Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-366-593/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
AN2-366-593/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00291-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Jankauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. N.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-366-593/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00291-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10. (S)
Kaunoapygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo V. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. V. N. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bauda už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 10 d. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti stogdengio pareigose M. B., kuris su kolega R. D. skardino daugiabučio namo stogą. Tuo V. N. pakartotinai neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui M. B. nelegaliai dirbti stogdengio pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaręs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo M. B. priėmimą į darbą. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies l punktą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą panaikinti.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 31 straipsnių nuostatas, nurodydamas, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido nelegaliai dirbti M. B.. Iš tiesų jis tuo metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gaudavo nedarbo išmoką. Kauno darbo inspekcijai jis buvo pranešęs apie tai, kad M. B., R. D., K. M. ir D. K. tuo metu nelegaliai dirbo kitame objekte – (duomenys neskelbtini). Liudytojai N. A. ir D. S. yra M. B. draugai, be to, nurodydami jiems žinomas aplinkybes, jie maišė metų laikus, datas, tačiau teismas jų parodymais vadovavosi kaip teisingais. Be to, apylinkės teismui buvo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami darbai, nėra jokių pastolių, taip pat nėra jokių ant stogo dirbančių žmonių. Nuo pastogės jis vienintelis turėjo raktą, todėl be jo žinios niekas ten patekti negalėjo. M. B. dėl darbo minėtame objekte jį sąmoningai apkalba, nes nori pakenkti. Pastarasis iš jo yra paėmęs 6850 eurų avansą už darbus, nors pastarieji buvo atlikti nekokybiškai. Dėl šio įvykio yra nagrinėjamos net kelios bylos: dėl neteisėto praturtėjimo, dėl nekokybiškai atliktų darbų ir tuo įmonei padarytos žalos, dėl darbo ginčų komisijos sprendimo. Šių aplinkybių apylinkės teismas nevertino, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus.

Žemesnės instancijos teismas

3. V. N. teismui papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2020 m. gegužės 4 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. G., ir M. B., R. D., D. K. ir K. M. buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys, kurių pagrindu minėti asmenys įdarbinti daugiabučio namo stogo skardinimo darbams. Ši darbo sutartis pasibaigė 2020 m. birželio 23 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo padaryta broko, kurį reikėjo ištaisyti, M. B. ir R. D. nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 3 d. vėl buvo įdarbinti broko šalinimo darbams atlikti, tačiau šiuo laikotarpiu brokas nebuvo ištaisytas, todėl 2020 m. liepos 3 d. nutrūkus minėtiems darbo santykiams, jis susitarė su UAB „S.“ dėl stogo broko ištaisymo darbų. M. B., supratęs, kad darbo sutartis nebus sudaryta iš naujo, įpyko, dėl ko įvyko nedidelis žodinis konfliktas. Santykiai tapo įtempti. Dėl susiklosčiusios situacijos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjamos bylos Nr. e2-969-886/2021 ir Nr. e2-4346-886/2021. M. B. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 10 d. darbe nebuvo ir darbo pareigų nevykdė. Tarp jo ir M. B. jokio susitarimo dėl darbų atlikimo nebuvo.

4. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta įrodymų, jog M. B. buvo mokamas piniginis ar kitokio pobūdžio atlygis. Nėra pateikta nei vaizdo medžiagos, nei fotonuotraukų, kurios patvirtintų M. B. darbą. Pastarasis nepagrįstai ir dirbtinai inicijuoja bylą, siekdamas sumenkinti jo reputaciją. M. B. parodymai (R. D. parodymai analogiški) yra tendencingi, neatitinkantys tikrovės. M. B. nurodė, jog objekte dirbo maždaug iki 2020 m. liepos 10 d. Apie tai, kad jis buvo kelis kartus įdarbintas, sužinojo tik tada, kai kreipėsi į Sodrą 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4346-886/2021, kurioje pateikti įrodymai, jog M. B. ne tik žinojo apie išdarbinimą, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. birželio 29 d. dirbo kitame objekte, pas kitą darbdavį. Taigi, šis negalėjo nežinoti apie tai, jog nebedirba jo naudai. Be to, Darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 5 d. sprendime Nr. DGKS- DGKS-612 (byla Nr. APS-2-18248) nurodyta, kad: „Ieškovas 2020 m. rugsėjo 7 d. patikslintame prašyme dėl darbo užmokesčio išieškojimo Darbo ginčų komisijai nurodė „... š. m. liepos viduryje sužinojau, kad esu atleistas iš darbo nuo birželio 23 d., ... man nežinant 2020 m. birželio 29 d. aš buvau pakartotinai įdarbintas bendrovėje bei pakartotinai atleistas 2020 m. liepos 3 d.“. Darbo ginčų komisija pripažino, kad 2020 m. liepos viduryje M. B. buvo žinoma, kad darbo santykiai su V. N. yra pasibaigę. Darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 5 d. sprendime Nr. DGKD-DGKS-596 nurodyta, jog „M. B. 2020 m. rugsėjo 7 d. prašyme pažymėjo, kad objekte dirbo iki 2020 m. liepos 3 d. <...> ieškovo teigimu, jis visą laiką, t. y. iki 2020 m. liepos 3 d. dirbo objekte“.

