Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1286-873/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
1-1286-873/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Nukentėjusysis
A. T.
Kaltinamasis
P. Š.
Advokatai
Rimantas Alikonis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1286-873/2016Teisminio proceso Nr.1-01-1-67626-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Joanai Krivaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,gynėjui advokatui Rimantui Alikoniui,nukentėjusiajam A. T.,kaltinamajam P. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 138 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. 2015 m. lapkričio 16 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje, Vilniuje, asmeninio konflikto su A. T. metu, tyčia sudavė vieną kartą A. T. kumščiu į nosį ir apie 6-7 kartus į galvą ir į kaklą, tuo padarydamas A. T. poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje su nosikaulių lūžių bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vidiniuose kampuose ir vokuose, žaizdą nosies kairėje šnervėje ties pagrindu ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė A. T. sveikatą.

P. Š. kaltu prisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad buitinio konflikto metu sureagavo neadekvačiai, sudavė nukentėjusiajam, sulaužė nosį. Tai buvo ilgai besitęsianti problema, pastoviai buvo girdimas triukšmas. Nesutarė gal pusę metų. Pastoviai buvo triukšmas, buvo kviečiama policija. Tą dieną jis iškvietė pareigūnus, paprašė, kad automobilį pastatytų nuošaliau, tačiau A. T. juos vis tiek pamatė, muziką patildė, pasišalino, pareigūnai nieko nerado. P. Š. grįžo namo, tada A. T. pasibeldė, P. Š. atidarė. Jie konfliktavo, P. Š. sudavė į nosį. Konfliktavo laiptinėje, A. T. pabeldė, P. Š. išėjo. Įvykus konfliktui, P. Š. sudavė A. T. į nosį, ėmė bėgti kraujas, buvo iškviesti pareigūnai ir M. S. P. Š. iniciatyva, jis atsiprašė. P. Š. praeityje yra lankęs bokso treniruotes. Buvo susikibę su nukentėjusiuoju, galėjo būti suduotas kaltinime nurodytas smūgių skaičius.

Nukentėjusysis A. T. paaiškino, kad jis ir kaltinamasis yra kaimynai. P. Š. buvo kelis kartus užėjęs dėl muzikos, dėl triukšmo, būdavo konfliktai. Tą dieną A. T. buvo su drauge, apsipyko, apie 21 val. išėjo į parduotuvę, eidamas sutiko pareigūnus. Tada atsidarė P. Š. durys, pasakė, kad jis išeina, laikytų. A. T. paklausė, ar jam palaukti. Pareigūnai pasakė, kad jis gali eiti. Nuėjęs apsipirko, grįžo po 20-30 min. Kai buvo priėjęs P. Š. duris, durys atsidarė. Gal iš pykčio, kad pareigūnai nieko neužfiksavo, jis pradėjo smūgiuoti. Pirmas smūgis buvo į nosį, buvo 6-7 smūgiai, tampė ir mušė, kol neišėjo E. O.. Tada P. Š. jį paleido, nuėjo namo. E. O. jis pasakė skambinti policijai, atrodo, iškvietė medikus, jį paskui išvežė į Lazdynų ligoninę. Su kaimynu jie nesutarė dėl muzikos, A. T. pripažįsta, kad klausydavosi muzikos, bet vienintelis P. Š. tuo skųsdavosi, A. T. butas yra virš P. Š.. Dabar A. T. tame bute nebegyvena. P. Š. jo atsiprašė, jie susitarė dėl žalos atlyginimo.

Liudytojas I. M., policijos pareigūnas, paaiškino, kad buvo iškvietimas dėl to, jog kaimynai triukšmauja. Jie pasitiko A. T., jis ėjo į parduotuvę. Namuose jie rado jo merginą, ji sakė, kad netriukšmauja, garsiai darosi valgyti. Pareigūnai išvyko. Paskui jie gavo iškvietimą dėl to, kad įvyko konfliktas. Vaikinui iš nosies bėgo kraujas, jis paaiškino, kad jį pasitiko kaltinamasis, sudavė į veidą. Kaltinamasis sakė, kad nukentėjusysis pats atėjo aiškintis. Iškvietė greitąją, nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Kaltinamasis pasakė, kad nukentėjusysis buvo agresyvus, neblaivus, todėl kaltinamasis jam sudavė, sakė, kad nukentėjusysis pas jį atėjo. Kitas vaikinas sakė priešingai, kad ėjo laiptine, kaltinamasis atidarė duris, išėjęs jam sudavė. Kraujo dėmės buvo ne bute.

Liudytojas P. B., policijos pareigūnas, paaiškino, kad kaltinamąjį jis yra matęs du kartus, tą pačią dieną. Jie buvo iškviesti dėl triukšmo, pranešėjas nurodė, kad triukšmas pas kaimynus. Atvažiavus triukšmo nebuvo, laiptinėje jie sutiko A. T., bet nežinojo, kas jis toks, todėl nekreipė dėmesio. Duris atidarė mergina, pasakė, kad gamina valgyti, jokio triukšmo nėra. Antras iškvietimas buvo gautas dėl to, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susimušė. Nukentėjusysis buvo laiptinėje prie durų, kruvina nosimi, buvo iškviesta GMP. Kaltinamasis paaiškino, kad į namus atėjo nukentėjusysis, nukentėjusysis pasakojo, kad kaltinamasis iš buto pats išbėgo, jį sumušė.

