Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-27 · Civilinė byla Nr. 2S-169-372/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
2S-169-372/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
J. P.
Kategorijos
  • 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-169-372/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03471-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 119.12; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3854-832/2013, kuria ieškovo J. P. ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. P. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas nuginčyti dukters tėvystę. Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) kartu su atsakove O. P. nebegyveno, (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė dukrą, kurios tėvu jis nėra. Pažymėjo, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) gyveno su A. L., kuris ir yra vaiko tėvas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Sprendė, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) J. P. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant teismą priimti jo ieškinį. Atskirajame skunde teigia, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas. Tvirtina, kad tik po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-03-27 sprendimo priėmimo sužinojo, jog nėra vaiko tėvas ir atsakovė pažadėjo pati kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Pažymėjo, kad tik dabar kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) J. P. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Be to, šios bylos kategorijoje teismo vaidmuo yra aktyvesnis. Taigi bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia palikti ieškinį nenagrinėtą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (nagrinėjamu atveju – ieškinio senaties termino praleidimo). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui. Be to, vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo nėra naikinamasis, t. y. jis gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.

Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir šis procesinis pažeidimas negali būti pašalintas Šiaulių apygardos teisme, kadangi ieškinio priėmimo klausimą išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 137 str.), skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla grąžinama nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti ieškovo J. P. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Birutė Simonaitienė