5. Taigi, M. B. nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi tiek apie tai, jog jis V. N. naudai dirbo iki liepos 10 d., tiek apie tai, jog tik rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad yra išdarbintas. Be to, tarp M. B. parodymų bei šio pažįstamų – liudytojų D. S. ir N. A. parodymų yra esminių neatitikimų. M. B. nurodė, jog „minėtame objekte dirbo maždaug iki 2020 m. liepos 10 d.“, tuo tarpu liudytojai nurodė, kad „<...> darbininkai prie stogo darbų dirbo gal iki 2020 m. liepos mėnesio pabaigos“. Liudytojas D. S. (liudytojas N. A. nurodė analogiškas aplinkybes) nurodė, jog „nuo 2020 m. balandžio ar gegužės mėnesio, šiuo metu tikslaus laiko neprisimena <...>. Jie dirbo maždaug 1,5-2 mėnesius <...>. Kiek prisimena, tie darbininkai prie stogo darbų dirbo gal iki 2020 m. liepos mėnesio pabaigos“. Taigi, liudytojai neprisimena aplinkybių, susijusių su jais, tiksliai negali nurodyti net mėnesio, kurį pradėjo dirbti, tikslaus laikotarpio, kurį dirbo objekte, todėl abejotina, ar jie gali tiksliai prisiminti dieną, kurią dirbo kitos įmonės darbuotojai, todėl šių liudytojų parodymais vadovautis negalima. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra paremta tik M. B. ir liudytojų parodymais, kurie iš esmės yra neinformatyvūs, šališki ir prieštaringi, todėl besąlygiškai tikėti tokiais parodymais pagrindo nėra.

6. Apeliantas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nėra užfiksuoti objektyvūs elementai (įrodymai): darbo faktas, atlygintinumo faktas, nėra pridėta jokių vaizdinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog inkriminuotu laikotarpiu M. B. atliko darbo funkcijas. Protokolas buvo surašytas praėjus tam tikram laiko tarpui nuo tariamo administracinio nusižengimo, remiantis prielaidomis, jog M. B. šias dienas galbūt dirbo. Šiuo atveju nėra padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), todėl administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. B. prašo šio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija jo nubaudimą pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir prašo administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi buvę darbuotojai M. B. ir R. D. jį apkalba, siekdami pakenkti ir neteisėtai praturtėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamoje byloje V. N. pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, kurioje yra numatyta administracinė atsakomybė už pakartotiną nelegalų darbą. Pažymėtina, kad šioje normoje nėra įvardijama, kas konkrečiai laikytina nelegaliu darbu. Nelegalaus darbo apibrėžimas yra pateikiamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pažymima, kad norint konstatuoti nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