Liudytoja E. O. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos buvęs draugas, kaltinamasis – kaimynas. 2015 m. lapkričio mėn., po 19-20 val., jie su draugu grįžo namo, gamino valgyti, šnekėjosi. A. T. nuėjo į parduotuvę. Į duris paskambino policininkai, jie pamatė, kad triukšmo nėra. Vėliau E. O. išgirdo triukšmą laiptinėje, nusprendė išeiti. Nusileido į 4-ą aukštą, pamatė, kaip kaimynas muša A. T.. E. O. matė, kaip kaimynas pastūmė A. T. arčiau prie sienos, prie 11-ojo ar 12-ojo buto, sudavė į galvos sritį. Kaimynas ją pamatė, spruko į vidų. E. O. leidosi laiptais, ant laiptų gulėjo pirkinių maišas. E. O. iškvietė policiją, pareigūnai labai greitai atvyko. Buvo kruvina visa laiptinė, siena buvo aptaškyta.

Liudytoja K. V. paaiškino, kad ji gyvena kartu su kaltinamuoju, nukentėjusysis yra kaimynas. Kas įvyko tą dieną, ji nematė. Tą vakarą jie grįžo namo, kaimynas garsiai klausėsi muzikos, jie iškvietė policiją. Prieš atvažiuojant policijai visi garsai nutrūko, todėl policija nieko neužfiksavo. K. V. nuėjo į vonią, po 15-20 min. ji išgirdo beldimą, P. Š. atidarė duris, tada ji išgirdo šūksnius, keiksmus. P. Š. buvo grįžęs, buvo su kruvinu megztiniu, skambino policijai. Dabar kaimynų bute bent porą mėnesių yra ramu.

Protokolo-pareiškimo duomenimis, A. T. 2015 m. lapkričio 19 d. kreipėsi dėl to, kad 2015 m. lapkričio 16 d., apie 20.30 val., jį namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie 13 buto, sumušė P. Š. (b. l. 1).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2015-11-16, 20.45 val., gautas pranešimas, kad prieš 10 min. laiptinėje 13 buto gyventojas sumušė pranešėjos draugą, vyrui stipriai sumuštas veidas, mušeika nuėjo namo, vieta – Taikos g. 255, Vilnius ( b. l. 9).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2015-11-16, 19.57 val., registruotas pranešimas, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vyras šaukia ant moters, triukšmas trukdo kaimynams iš 13-o buto; prašė pradžioje užeiti į 13-ą butą, 17 bute triukšmas vyksta nuolat ir policija kviečiama ne pirmą kartą, todėl pranešėjas prašė nevažiuoti automobiliu į kiemą, kadangi triukšmautojai, pamatę policiją, apsiramina ( b. l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvados Nr. G3912/15 (01) duomenimis, A. T. padaryta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje su nosikaulių lūžiu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vidiniuose kampuose ir vokuose, žaizda nosies kairėje šnervėje ties pagrindu, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2015-11-16. A. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui ( b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis savo kaltę pripažino. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo, liudytojos E. O. parodymų, specialisto išvados duomenys, kuriais nustatyta, kad P. Š. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas pasisako, kad nors kaltinamojo ir nukentėjusiojo, liudytojos parodymai dėl tikslios įvykio vietos – šalia buto durų ar toliau nuo buto durų, prie kitos laiptinės sienos, nėra visiškai sutampantys, minėti neatitikimai galimi dėl subjektyvaus situacijos suvokimo, nevertintini kaltinamojo siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis pripažino veikęs tyčia, išėjęs iš buto į laiptinę ir sudavęs nukentėjusiajam. Kaltinamojo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

Nukentėjusysis A. T. byloje pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 22). Kaltinamasis susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, dėl jos dydžio – 800 Eur, dalį žalos atlygino.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 55,90 Eur civilinį ieškinį dėl A. T. gydymo išlaidų ( b. l. 27-28). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, žalą atlygino, Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė. Byla dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutrauktina.

Kaltinamojo P. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, atlygino dalį žalos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

P. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl žalos atlyginimo, atlygino civiliniam ieškovui, Vilniaus teritorinei ligonių kasai, padarytą žalą. Yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jis neteistas (b. l. 93), administracine tvarka baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 92), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 97), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 95, 96). Kaltinamasis P. Š. anksčiau neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė dėl žalos atlyginimo, todėl teismas vertina, kad jo asmenybės pavojingumas yra nedidelis.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, padarė tinkamas išvadas, nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 38 str. 1 d., atleisti P. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės.

P. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 73-75). Kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

P. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamąją bylą P. Š. nutraukti.

Patvirtinti P. Š. ir A. T. 2016 m. birželio 1 d. sutartį, pagal kurią neturtinę žalą A. T. vertina 800 Eur, P. Š. įsipareigoja sumokėti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui A. T. iki 2016 m. birželio 30 d., A. T. pareiškia, kad dalį neturtinės žalos atlyginimo, 400 Eur, jis gavo iki sutarties pasirašymo.

Bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę P. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Žimkienė