- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- 1S-726-593/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00044-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- D. K.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam D. K. buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. K. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, subendrinus šias bausmes su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šią bausmę įskaityta pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendį atlikta bausmė.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. vasario 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 25 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną, tai yra 2020 m. rugpjūčio 10 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 4 mėnesiai 15 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, tačiau 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl šio Komisijos nutarimo buvo atmestas, kadangi nuteistojo elgesio pažanga vis dar nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų.
4. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuris būtų jam palankesnis.
4.1. Skunde nurodoma, kad prokuroras bei apylinkės teismas visiškai nesivadovavo bausmių vykdymo principais. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad bausmės laikas yra nustatomas teismui skelbiant nuosprendį, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje numatyta, kokią bausmės dalį asmuo turi atlikti.
4.2. Nuteistojo teigimu, priimant procesinį sprendimą, nebuvo laikytasi teismų praktikos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo. Be to, teismas taip pat nesilaikė rungimosi principo, kadangi nuteistojo pasitaisymas (ar nepasitaisymas) nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti prokuratūra. Šiuo atveju prokuratūra atsiliepime nepagrįstai išreiškė nuomonę apie netinkamą nuteistojo gyvenimo būdą.
4.3. Pasak nuteistojo, jo nusikalstamos veikos nebuvo suplanuotos iš anksto, jos įvykdytos spontaniškai susiklosčius gyvenimiškai situacijai. Jis yra atlikęs dvi trečiąsias paskirtos bausmės, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas sustiprinta OASys 2 programa. Be to, pataisos įstaigoje nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, lanko socialinės reabilitacijos programas, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, buvo skatintas, dirba. Pataisos įstaiga yra gavusi jo motinos sutikimą dėl gyvenamosios vietos nuteistajam suteikimo.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Bylos duomenimis, D. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, jog jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nebuvo baustas drausmine tvarka ir buvo vieną kartą paskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.
8. D. K. nusikalto ne pirmą kartą. Kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, jis, paskutiniuoju nuosprendžiu nuteistas, be kita ko, už turtinio nusikaltimo padarymą, anksčiau buvo teistas už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką kito asmens nuosavybei, kas rodo, kad D. K. neteisėti veiksmai yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo naujai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sukeltas pasekmes ne tik nukentėjusiojo nuosavybei, bet ir šio asmens sveikatai, akivaizdu, kad D. K. vykdomų teisei priešingų veiksmų pavojingumas didėja, nepaisant to, kad ankstesnio bausmės vykdymo metu jam buvo taikyta probacija – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors ankstesni teistumai priskiriami statiniams nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantiems veiksniams, tačiau aptartos aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, o kartu ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažino, neigė jame dalyvavęs. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors šiuo metu jis savo kaltės iš esmės neneigia, tačiau vis dar minimizuoja savo indėlį įvykdytame nusikaltime, be kita ko, skunde teigdamas, jog nusikalto susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, kas sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistasis iki šiol ne visiškai įsisąmonino savo paties veiksmų bei mąstymo įtaką nusikalstamiems poelgiams.
9. Atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdį (turtinės naudos siekį, nusikaltimus įvykdžius bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio), sprendžiant, ar šiuo metu yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis probacijos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, būtina įvertinti nuteistojo pažangą srityse, paskatinusiose nuteistojo nusikalstamą elgesį. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, tačiau nededa pakankamai pastangų užsitikrindamas legalų pragyvenimo šaltinį ateityje. Jo darbinė patirtis būnant laisvėje nebuvo stabili, o per visą bausmės atlikimo laiką jis įgijo tik vieną (suvirintojo) specialybę bei yra padengęs tik dalį iš jo pagal civilinį ieškinį priteistos žalos. Duomenų apie jo galimą įdarbinimą išėjus iš pataisos įstaigos nėra.
