek žino, dukrai yra depresija. Dukra baigia 8 klasę. Prieš dukrą nesmurtavo. Pagalvojus, gal ir buvę smurto atvejų. Į mokyklą dukrą suruošdavo ji, duktai gamindavo valgyti, tvarkydavo rūbus, dukra į mokyklą eidavo atrodydama tvarkingai. Dukra po pamokų važiuodavo į dienos centrą ir ten ruošdavo pamokas. Namuose jai nereikėjo ruošti pamokų. Tėvų susirinkimus lankė, ėjo į visus susirinkimus. Jos brolis nemėgo jos dukros. Ji brolio klausdavo, kodėl, bet brolis jai neatsakydavo. Buvo dėl jos girtavimo iškviesta policija, atsimena tokį vieną atvejį. G. dabar gyvena su ja. Ji lanko psichologą, dukra nelanko, nes nenori.

Mažametės nukentėjusiosios G. R. įgaliota atstovė atstovė Vilija Šukienė paaiškino, kad pradėjo gauti pranešimus nuo 2019 m., kai G. R. gulėjo Kauno ligoninėje. Tada kaltinamoji jau gyveno socialiniame būste. G. sakė, kad mama naudojo fizinį smurtą. Tai išgirdę privalo informuoti policiją. Tada pagal rizikos veiksnus, pagal mergaitės emocinę savijautą, buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Buvo kreiptasi į socialinės pagalbos centrą dėl pagalbos. Kaltinamoji lankė psichiatro, psichologo konsultacijas, dukra konsultacijas lankė taip pat. Buvo lankomi ir pozityvios tėvystės kursai. Mergaitė turi neklusnumo, konsultacijas lanko ne taip intensyviai. Dabar negauna informacijos apie suicidines mintis. Šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų grupę dėl socialinių įgūdžių, girtavimo. Buvo nustatytos kelios problemos. Šeima buvo lankoma socialinio darbuotojo. Mergaitė įvardino, kad susipyko su mama, draugais, mokykloje patiria patyčias, gavo įžeidžiančio turinio žinutę. Mergaitė sakė, kad mama barasi, su mama santykiai nešilti, pasakojo, kad mama kirto jai su šlepete. Vizualiai smurto požymių nesimatė. Specialistams mergaitė sakė, kad smurtas jos atžvilgiu buvo naudojamas. Šeima nuo 2018 m. liepos mėnesio buvo stebima ir iki 2019 m. rudens nebuvo gauta pranešimų apie girtavimą, smurtą. Pirminis pranešimas buvo iš gydymo įstaigos. Iš mokyklos taip pat nebuvo gauti pranešimai. Mama gyvena kartu su dukra. Mama pagal savo supratimą rūpinasi dukra, jos pajamos nedidelės. Ji dukrą išlaiko. Situacija tikrai pagerėjusi. Mama bendrauja su socialiniais darbuotojais, lanko psichiatrą, psichologą. Gal tarp mamos ir dukros trūksta ryšio buvimo. Mama išvadas padariusi.Mergaitė buvo patekusi į ligoninę. Bendraujant mergaitė nurodė kelias priežastis dėl suicidinių minčių.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad kaltinamoji yra jo draugė. Gyveno kartu, kuriais metais, nepamena. Gyveno apie 5 metus (duomenys neskelbtini). Gyveno su jos tėvais A. ir S. Kartu dar gyveno kaltinamosios brolis K. R. ir kaltinamosios dukra G. R.. Savaitgaliais iš mokyklos į namus grįždavo ir kita kaltinamosios duktė D. Kai kartu gyveno, alkoholį vartodavo. Kaltinamoji taip pat išgerdavo alkoholinio kokteilio. Būdavo, kad ji išgeria per šventes. Kaltinamoji gavo Marijampolėje socialinį būstą ir su dukromis išėjo į jį gyventi. Tuo metu kai gyveno kartu, G. ėjo į mokyklą. Būdavo, kad kai G. neklausydavo, kaltinamoji pakeldavo ant jos balsą. G. pabėgdavo iš namų, norėdavo būti su draugais, žaisti. Būdavo, kad G. kaltinamoji keikdavo, bet švelnesniais keiksmažodžiais. Kad jos atžvilgiu naudotų fizinį smurtą, nematė. Jis anksti išeidavo dirbti pas ūkininką ir grįždavo tik naktį. Savaitgaliais taip pat dirbdavo. Matydavo, kad G. verkdavo. Jos klausdavo kodėl, bet ji neatsakydavo. Kaltinamoji taip pat klausdavo dukros kas atsitiko, bet G. labai uždara ir nieko nesakydavo. Labai retai iš jos išgaudavo, kad kažkas ją mokykloje užgavo. K. R. G. pasakydavo piktesnį žodį. Visko buvo. Kad K. R. į G. mestų peilį, nematė, gal buvo išėjęs. K. G. nemėgdavo, pastumdavo. Kaltinamoji broliui nieko nesakydavo, nes pati galėjo nuo jo gauti. G. su seserimi ir pykdavosi ir gerai sutardavo. Jis yra matęs ant G. kūno mėlynių, ji pasakydavo, kad puolė nuo dviračio. Būdavo nubalnoti keliai, alkūnės. Matė ne kartą, kaip G. krenta nuo dviračio. Kaltinamoji buvo jo sugyventinė, gyveno kartu. Į jo tėvų namus atėjo gyventi kaltinamoji su dukromis ir jos brolis. Kaltinamoji užsiimdavo namų ūkio darbais, ravėdavo daržus, prižiūrėjo gyvulius. Kaltinamosios brolis dirbo pamaininį darbą, jei gerai pamena. Būdavo, kad K. R. išgerdavo. Būdavo, kad ir stipriai gerdavo. K. R. nemėgdavo G, o ši stengdavosi jo nesutikti. Jis G. užgauliodavo. G. nuo K. gindavo ir jo mama ir tėtė. Ir jis ne kartą yra G. nuo K. R. gynęs. K. užgauliojo G. visokiais žodžiais, būdavo, kad jąg ir pastumdavo. R. R. tai matydavo, bet nieko nesakydavo, nes pati brolio bijojo. Ji tik paklausdavo, ko prie G. lenda. R. su broliu negerdavo, bent jau ji to nežino. Namuose būdavo ir muštynių, visko būdavo, būdavo, kad ir G. pastumdavo išgertuvių metu. G. atbėgdavo iš lauko, tai ją apšaukdavo ko lenda prie stalo. Būdavo, kad K. ant G. užkeikdavo, ją pastumdavo. G. po to verkdavo. Jis pats šiokiomis dienomis negerdavo. O R. su broliu gal ir išgerdavo, jis nematydavo. Kai jie turėdavo už ką, tada ir išgedavo. R. išgerdavo, bet ne tiek kiek vyrai išgeria. Kai būdavo išgėrusi, nepasakytų, kad jos elgesys su G. pasikeisdavo. G. buvo labai judrus vaikas, jai viskas rūpėjo, kas ką kalba. Ją reikėdavo daug drausminti. Ją drausmino žodžiais. R. jai kartais pasakydavo griežtesnį žodį. Nematė, kad leistų į dukrą šlepete. Jie šiuo metu gyvena atskirai su R., bet pas R. lankosi. Kai atvažiuoja, G. duoda pinigų, ji nepyksta, kad atvažiuoja. Jis su G. pasikalba apie mokyklą, apie jos drauges. Jam su G. pavyksta pasikalbėti. G. pasakojo, kad ją mokykloje kažkas skriaudžia. Kad skriaudžia mama, to nesakė.

