Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. R. pareiškimą teismas atsisakė priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

7. Nagrinėjamu atveju apeliantas (pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, reikšdamas prašymą atkurti jo prosenelio F. R. gimimo akto įrašą.

8. Pareiškėjas su pareiškimu pateikė 2022 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad atsižvelgiant į pateiktus ir surinktus dokumentus, kuriuose F. R. vardu nėra įrašyto nei vieno civilinės būklės akto įrašo, pagal kurį būtų įmanoma nustatyti tikslią jo gimimo vietą ir nėra kitų civilinės būklės aktų įrašų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti F. R. gimimą Lietuvoje, Švenčionių rajone, nėra teisinio pagrindo jo gimimo įrašą atkurti.

9. Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 137 punkte numatyta, kad neišlikę civilinės būklės aktų įrašai yra atkuriami. Civilinės būklės aktų įrašų neišlikimo faktą patvirtina archyvų pažymos, kitų civilinės metrikacijos įstaigų atsakymai apie civilinės būklės akto įrašo nebuvimą (Taisyklių 138 punktas).

10. Vadovaujantis CPK 442 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 514 straipsnio 2 dalimi, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisako atkurti civilinės būklės akto įrašą, pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo nagrinėja teismas.

11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šia tvarka pasinaudojo, kreipdamasis į civilinės metrikacijos įstaigą, kaip tai numatyta CPK 514 straipsnio 2 dalyje.

12. Pareiškėjas A. R. nurodė, kad jo prosenelio gimimo akto įrašo atkūrimas reikalingas pasinaudoti teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą, taip įgyvendindamas CPK 514 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą pareiškime nurodyti, kaip gimimo akto įrašo atkūrimas yra susijęs su pareiškimą padavusio asmens teisėmis, jo interesais ar pareigomis.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjas negali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kol nėra atkurtas neišlikęs jo prosenelio gimimo akto įrašas. Akivaizdu, kad tokią teisę jis galės realizuoti tik po to, kai bus išnagrinėtas klausimas dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, priklausomai nuo šios bylos baigties.

14. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas visų pirma turi kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir vertino, kad pareiškėjas į šią instituciją nesikreipęs nesilaikė ikiteisminės tvarkos.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus pareiškimui dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo, ir priėmė nepagrįstą nutartį. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsižvelgiant į tai, kad procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Apelianto prašymų iškelti pirmosios instancijos teismo teisėjui tarnybinę bylą ar spręsti klausimą dėl teisėjo etikos reikalavimų pažeidimų, teisėjo pareigų nevykdymo išsprendimas nepriskirtas apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio atskirąjį skundą, kompetencijai, todėl dėl tokių apelianto prašymų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pareiškėjo (apelianto) A. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.