10. Analizuojamu atveju nekyla ginčo dėl fakto, jog M. B. iš tiesų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengio pareigose, tačiau nesutariama dėl minėto asmens darbo laikotarpių. Sodros duomenimis M. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. birželio 23 d., nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 3 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. (2020 m. rugpjūčio 11 d. priėmimas į darbą 2020 m. spalio 5 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu pripažintas neteisėtu, dėl to šiuo metu vyksta civilinis ginčas) (b. l. 15). M. B. teigimu, jis faktiškai įmonėje dirbo ir laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 10 d., tačiau VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie šį darbo laikotarpį nebuvo pranešta, t. y. šias keturias dienas jis dirbo nelegaliai ir negavo sulygto darbo užmokesčio. Iš byloje esančios 2020 m. gegužės 4 d. darbo sutarties Nr. 26 (b. l. 26–27) matyti, kad M. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. G., sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią M. B. priimamas dirbti stogdengio pareigose, nustatant 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę darbo laiko normą ir 610 Eur darbo užmokestį (mokamą proporcingai išdirbtoms valandoms), taip pat numatyta, kad ši sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. gegužės 5 d. Jokių kitų darbo sutarčių M. B. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasirašęs. Byloje taip pat yra M. B. 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymas (nepasirašytas) nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį ir atleisti jį iš stogdengio pareigų dėl sveikatos būklės nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d., išmokant priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (b. l. 14). Nors V. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2020 m. gegužės 4 d. darbo sutartis Nr. 26 pasibaigė dar 2020 m. birželio 23 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), tačiau tai pagrindžiančių duomenų (M. B. rašytinio pareiškimo) nepateikta.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas savo paaiškinimuose didelį dėmesį skiria aplinkybei, ar M. B. žinojo apie jo išdarbinimą/įdarbinimą konkrečiais laikotarpiais, ar nežinojo, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai, ar darbuotojas suvokia, kad jis dirba nelegaliai (tokia darbo forma iš anksto aptariama su darbdaviu), ar nesuvokia (darbdavys nuo jo šį faktą slepia), neturi reikšmės nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 95 straipsnio atitinkamą dalį. Šiuo atveju svarbu tik tai, jog buvo dirbamas konkretus darbas, paklūstant darbdavio nustatytai tvarkai, ir apie šį darbą nebuvo tinkamai pranešta VSDFV. Pažymėtina, jog apelianto minimos civilinės bylos Nr. e2-969-886/2021 ir e2-4346-886/2021 šiuo metu yra sujungtos su byla Nr. e2-216-1126/2021, joje ginčijami Darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 5 d. sprendimai Nr. DGKS-597, DGKS-598 ir DGKS-612 dėl neišmokėto darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tame tarpe ir M. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. N. civiline tvarka ginčija darbuotojų reikalavimus dėl neišmokėto atlyginimo ir prašo priteisti įmonei žalos atlyginimą dėl atliktų darbų defektų bei permokėto atlyginimo. Taigi, civilinio ginčo objektas yra turtiniai reikalavimai, tuo tarpu konstatuojant nelegalaus darbo faktą, aplinkybė, ar už šį darbą buvo atsiskaityta, ar ne, esminės reikšmės neturi, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. tiek Valstybinei darbo inspekcijai, tiek Darbo ginčų komisijai, tiek ir apylinkės teismui nuosekliai ir neprieštaringai aiškino, jog objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. liepos 10 d. Jokių prieštaravimų šio asmens parodymuose nėra. Darbo ginčų komisija 2020 m. spalio 5 d. sprendime nurodė, jog „atsižvelgiant į tai, kad darbo santykių buvimo faktas tarp ieškovo ir atsakovo nustatyta tvarka (teismo sprendimu) nėra patvirtintas, Darbo ginčų komisija negali nagrinėti darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2020 m. birželio 28 d. ir nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2020 m. liepos 10 d. iš atsakovo klausimo“, t. y. Darbo ginčų komisija nesiaiškino, ar M. B. faktiškai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po 2020 m. liepos 3 d. Todėl tarp šalių civiline tvarka vykstantys ginčai nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, M. B. nelegalaus darbo faktą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 10 d. be jo paties parodymų bei rašytinių paaiškinimų pagrindžia ir kartu su juo dirbusio R. D. parodymai, pastarasis tiek darbo inspektoriams, tiek pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tame pačiame objekte kartu su M. B. dirbo iki 2020 m. liepos 10 d., t. y. dengė stogą, dėjo apsauginę tvorelę, tvarkė kaminus. Visiems šiems darbams vadovavo bei statybinėmis medžiagomis juos aprūpino V. N. (b. l. 16, 67). Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo nesivadovauti šio liudytojo parodymais, nes šis neva jį apkalba, siekdamas nepagrįstai praturtėti, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog keli UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tame tarpe ir R. D., kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl galimai nesumokėto darbo užmokesčio, nepatvirtina, kad šis liudytojas yra šališkas. Savo galimai pažeistas teises jis nusprendė ginti teisinėmis priemonėmis ir tai jokiu būdu nerodo šio asmens suinteresuotumo kaip nors sąmoningai pakenkti buvusiam darbdaviui. Kadangi R. D. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, sutampa su jo pirminiu rašytiniu paaiškinimu, teiktu nelegalaus darbo tyrimo metu, todėl nesivadovauti šiais parodymais objektyvaus pagrindo nėra.