10. Nors pats nuteistasis socialinio tyrimo metu nurodė, kad įtakos jo nusikalstamam elgesiui turėjo alkoholio vartojimas bei draugų įtaka, tačiau iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos medžiagos negalima spręsti, kad nuteistajam taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis buvo efektyviai siekiama eliminuoti alkoholio vartojimo riziką galimam pakartotiniam D. K. nusikalstamam elgesiui, juolab kad ir pats nuteistasis išsako turintis problemų su alkoholio vartojimu ir jį būdamas laisvėje vartojęs nesaikingai. Be to, nors jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau kaip kriminogeninis veiksnys vis dar išskiriamas nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis net ir šiuo metu pakankamai kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, jam veikiant bendrininkų grupėje, bei juo sukeltų pasekmių, jo mąstymas vis dar išlieka nepakitęs tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas jam taikant probaciją. Tokio manymo nepaneigia ir nuteistojo skunde pateikiami argumentai apie jo turimą gyvenamąją vietą laisvėje (gautas nuteistojo motinos sutikimas dėl jo apgyvendinimo galimo lygtinio paleidimo atveju), kadangi ši aplinkybė niekaip nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcijos, o kartu ir pažangos pataisos proceso metu, nelemia.
11. Aptartų duomenų visuma suponuoja pagrindą manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistojo turimi finansiniai sunkumai (be kita ko, likusi pakankamai didelė nepadengto civilinio ieškinio dalis), atsižvelgiant dar ir į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie laisvėje esantį asmens turtą, kurį galima būtų nukeipti į nuteistojo vykdomųjų dokumentų padengimą, tokiu būdu palengvinant jo finansinę naštą laisvėje, gali būti neįveikiami nuteistajam ir paskatinti jį pakartotinai nusikalsti. Juolab kad iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, vis tik nesugeba tinkamai laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei elgesio reikalavimų. Nors, kaip minėta, drausmine tvarka jis baustas nebuvo, tačiau aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje matyti, kad nuteistasis dar 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. liepos 25 d. (po paskirto paskatinimo) pažeidė pataisos įstaigos režimo reikalavimus. Nors aptariamais atvejais buvo apsiribota pokalbiais su nuteistuoju, tačiau šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis, net ir atlikęs didesniąją jam paskirtos bausmės dalį, savo elgesio išimtinai teigiama linkme nekoreguoja. Šiame kontekste pažymėtina, kad pakartotinę nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro net 39 dinaminiai balai, kuriuos jis savo kryptingu teigiamu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Nors nuteistasis skunde kvestionuoja jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tvirtindamas, kad jo vertinimas buvo atliktas taikant sustiprintą OASys 2 metodiką, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad nuteistojo galimybės nenusikalsti ateityje šiuo atveju buvo įvertintos pažeidžiant aptariamos aprobuotos metodikos taikymo taisykles.
12. Skunde apygardos teismui nuteistasis taip pat tvirtina, kad apylinkės teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pažeidė teisingumo bei rungimosi principus, tačiau pagrįstų šiuos jo teiginius patvirtinančių argumentų jis nepateikė. Priešingai nei teigiama skunde, prokurorui, pirmosios instancijos teismui pateikusiam atsiliepimą į nuteistojo skundą, nekyla pareiga pagrįsti nuteistojo nepasitaisymo pataisos proceso metu faktą, o valstybinio kaltintojo atsiliepime išreikšta pozicija dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo skundą nagrinėjančio teismo nesaisto. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek ir Komisijos nutarimo motyvus, pagrindo sutikti su aptariamais D. K. skundo argumentais neturi. Tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojantys, tiek ir jo pažangą pataisos proceso metu apibūdinantys duomenys buvo įvertinti išsamiai ir visapusiškai, neišskiriant išimtinai neigiamai D. K. apibūdinančių aplinkybių iš jų visumos, todėl pagrindo tvirtinti, kad procesiniai sprendimai buvo priimti neužtikrinant nuteistajam Konstitucijoje bei baudžiamajame ar bausmių vykdymo procese garantuojamų teisių apsaugos, nėra. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.
13. Aukštesnės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualią teismų praktiką bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad D. K. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad D. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.