Liudytojas K. R., būdamas kaltinamosios brolis, atsisakė duoti parodymus, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 2t., b.l.39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu K. R. apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis yra R. R. brolis. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), pas sesers draugo R. B. tėvus. Tiksliai negali pasakyti prieš kiek metų, sesuo su savo dukra gyveno pas R. (duomenys neskelbtini) kaime, galimai nuo 2017 metų iki 2019 metų. Kol gyveno sesuo su dukra G. R., ten būdavo dažnai išgertuvės. Tikrai neatsimena ar jo sesuo savo dukterį mušdavo ar kitaip kaip prieš ją smurtautų, bet būdavo ant mergaitės pasakomi pikti, gal net negražūs žodžiai, dėl jos netinkamo elgesio. Mergaitė tikrai būdavo labai nepaklusni, elgdavosi kaip norėdavo, niekada neklausydavo nei mamos nei vyresnių. Sukeldavo konfliktus. Bet tikrai jis jokio fizinio smurto mergaitės G. atžvilgiu nėra naudojęs. Jis pripažįsta, kad minėtos mergaitės nemėgdavo, jis ant jos šaukdavo, dėl jos elgesio, gal būdavo ir pasako jos atžvilgiu necenzūrinių žodžių, bet tik tiek. Bet tikrai niekada nesti jai grasinęs peiliu ar kitokiais daiktais. Atsimena, kad 2018 m. per Kalėdas kai buvo atvažiavusi jo sesuo su dukra G., išgertuvių meta metė virtuvėje peilį į sieną. Bet tikrai ne tam , kad sužalotų ką iš buvusių asmenų, o ypač G. Kai metė peilį į sieną neatsimena, kad būtų sėdėjusi virtuvėje prie tos sienos G. Jis tikrai nenorėjo nei G. nei kito buvusio asmens tuo metu sužaloti. Neatsimena kokiu tikslu metė tą peilį. Kadangi viskas vyko prieš du metus, visų aplinkybių gerai neatsimena ir negali detaliau apie tai papasakoti. Kad metė peilį pripažįsta ir labai gailisi, bet sužaloti G. tikslo neturėjo ( 2 t.,b.l. 39-40).

Liudytoja D. R. paiškino, kad kaltinamoji yra jos mama, o G. jos sesuo. Anksčiau gyveno su mama (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno mama, R. B., jos sesuo ir mamos brolis K. R., dar R., tai yra jos mamos draugo, tėvai. Ji grįždavo namo savaitgaliais, nes mokėsi. Vasarą ir per atostogas būdavo namuose. Mama kartais išgerdavo, matydavo ją neblaivią. Tuo metu mama nedirbo. Dirbo mamos draugas R., padėdavo jo tėvai, po to ji gavo iš mokyklos pašalpą. Mamos ir G. santykiai buvo nešilti, jos pykdavosi, kodėl, nežino. Mama pykdavo, kad G. ne laiku pareina namo, atsisako ruošti pamokas. Mama keikdavo G., paimdavo už rankos, pakratydavo. Keikdavo necenzūriniais žodžiais. Mama tuo metu būdavo blaivi. Su dėde mažai bendraudavo ir G. praeidavo pro jį šonu. Ji su G. pasikalbėdavo, bet G. yra labai uždara. Bandydavo išsiaiškinti situaciją. G. jai nesiskųsdavo, tik sakydavo, kad ją mokykloje ir namuose užgaulioja. Namuose ją ko gero užgauliojo dėdė K. Nelabai, kuo galėdavo G. padėti. Mamai sakė, kad G. užgaulioja jos brolis, bet būdavo, kad mama nesileisdavo į kalbas. Kad dėdė šaukdavo ir užgauliodavo G., nematė. Dėdė namuose būdavo neblaivus. Matė kartą, kaip R. sudavė G. per sėdynę už tai kad ji neklauso mamos. Mama metė puodelį į G., bet ji G. užstojo ir puodelis atsitrenkė į ją. Mama tą vakarą buvo neblaivi ir gal susipyko su tais, su kuo gėrė, todėl metė tą puodelį. Tada buvo vakaras ir namuose buvo girtaujama. Reikėdavo paprašyti, kad geriantys asmenys aprimtų, bet jie ne visada ir klausydavo. Gerdavo mama, R. ir kaimynai. Ji yra iškvietusi policiją tą vakarą, kai mama į G. paleido puodelį ir kai jie begerdami susimušė. Ji tą vakarą su G. apsirengė, išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Mama tada paleido į G. molinį puodelį, puodelis atsitrenkė į ją ir sudužo, o ji juto skausmą. Kai puodelis atsitrenkė į ją, paprašė, kad mama išeitų. Ji G. ne kartą užstojusi nuo mamos, tada barnis pasibaigdavo. Mama bardavosi už tai, kad G. neklauso, nesitvarko, neruošia pamokų. G. yra gulėjusi ligoninėje, dėl jai padarytos žalos. Matė pas G. supjaustytas rankas, paklausė, kas tai yra, tada ji atsisėdo ant grindų vonioje ir verkė, jai nieko nesakė. Susižalojo ji pati. Sesuo jai pasakojo, kad klasiokai su negražiai elgiasi, keikia. Gal ir pati G. nemoka su jais sutarti. Dabar G. gyvena su mama. Su ja bendrauja. Dabar G. kol kas gyvena geriau. G. geriau gyvena Marijampolėje. (duomenys neskelbtini) būdavo girtuoklysčių, bet ne kiekvieną dieną, dažniausiai savaitgaliais. Triukšmingos išgertuvės būdavo ne visada. Namuose būdavo triukšmas, bet G. neskriausdavo. Ji tuo metu buvo 16 metų, o G. gal 9 metų. Kai vykdavo išgertuvės, su G. jausdavosi nelabai gerai, prašydavo, kad jie netriukšmautų, bet jie neklausydavo. Išgertuvėse dalyvaudavo ir mama. Nežino, kodėl jie taip elgdavosi, gal mama gerdavo, kad jai gyvenime kažkas nepasisekė. Mama su ja blogai nesielgdavo. Ji ne visada mamą prisileidžia. G. žalojosi, kai pradėjo gyventi mieste. Matydavo, kad G. verkia. Ji verkdavo dėl apsistumdymo mokykloje, dėl susipykimo su draugėmis. Dėl mamos elgesio G. jai nesiskųsdavo, užsidarydavo. Užstodavo G. ir nuo R., ir nuo K., ir nuo mamos. Mama pasakydavo savo broliui nelįsti prie G. Gyvenant (duomenys neskelbtini), mamos ir G. santykiai nebuvo šilti. Dabar gyvenant mieste, mano, niekas ko gero ir nepasikeitė. Mano, kad G. bandė žudytis daugiau dėl santykių su mama. Mokykloje G. užgaulioja dėl šeimos, dėl to, kad ji netvarkingai atrodo. Kokie užgauliojimai G. yra skaudesni, nežino. Nematė ir negirdėjo, kad K. paleistų į G. peilį. Būdavo, kad mama be reikalo užsipuldavo G. ??

Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019-09-25 apklausta mažametė G. R. parodė, kad gydėsi psichiatrijos skyriuje dėl nervų priepuolio. Priepuolio metu pradėjo trankyti daiktus, nežiūrint ar gyvas daiktas, ar ne. Tą dieną trenkė į sieną ir spardė šuns guolį ir vos šuns nenuspyrė. Prieš trejus metus gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, pas močiutę, mamos draugo motiną, gyveno apie penkis metus. Šiuo metu jau gyvena Marijampolėje. Kai gyveno kaime mama išgėrinėdavo, mušdavo ją už blogus pažymius ir keiksmažodžius. Mama susinervinus pareidavo iš darbo ir pradėdavo daužyti viską, gerti buvo pradėjusi. Mušdavo mama su tapke, diržu odiniu, su ranka. Likę man buvo ir mėlynės ir rumbės. Neatsimena, kada tai buvo. Mieste namuose mama vieną kartą mušė, bet ir gavo ne už dyką, o už tai, kad mamą pasiuntė ne ten, kur reikėjo pasiųsti. Gavo du kartus su ranka per veidą. Kai trenkė skaudėjo, abu kartus jai skaudėjo. Iš pradžių buvo raudona, o paskui nieko nebuvo. Tai buvo gal prieš metus, gal prieš du. dabar mamos elgesys biškį pasikeitė ir taip dažnai nemuša kaip kaime. Jos nesišneka, o kai ji grįžta į namus po mokyklos pavargusi iš karto net nepasisveikinus sako suplauti bliūdus, išvesti šunį, išnešti šiukšles. Kai tai ji nepadaro, mama pradeda rėkti visokiais žodžiais, kad net liežuvis nesiverčia pasakyti. Ji jau mėnuo laiko kai grįžus iš ligoninės, tačiau namuose niekas nepasikeitė. Mama ją yra tiek kartų mušusi, kad ji neatsimena, kas skaudžiausia. Mušdavo mama, kai būdavo išgėrusi. Į savaitę vien, du kartus būdavo išgėrusi. Mušdavo kai būdavo išgėrusi ir kai ji pasimaišydavo ne toje vietoje ir ne tuo laiku. Draugei M. ji pasipasakodavo viską kas namie būdavo. Auklėtoja mokykloje nepasitikėdavo ir ji nieko nežinojo ir jos neklausdavo kas vyksta namuose. Ji įtardavo, nes vieną kartą matė mėlynę pas ją ant rankos. Auklėtoja paklausė, bet ji pamelavo, kad nuo dviračio mėlynė, o tada buvo mama per stipriai sugriebusi už rankos virš riešo. Kai kaime gyveno žymių nebuvo likę, nes mama žymes darydavo kur nesimato, tai ant kojų, ant užpakalio. Darydavo su diržu, su tapkėm.. Žymės būdavo gal mėnesį. Skaudėdavo tiek kiek būdavo žymės. Sesuo matydavo mamos elgesį su ja. Ji bandydavo raminti mamą, bet ir sesei trenkė. Sesuo nematė jos veido po sumušimo, nes ji pudrą ant tos vietos buvo užsidėjusi. Jai labiau patiko gyventi kaime, nes ten daugiau draugių turėjo nei mieste. Kai mama kaime mušdavo, tai galėdavo pas draugus pabėgti, o čia mieste nieko nepažįsta. Kaime saugiau jausdavosi, nes pabėgdavo iš namų pas draugę. Viena norėtų kaime gyventi pas močiutę ar pas draugę, nes saugiau jaučiasi kai mamos nėra šalia. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, tuo metu gyveno ir mamos brolis K. R., jis ir šiuo metu ten gyvena. Dėdė jos nemėgsta, dažnai girtas pradėdavo prie jos kabinėtis už nieką, grasindavo peiliu, kirvuku, prikaišiodavo jai, kad ji pešasi su klasiokais. Labiausia jai įsiminė, kai per šias Kalėdas nuvažiavo į kaimą ir mamos brolis paleido peilį į ją. Dėdė buvo išgėręs. Jis pjaustė dešrą paprastu virtuviniu peiliu. Ji atsisėdo ant lovos ir peilis įsmigo jai prie ausies į sieną. Jei patėvis R. B.nebūtų patraukęs jo rankos, tai peilis būtų į ją įsmigęs. Patėvis R. B. bandė atimti peilį, nedaug trūko būtų į tarpuakį arba į ausį peilis jai smigęs. Dėdė peilį metė, nes buvo išgėręs ir jis jos nemėgsta. Ji viena tuo metu sėdėjo ant lovos. Kai peilis įsmigo į sieną, tai jis sakė gaila, kad nepataikė (1t.b.l. 27-30).

2020-07-22 - 2020-08-07 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-90/2020 konstatuota, jog G. R. 2019 m. nustatytas depresinis elgesio sutrikimas; G. R. supratimas apie su ja galimai atliktų veiksmų esmę keitėsi priklausomai nuo jos amžiaus- kuo vyresnė ji darėsi, tuo daugiau suprato. Tačiau aktyviau priešintis jos atžvilgiu smurtavusiems suaugusiems negalėjo ne tik dėl savo amžiaus ir priklausomo santykio nuo jų, bet ir dėl besifortmuojančios savo asmenybės; G. R. konstatuotas depresinis elgesio sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriamaisiais K. R. ir R. R. veiksmais ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; G. R. šiuo metu nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje; G. R. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Nenustatytos priežastys ( tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. R. parodymais. Polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi G. R. nenustatytas. Padidintas polinkis į įtaigumą jai nenustatytas. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. R. parodymais. G. R. toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje nerekomenduojama( 1 t. b.l. 123-131).

Lietuvos Respublikos badžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas nepilnametės M. D. ( gim. (duomenys neskelbtini).) apklaustos kaip liudytoja vaizdo ir garso įrašas, ikiteisminio tyrimo metu apklausta minėta liudytoja nurodė, kad jai yra pažįstama G. R.. Ji seniau gyveno (duomenys neskelbtini), per kelis metrus nuo jos namo. Kai ji mokinosi ketvirtoje klasėje ji išėjo į Marijampolę gyventi. Su G. iš esmės nepalaiko bendravimo. Kartais susirašo, tai būna retai. Jai G. kai gyveno G. nėra pasakojusi apie patiriamą smurtą šeimoje. Jai G. pasakojusi, kad kyla ginčai tarp jos ir mamos kai jai ką nors mama nenuperka, bet taip su mama sutaria gerai. Jos susitikdavo pažaisti ir daugiau nieko nebūdavo. Nesipasakodavo kas pas ją šeimoje yra. Ji su ja bendravo kai ji gyveno (duomenys neskelbtini) ir dabar tik kai grįžta į kaimą. Ji nėra mačiusi pas G. jokių sužalojimų kol ji gyveno (duomenys neskelbtini). Jai nėra pasakojusi kaip su ja elgesį dėdė ar patėvis (1 t.b.l. 40-42).

2019-09-06 Marijampolės AVPK tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad Marijampolės AVPK 2019-09-05 gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, jog mažametė G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2019-08-19 gydoma šių klinikų psichiatrijos klinikose nurodė, jog mama R. R. anksčiau dažnai jos atžvilgiu naudodavo fizinį smurtą (mušdavo diržu, rykšte, kabeliu, ranka) bausdama už netinkamą elgesį. Pastaruosius 2-3 mėn. mama nebesmurtauja fiziškai, tačiau taiko psichologinio pobūdžio smurtą, t. y. pravardžiuoja, užgaulioja bei emociškai atstumia.(1t . b.l. 16-21)

2019-09-03 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu persiuntė Marijampolės AVPK informaciją iš Kauno klinikų bei G. R. 2019-09-03 paaiškinimaą ( 1t., b.l. 22).

2019-09-02 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų rašte nurodyta, kad G. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 20019-08-19 gydoma šių klinikų psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriuje. G. R. nustatytos diagnozės, depresinis elgesio sutrikimas, kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai, kitos problemos susijusios su socialine aplinka, buvęs asmeniui savęs žalojimas. G. R. gyvena su motina ir seserimi. G. R. nurodo, jog mama R. R. anksčiau dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu kartu su savo draugu, motina taikydavo fizinį smurtą ( mušdavo diržu, rykšte, kabeliu, ranka) bausdama už netinkamą elgesį. Mama taiko psichologinio pobūdžio smurtą, t. y. pravardžiuoja, užgaulioja bei emociškai atstumia. Pacientė teigia, kad namuose jaučianti įtampą, baimę, nerimą, kuris ypač sustiprėja mamai esant neblaiviai, dėl to pacientė bėga iš namų ( 1 t. b.l. 23).

G. R. 2019-09-03 paaiškinime dėl santykių su mama nurodė, kad mama supykusi lupdavo su viskuo kas papuldavo po ranka. Būdavo, kad geria.Jai trūksta mamos ir sesers šilumos, nori gyventi su mama, bet nori, kad mama pasikeistų.Paskutinį kartą mama buvo išgėrusi per velykas, bet smurto nebuvo. Paskutinį kartą smurtavo maždaug prieš metus ( 1 t. b.l. 24)

2019-09-06 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad mažametė G. R. iš Kauno klinikų išleista 2019-09-02. Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė V. Šukiene paaiškino, jog buvo bendrauta su G. R. ir R. R. šeima. Nepilnametė G. R. išreiškė norą likti šeimoje su mama ir pilnamete seserimi bei pageidauja gyventi motinos šeimoje, nors smurtą ir yra patyrusi. V. Šukienė taip pat nurodė, jog R. R. pokalbio su ja metu savo kaltės neneigia ir pripažįsta anksčiau naudojusi smurtą prieš mažametę, tačiau teigia dabar jau jo nebenaudojanti ( 1 t. b.l. 25-26)???

2019-09-11 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje dėl G. R. pažymima, kad G. R. mokosi (duomenys neskelbtini) septintoje klasėje. Mergaitė gyvena kartu su mama R. R.. Į Marijampolę G. R. atvyko gyventi prie dvejus metus. Iki tol ji su motina, jos sugyventiniu R. B. ir pilnamete seserimi D. R. gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje, Marijampolės sav. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Marijampolės mieste gavę informaciją apie G. R. atžvilgiu naudotą smurtą šeimoje ir už jos ribų vertino galimus nepilnametės teisių pažeidimus, nustatinėjo rizikos veiksnius, susijusius su vaiko funkcionavimo rizikomis, rizikos veiksnius, susijusius su jos gyvenamąją aplinka, šeimos narių tarpusavio santykiais, santykius su bendraamžiais. G. R. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, informacija perduota Marijampolės socialinės pagalbos centro atvejo vadybininkui ir socialiniam darbuotojui. Vertinant G. R. grėsmės lygį motinos šeimoje, skyriaus specialistai bendravo su nepilnamete, kuri pokalbio metu išreiškė, kad nenori būti atskirta nuo mamos, nepaisant konfliktinių situacijų, mamą ji myli, nori gyventi su motina. Įvertinus nepilnametės nuomonę, kitus rizikos veiksnius, priimtas sprendimas nepilnametės nepaimti iš šeimos ( 1 t. b.l. 54-55).

2019-09-12 Marijampolės socialinės pagalbos centro informacijoje nurodyta, kad R. R. šeima Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2015-01-20 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Nuo 2018-07-02 minėtai šeimai yra vykdoma šeimos atvejo vadyba. Šeimai socialines paslaugas teikia Marijampolės socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos. Socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu nebuvo pastebėtas ar fiksuotas fizinis, psichologinis smurtas šeimoje prieš mažametę G. R.. Motina R. R. pagal savo išgales rūpinasi dukra, stengiasi tenkinti jos poreikius( 1 t. b.l.58).

2020-03-09 Marijampolės socialinės pagalbos centro informacijoje nurodyta, kad G. R. lanko psichologo-asistento konsultacijas (duomenys neskelbtini), gydytojo-psichiatro paslaugas jai teikia VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro specialistas ( 1t., b.l.61).

2020-04-03 VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro informacijoje nurodyta, kad R. R. reguliariai gydoma gydytojų psichiatrų, 2018-10-08 iki 2018-11-19, 2019-10-01 iki 2019-11-12 teiktos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos dienos stacionaro paslaugos ( 1t., b.l.65).

2019-09-12 VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro informacijoje nurodyta, kad G. R. Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre pas vaikų ir paauglių psichiatrą lankėsi vieną kartą. Nustatytos diagnozės: nepatikslintas mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimas, nepatikslintas depresijos epizodas, atsirandantis postnataliniu period.Nukreipta II lygio vaikų ir paauglių konsultacijai dėl detalaus ištyrimo ir diagnozės patikslinimo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas ( 1 t. b.l. 71).

2019-11-20 (duomenys neskelbtini) informacijoje nurodyta, kad G. R. mokosi (duomenys neskelbtini)7 klasėje. G. R. per mokslo metus praleido 29 pamokas, ne visos yra pateisintos. Lyginant su praeitais mokslo metais, praleidžia daugiau pamokų. Mokosi patenkinamai. Pastangų mokytis nededa, dažnai neruošia namų darbų. Nelanko dienos centro, meluoja, kad ten ruošia pamokas. Su dienos centru vyksta tik į ekskursijas. Mokykloje su klasiokais bendrauja, mėgina užmegzti ryšį. Nėra visų mėgstama, nes linkusi pameluoti, konfliktuoti. G. R. linkusi išsisukinėti, trūksta pareigingumo, tačiau nori bendravimo, bet nemoka užmegzti pokalbio, kontakto.Smalsi, mėgstanti pasiklausyti pokalbių su tėvais, mokytojais. Gali būti ūmi, nemandagi, gali prasivardžiuoti, užgaulioti, išsilieti su grasinimais. Jaučiama socialinių įgūdžių stoka. Sulaukia patyčių vien dėl savo netinkamo poelgių: nekultūringų pasisakymų, viešų žinučių, nekorektiškų nuotraukų, vaizdų įrašų socialiniuose tinkluose. Pasiūlius lankyti Fbru užsiėmimų būrelį, sutiko. Dalyvauja popamokiniuose mokyklos renginiuose, ruošiasi jiems. Su mama ir socialine pedagoge bendraujama telefonu. Socialinė darbuotoja mokykloje buvo vieną kartą. Mama atvyksta pasikvietus, SMS žinutėmis klausia dėl pamokų, renginių, tikslinasi kitą informaciją ( 1 t., b.l. 74).

2020-03-05 (duomenys neskelbtini) informacijoje nurodyta, kad G. R. mokosi (duomenys neskelbtini) 7 klasėje. G. R. per sausio mėnesį praleido 10 pamokų. Mokosi patenkinamai. Pastangų mokytis nededa, dažnai neruošia namų darbų, per pamokas pradėjo miegoti, demonstratyviai atsisako atlikti užduotis, nereaguoja į mokytojų pastabas, užsiima pašaliais darbais pamokų metu. Nelanko dienos centro. Mokykloje su klasiokais bendrauja, mėgina užmegzti ryšį, bet nesėkmingai, nes rengiasi ir elgiasi iššaukiančiai, agresyviai, linkusi meluoti, kartais elgiasi paslaugiai, supratingai. Su mokytojais elgiasi nepagarbiai, ignoruoja nurodymus. R. R. lanko pas mokyklos psichologo asistentę. Užsiėmimo metu kalbėjo apie pykčio valdymo būdus, emocijų raišką, vidinės savijautos išraišką. Nepilnametė vartoja vaistus paskirtus psichiatro. Sunkiai G. valdo emocijas, negeba tinkamai reaguoti į kasdienines situacijas. Dažni ir staigūs nuotaikų pokyčiai. Mama nuolat domisi, reaguoja į situacijas, informuoja apie dukters neatvykimą į mokyklą priežastis, dalyvauja tėvų susirinkimuose, konsultacijose, atvyksta pakvietus. Išgyvena dėl netinkamo dukters elgesio ir nesimokymo. Nuolat prašo patarimų, konsultuojasi su mokytojais ir mokyklos psichologo asistente dėl kylančių sunkumų bendraujant su dukra ( 1 t., b.l.77).

2020-04-29 (duomenys neskelbtini) informacijoje nurodyta, kad G. R. mokykloje pradėjo mokytis nuo 2017-02-20. Pastaruoju metu tapo apatiška, užsispyrusi, per pamokas pradėjo miegoti, nes vartoja psichiatro skirtus vaistus. Konfliktiškose situacijose pasireiškia įžūlumas, nestabilumas, nesugebėjimas savęs valdyti, tinkamai reaguoti į situacijas. Dažni nuotaikų pokyčiai, emociniai proveržiai. Pas psichologo asistentę kreipėsi pati dėl sunkumų valdant pyktį. Susitikimų metu buvo lavinamas mokinės emocinis intelektas, mokomasi suprasti pykčio atsiradimo priežastis ir konstruktyvių pykčio valdymo būdų, bei jų taikymo ( 1 t., b.l. 80-81).

2020-12-11 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje nurdoyta, kad G. R. mokosi (duomenys neskelbtini) 8 klasėje. Gyvena kartu su mama R. R.. Mergaitė gyvena kartu su mama R. R.. Į Marijampolę G. R. atvyko gyventi prieš dvejus metus. Iki tol ji su motina, jos sugyventiniu R. B. ir pilnamete seserimi D. R. gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje, Marijampolės sav. G. R. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, informacija perduota Marijampolės socialinės pagalbos centro atvejo vadybininkui ir socialiniam darbuotojui, kurie ir anksčiau dėl socialinių įgūdžių stokos, nepakankamo dukros emocinių poreikių tenkinimo organizavimo teikė pagalbą R. R.. G. R. ir jos motinai ir toliau teikiama tęstinė kompleksinė pagalba. Su šeima dirba Marijampolės socialinės pagalbos centro atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, motinai ir dukrai teikiamos nemokomos psichologo konsultacijos ir užsiėmimai. Nepilnametei ir jos motinai pagalbą teikiantys specialistai informavo, kad motina atsakingai vykdo jai skirtus įpareigojimus. Ji bendradarbiauja su dukros ugdymo įstaigos pedagogais, mokinei pagalbą teikiančiais specialistais, lanko gydytojo psichiatro, psichologo konsultacijas, bendradarbiauja su socialine darbuotoja, kreipiasi patarimų, motyvuoja sistemingai lankyti specialistų konsultacijas, tačiau dukra linkusi nepaklusti, prieštarauja ( 1 t., b.l.83-84).

BIRT ataskaitų žiūryklėje fiksuotas 2015-12-25 d. 21.50 val. pranešimas iš (duomenys neskelbtini), jog mušasi neblaivi motina, daužo indus, baldus. Kvietė dukra D. R. ( pilnametė), šeimoje yra mažametė (9m. amžiaus pranešėjos sesuo). Jokio smurto požymių nenustatyta, konfliktavę neblaivūs asmenys apsiramino. Pareiškimo negauta( 1t., b.l.143).

Gyventojų registre apie asmenį, pažymima, jog R. R. deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 2013-01-09 iki 2017-01-24 (duomenys neskelbtini), nuo 2017-01-24 iki 2019-01-08 (duomenys neskelbtini), nuo 2019-01-09 iki dabar (duomenys neskelbtini); R. R. turi du vaikus : G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini) ( 2t., b.l.58).?

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 str.).

Pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Pagrindinis šios nusikalstamos veikos objektas, apibūdinantis jos specifiškumą, yra vaikas ir šeima, atsakyti už šią nusikalstamą veiką gali tik specialus subjektas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu paprastai pripažintini nevienkartinio pobūdžio tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų veiksmai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016). Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį.

Vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas toliau- VTAPĮ). Šio įstatymo nuostatos pagrįstos Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais. Tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai turėdami teisę vienaip ar kitaip drausminti vaiką, neturi teisės naudoti fizinio ar psichinio kankinimo, kitokio žiauraus elgesio vaiko atžvilgiu, taip pat žeminti jo garbės ir orumo (VTAPĮ 49 straipsnis).

Pažymėtina, kad tėvai neabejotinai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju jie privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių. Sprendžiant, ar tėvų taikytos priemonės yra leistinos, ar užtraukia jų teisinę atsakomybę, atsižvelgiama į vaiko elgesio specifiką į jo koregavimo būtinumą, vaiko amžių, lytį, brandą, fizinę bei psichinę būklę, jautrumą, charakterį, specialius poreikius, pasirinktų auklėjimo priemonių proporcingumą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

Pažymėtina, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustato, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai (VTAPĮ 2 straipsnio 1, 2 dalys).

Tokiu būdu teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamoji R. R. laikotarpiu nuo 2014 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2019 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini)., ir (duomenys neskelbtini), turėdama teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, privalėdama rūpintis jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, tai yra psichiškai gniuždė savo mažametę dukrą G. R., gim. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi dėl nuolatinio alkoholio vartojimo sistemingai provokuodama konfliktus, demonstravo fizinį ir psichinį smurtą dukrai, daugybę kartų tyčia suduodama smūgius tapke, odiniu diržu, ranka, įvairiais daiktais, necenzūriniais žodžiais rėkdama ant dukros ir ją baugindama, bei nakties metu namuose triukšmaudama, trukdydama dukrai ilsėtis, pažeisdama jos teisę į poilsį, tokiais ilgalaikiais, sistemingais psichologinio ir fizinio smurto veiksmais fiziškai ir psichiškai gniuždė savo mažametę dukrą G. R., dėl ko mažametei G. R. buvo padarytas depresinis elgesio sutrikimas ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji nurodė, kad dukra G. R. jos neklausė, bėgo iš namų, tačiau kaip jau anksčiau minėta pasirinktos kaltinamosios priemonės : fizinis ir psichinis smurtas buvo kraštutinės, nepateisinamos, atsižvelgus į nukentėjusiosios amžių, todėl tokie kaltinamosios veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Iš ikiteisminio tyrimo teisėjos mažametės nukentėjusiosios G. R. apklausos protokolo matosi, kad nukentėjusioji pripažino, kad gyvenant kaime mama išgerdavo, mušdavo ją už blogus pažymius ir keiksmažodžius. Mušdavo su tapke, diržu odiniu, su ranka. Likę buvo ir mėlynės, ir rumbės. Mieste namuose mama vieną kartą mušė, bet ir gavo ne už dyką, o už tai, kad mamą pasiuntė ne ten kur reikėjo pasiųsti. Gavo du kartus su ranka per veidą. Tai buvo gal prieš metus, gal prieš du, dabar mamos elgesys biškį pasikeitė ir taip dažnai nemuša kaip kaime. Kai ji grįžta į namus po mokyklos pavargusi iš karto net nepasisveikinus sako suplauti bliūdus, išvesti šunį, išnešti šiukšles. Kai tai ji nepadaro, mama pradeda rėkti visokiais žodžiais, kad net liežuvis nesiverčia pasakyti. Mama ją yra tiek kartų mušusi, kad ji neatsimena, kas skaudžiausia. Mušdavo mama, kai būdavo išgėrusi. Į savaitę vien, du kartus būdavo išgėrusi. Mušdavo kai būdavo išgėrusi ir kai ji pasimaišydavo ne toje vietoje ir ne tuo laiku.

Atlikus nukentėjusiosios tyrimą, teismo 2020-07-22- 2020--08-07 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-90/2020 ekspertai G. R. nenustatė kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumų, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Taip pat nenustatytos priežastys ( tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. R. parodymais, nenustatytas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi.

Bylų, kuriose nukentėjusysis yra mažametis, specifika yra ta, kad ypatingą reikšmę tokios bylos įrodymų grandinėje turi paties mažamečio parodymai, nes kitų tiesioginių įvykio liudytojų paprastai nėra. Teismų praktikoje nurodoma, jog mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio fizinę (seksualinę ar kt.) prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina jo parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2013, 2K-294-648/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusioji gimusi 2006 metais, smurto laikotarpį nurodo nuo 2014m. Kaip nurodė ekspertai akte, tiriamosios supratimas apie su ja galimai atliktų veiksmų esmę ( pobūdį ir reikšmę) keitėsi priklausomai nuo jos amžiaus – kuo vyresnė ji darėsi, tuo daugiau suprato.Tačiau aktyviau priešintis jos atžvilgiu smurtavusiems suaugusiems G. R. negalėjo ne tik dėl savo amžiaus ir priklausomo santykio nuo jų ( yra šeimos nariai, kiti artimi suaugusieji), bet ir dėl besiformuojančios savo asmenybės.

Iš dalies mažametės nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos D. R. parodymai, minėta liudytoja nurodė, kad mama pykdavo, kad G. ne laiku pareina namo, atsisako ruošti pamokas. Mama keikdavo necenzūriniais žodžiais G., paimdavo už rankos, pakratydavo. Kartą išgertuvių metu mama į G. metė molinį puoduką, ji seserį užstojo, todėl puodukas pataikė į ją. Ji buvo iškvietusi polcijos pareigūnus dėl triukšmo ir girtavimo namuose. Minėta liudytoja nurodė, kad mamos ir G. R. santykiai, elgesys nepasikeitė ir josm gyvenant Marijampolėje.

Liudytojos D. R. nurodytą girtavimo, triukšmo aplinkybę patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotu pranešimu, kuris buvo gautas 2015-12-25 21. 50 val. Iš (duomenys neskelbtini), jog mušasi neblaivi motina, daužo indus, baldus. Kvietė dukra D. R. ( pilnametė), šeimoje yra mažametė (9m. amžiaus pranešėjos sesuo). Jokio smurto požymių nenustatyta, konfliktavę neblaivūs asmenys apsiramino. Pareiškimo negauta ( 1t., b.l.143).

Liudytojas R. B. paaiškino, kad kaltinamoji išgerdavo alkoholinio kokteilio. Būdavo, kad kai G. neklausydavo, kaltinamoji pakeldavo ant jos balsą, keikdavo, bet švelnesniais keiksmažodžiais. Kad jos atžvilgiu naudotų fizinį smurtą, nematė. K. R. G. pasakydavo piktesnį žodį. Visko buvo. K. G. nemėgdavo, pastumdavo. Kaltinamoji broliui nieko nesakydavo, nes pati galėjo nuo jo gauti. Namuose būdavo ir muštynių, visko būdavo, būdavo, kad ir G. pastumdavo išgertuvių metu.

Ikiteisminio tyrimo metu K. R. apklaustas įtariamuoju parodė, kad kol gyveno sesuo su dukra G. R., ten būdavo dažnai išgertuvės. Tikrai neatsimena ar jo sesuo savo dukterį mušdavo ar kitaip kaip prieš ją smurtautų, bet būdavo ant mergaitės pasakomi pikti, gal net negražūs žodžiai, dėl jos netinkamo elgesio. Jis pripažįsta, kad minėtos mergaitės nemėgdavo, jis ant jos šaukdavo, dėl jos elgesio, gal būdavo ir pasako jos atžvilgiu necenzūrinių žodžių, bet tik tiek ( 2 t.,b.l. 39-40).

Tokiu būdu liudytojo R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju K. R. parodymai patvirtino, kad namuose, kur gyveno mažametė G. R. vyko girtavimai, nukentėjusiosios užgauliojimai. Taip pat teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamoji, būdama nukentėjusiosios motina, neapgynė savo dukters nuo K. R. veiksmų, kurie kaip nurodyta akte prisidėjo prie G. R. sužalojimo masto nustatymo.

BK 141 straipsnyje nustatyta, kad BK 135, 138, 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau – Taisyklės) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-480/2008).

Pagal Taisyklių 2 punktą sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“ (priedas). Taisyklių 6.9 punkte yra nustatyta, kad susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką. Psichikos sutrikimo laipsnį kiekvienu atveju įvertina ir apie galimybę priskirti stipriai sutrikdančių žmogaus psichiką ligų grupei sprendžia ir sveikatos sutrikimo mastą nustato teismo psichiatrų ekspertų komisija.

Nagrinėjamu atveju G. R. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, rodantis psichikos sutrikimo laipsnį, kurį pagal Taisyklių 6.9 punktą nustato būtent teismo psichiatrų ekspertų komisija.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. Nr. V-616 įsakymo „Dėl teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo bei atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punkte nurodoma, kad ekspertinę komisiją sudaro du ir daugiau ekspertų, o 17 punkte pažymima, kad kompleksinę teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę atlieka ekspertų komisija, susidedanti iš teismo psichiatrų ir teismo psichologų ekspertų. Atsižvelgdamas į tai, teismas spendžia, jog šiuo atveju teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes atlikusios teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. P. ir tesmo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė S. S. buvo įgaliotos nustatyti nukentėjusiajai G. R. sveikatos sutrikdymo mastą, kartu atkreipiant dėmesį, kad ir vienas iš ikiteisminio tyrimo metu ekspertėms suformuluotų klausimų buvo susijęs su sveikatos sutrikdymo masto konstatavimu (1 t., b. l. 117,119-120).

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. R. atliktos ekspertizės metu buvo naudoti metodai –stebėjimas, pusiau struktūruotas pokalbis, psichologinio įvertinimo metodikos, gautos bylos ir med. dokumentacijos analizė. Tyrimo metu ir buvo nustatytas R. R. ir K. R. neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys su padariniais, t. y. nesunkiu sveikatos sutrikdymo nustatymu G. R.. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad ekspertės vertino ir duomenis dėl mokyklos vaikų patyčių.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad G. R. psichiką motinos veiksmai paveikė žalojančiai- neigiamai, toks spichikos sutrikimas formavosi palaipsniui ir jo vystymąsi lėmė ilgalaikis netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu : suaugusiųjų girtavimas ir tarpusavio konfliktai, fisinis ir psichologinis smurtas ( jį stebint ir pačiai patiriant), suaugusiųjų įgūdžių stoka auklėjant tiriamąją ( nesusivaldymas ir pykčio protrūkio reakcijas vaiko atžvilgiu), minėti neigiami faktoriai formavo impulsyvią, nepasitikinčią, įtarią, nerimastingą, jautrią asmenybę, tai yra byloje tiriamos nusikalstamos veikos sutrikdė tiriamosios asmenybės raidą, tokiu būdu turintis ir turėsiantis G. R. kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui, jos darbinei veiklai bei socialinei adaptacijai.

Ekspertizės akte nurodyta ne tik kaltinamoji R. R., bet ir jos brolis K. R., tačiau jo atžvilgiu prokurorė 2020-12-07 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ( 2t., b.l.43-45).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskirtina prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Tai baigtas nusikaltimas

Kaltinamoji neteista ( 2t., b.l.50-51), nebausta administracine tvarka (2t., b.l.52), įrašyta Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro registrą nuo 2017 m., reguliariai gydosi ambulatoriškai ( 2t., b.l.61), dirba (duomenys neskelbtini) ( 2t, b.l.56). 2020-09-24 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1121/2020 konstatuota, kad R. R. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.( 2t.b.l. 71 ). 2020-10-12 Marijampolės apylinkės teismo nutartyje nutarta R. R. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.( 2 t. 82-84). 2020 m. lapkričio 11-26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-598/2020 konstatuota, kad R. R. nustatyta ligos diagnozė, tačiau inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti; R. R. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti; įtariamoji gali būti apklausiama ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus ( 2 t.b.l. 85-87).