14. Apelianto teigimu, visiškai neinformatyvūs bei nepagrįsti yra ir liudytojų N. A. bei D. S. parodymai, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiam teiginiui nepritaria. Minėti asmenys dirbo gretimoje statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Abu asmenys patvirtino, jog pertraukų tarp darbo metu pabendraudavo su gretimo objekto ((duomenys neskelbtini)) darbuotojais, įskaitant ir M. B.. N. A. nurodė, kad jiems priskirtame objekte kartu su D. S. dirbo iki 2020 m. liepos mėnesio pabaigos, tuo tarpu M. B. dirbo maždaug iki liepos mėnesio vidurio (b. l. 17), pirmosios instancijos teisme N. A. teigė, jog M. B. 2020 m. liepos mėnesį tikrai dirbo statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbas vyko ir po Karaliaus M. karūnavimo šventės, t. y. po liepos 6 d., tik objekte tuomet dirbo mažiau darbuotojų (b. l. 96–97). D. S. patvirtino kolegos teiginius ir nurodė, jog su M. B. eidavo parūkyti pertraukų metu. Jis dirbo iki 2020 m. liepos mėnesio pabaigos ir, jo nuomone, visą šį laikotarpį taip pat dirbo ir M. B. (b. l. 19). Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. S. nebuvo užtikrintas dėl M. B. darbo laikotarpio, tačiau pažymėjo, kad objekte, ant stogo, pastarąjį tikrai matė ir su šiuo ne kartą bendravo (b. l. 96).

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, D. S. parodymai yra mažiau informatyvūs nei N. A., kuris tiksliau prisiminė darbo objekte laikotarpį bei darbus, vykusius gretimame objekte, vis dėlto, nesivadovauti šiais liudytojų parodymais pagrindo nėra. Šie asmenys nėra M. B. draugai ar geri pažįstami, jie trumpai pabendraudavo tik darbo pertraukų metu, t. y. juos suvedė panašaus pobūdžio darbas statybose, todėl nepagrįsta teigti, kad jie siekia duoti kuriai nors pusei palankesnius parodymus. Nors N. A. ir D. S. konkrečiai neįvardijo, jog M. B. dirbo būtent iki liepos 10 d., tačiau abu liudytojai buvo įsitikinę, kad pastarasis dirbo ir liepos mėnesį, o N. A. netgi prisiminė, jog M. B. tikrai matė dirbantį objekte ir po liepos 6 d. Šių liudytojų parodymus sustiprina (duomenys neskelbtini), gyvenančios G. Ž. rašytiniai atsakymai į darbo inspektorės R. B. jai pateiktus klausimus (b. l. 43), t. y. objekto, kuriame dirbo M. B., gyventoja nurodė, kad, nors ir nėra tvirtai įsitikinusi, tačiau stogo renovacijos darbai vyko ir po 2020 m. liepos 6 d. Apskritai darbininkus paskutinį kartą ji matė 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Taigi, nors liudytojai šimtu procentų nebuvo įsitikinę savo teiginių teisumu, tačiau šių parodymų visuma, taip pat aplinkybė, jog liudytojui N. A. buvo grasinta, nurodant neduoti šioje byloje parodymų teisme, priešingu atveju blogai baigsis (telefono numeris, iš kurio skambinta, sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo telefono numeriu, nurodytu įmonės viešai prieinamuose rekvizituose), pagrindžia M. B. ir R. D. liudijimus apie jų bendrą darbą (duomenys neskelbtini), esančiame objekte iki 2020 m. liepos 10 d.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau padarytos išvados nepaneigia apelianto aiškinimas, jog inkriminuotu laikotarpiu M. B. (duomenys neskelbtini) esančiame objekte objektyviai negalėjo dirbti, nes tuo metu su UAB „S.“ buvo susitarta dėl stogo defektų ištaisymo darbų ir minėtos įmonės atstovai, administracinio nusižengimo protokole inkriminuotu laikotarpiu apžiūrėję objektą, surašė defektinį aktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad defektinis aktas yra surašytas 2020 m. liepos 14 d., tuo tarpu nelegalus M. B. darbas truko nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 10 d., vadinasi, objekto apžiūra bei atliktų darbų defektų nustatymas galėjo būti vykdomi ir po minėto laikotarpio. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog M. B., kaip teigia apeliantas, inkriminuotu laikotarpiu nelegaliai dirbo kitame objekte – (duomenys neskelbtini), todėl objektyviai negalėjo tuo pačiu metu dirbti ir objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuos teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl Darbo ginčų komisijos sprendimų V. N. pateiktame ieškinyje nurodė, jog kitame objekte (pas kitą darbdavį) M. B. nelegaliai dirbo nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. birželio 29 d., t. y. visiškai kitu laikotarpiu nei inkriminuotas administracinio nusižengimo protokole.

17. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar V. N. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV duomenimis jis dirbo tik nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. sausio 3 d. (b. l. 33). Apelianto teigimu, inkriminuotu laikotarpiu įmonės direktoriaus pareigas ėjo jo sūnus A. G., su kuriuo M. B. 2020 m. gegužės 4 d. ir sudarė darbo sutartį. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, jog V. N. nuo 2020 m. sausio 3 d. VSDFV nėra pateikęs duomenų apie savo darbo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia išvados, kad jis faktiškai atliko įmonės direktoriaus pareigas. Tai liudija jo, kaip direktoriaus, pasirašyta rangos sutartis dėl stogo renovacijos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), be to, šiame objekte dirbusių darbuotojų aiškinimu, būtent V. N. vadovavo statyboms, teikė statybines medžiagas ir prižiūrėjo darbų eigą. M. B. darbo inspektorei nurodė, kad darbo sutartį jam pateikė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o A. G., kuris yra pasirašęs darbo sutartyje kaip įmonės direktorius, jis nepažįsta ir nėra šio net matęs (b. l. 28). A. G. paaiškino, kad yra surašęs įgaliojimą tėvui V. N. tvarkyti visus reikalus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. dėl žmonių įdarbinimo, atleidimo, sutarčių sudarymo ir kt. (b. l. 30). Byloje esantis 2020 m. sausio 25 d. įgaliojimas (b. l. 32) A. G. teiginius patvirtina. Aptarti duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. N. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal jam inkriminuotą ANK straipsnį.

18. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis V. N. veiksmuose yra, dėl ko jis pagrįstai nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. V. N., kaip faktinis įmonės vadovas, privalėjo būti pakankamai rūpestingas ir užtikrinti, jog įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, tačiau to nepadarė. Administracinė nuobauda apeliantui individualizuota tinkamai, t. y. jam paskirta minimali inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta bauda – 5000 Eur. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui duomenys apie V. N. darbingumo lygį nebuvo pateikti. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto pažymėjimo kopijos (b. l. 126) matyti, kad V. N. nuo 2014 m. spalio 26 d. iki 2033 m. gruodžio 21 d. yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, tuo tarpu atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra pripažįstama tuomet, kai administracinį nusižengimą padaro asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė jam netaikytina, kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl mažinti paskirtą minimalią baudą teisinio pagrindo nėra.

19. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokole, aprašant V. N. inkriminuoto nusižengimo esmę, buvo netiksliai nurodytas kartu su M. B. dirbusio darbuotojo R. D. vardas, t. y. šis asmuo klaidingai įvardytas kaip R.. Nors šis rašymo apsirikimas nebuvo ištaisytas pirmosios instancijos teisme, tačiau viso proceso metu nekilo abejonių dėl R. D. tapatybės, t. y. kad R. D. ir R. D. yra tas pats asmuo. Ši rašybos klaida nekliudė apeliantui gintis nuo inkriminuoto nusižengimo, kurio esmė yra aiški ir neprieštaringa. Vis dėlto, minėtas netikslumas aukštesnės instancijos teismo ištaisytinas, tuo tarpu V. N. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą nepakeistą ir V. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti V. N. inkriminuoto nusižengimo aprašyme klaidingai nurodytą darbuotojo, dirbusio statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vardą, t. y. vietoj R. D. nurodyti R. D..

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė