- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-129-107-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Stasys Valužis, Valentinas Janonis
- Nukentėjusysis
- G. S., G.
- Nuteistasis
- R. L., R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. , gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta penkių (5) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigotas tą laiką visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 26 d., apie 16.00 val., ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė G. S. ne mažiau kaip du kartus į veidą, pastūmęs parvertė jį ant medžio ruošinių, taip G. S. sumušė veidą, sudaužė akinius. Nuo veido sumušimo paburko nukentėjusiojo nosies minkštieji audiniai, atsirado poodinė kraujosruva kairiajame paakyje, buvo pakenkta protezuotiems viršutiniams 11, 12, 21, 22 dantims. R. L. G. S. sveikatą sutrikdė nežymiai.
Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde tvirtina, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikytų BK normų (BPK 328 str.). Nuteistasis R. L. teigia, kad „Baudžiamojo kodekso normos leidžia kaltinamajam pasirinkti tokią gynybos taktiką, kokią jis mano esant reikalinga. Kaltinamasis turi teisę duoti parodymus ar atsisakyti duoti parodymus teisme“, todėl jis pasinaudojo BPK normose numatytomis kaltinamojo teisėmis ir teismui nurodė tas aplinkybes, kurios, jo nuomone, buvo jam naudingos. Nuteistasis R. L. teigia, kad apeliaciniame skunde nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, bet kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, smulkiai visų aplinkybių nurodyti negali.
Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teisme jis pripažino faktą, kad su G. S. konfliktavo, to konflikto metu jis G. S. pastūmė. Apeliantas nurodo, kad konfliktas tarp jo ir G. S. kilo dėl G. S. netinkamo elgesio su R. N. , nes G. S. prieš M. S. valią, norėjo įstumti į garažą priekabą. Matė, kaip G. S. bandė paimti garažo raktus ir stumdėsi su R. N. . Kadangi praėjo daug laiko, R. L. neprisimena, ar G. S. sudavė į veidą vieną ar kelis kartus po to, kai jis stumdėsi su G. N. , ar po to, kai jis stumdamas į garažą mašiną sužalojo M. S. ir A. L. . Apeliantas prisimena, kad dėl netinkamo G. S. elgesio buvo labai susijaudinęs, todėl ir sudavė G. S. į veidą.
Nuteistasis R. L. tvirtina, kad jo paminėtas aplinkybes patvirtina ne tik jo parodymai, bet ir R. N. , M. S. , A. L. parodymai, teismo medicinos ekspertizės akto išvados, kad M. S. ir A. L. sužalojo G. S. .
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad jo veikoje nusikaltimo sudėties, numatytos BK 140 str. 1 d., nėra, todėl turi būti išteisintas, nes veiką padarė labai susijaudinęs dėl neteisėtų G. S. veiksmų.
Nuteistasis R. L. atkreipia dėmesį į tai, jog ginčas tarp jo ir jo šeimos narių dėl bendro naudojimosi patalpų ir žemės sklypo pasidalijimo, Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-04 sprendimu išspręsto jo žmonos A. L. ir L. S. naudai, vyksta jau daugiau kaip dveji metai. Apeliantas mano, kad G. S. dėl paminėtų priežasčių bando paveikti teismą ir kitus proceso dalyvius, nes teismo sprendimas neįsiteisėjęs, pagal G. S. apeliacinį skundą byla perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Nuteistasis R. L. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-05 nuosprendį pakeisti ir jį pagal BK 140 str. 1 d. išteisinti.
Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusysis G. S. teigia, kad Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnis apeliacinės instancijos teismo teisės „pakeisti nuosprendį ir nuteistąjį asmenį išteisinti“ nenumato. Nukentėjusysis G. S. nurodo, kad nuteistojo R. L. apeliacinis skundas prieštaringas, kadangi jame nuteistasis teigia teismui nurodęs sau naudingas aplinkybes, vėliau teigia nurodąs tikrąsias aplinkybes, o dar vėliau teigia nepamenąs, vieną ar keletą kartų sudavęs nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis G. S. iš nuteistojo R. L. apeliacinio skundo suprato, kad R. L. jau prisipažįsta, jog nukentėjusįjį pastūmė ir sudavė jam smūgį, nuo kurio nukentėjusysis pargriuvo. Nukentėjusysis G. S. nesupranta, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu vadovaudamasis R. L. prašo jį išteisinti, R. L. kaltę patvirtinantys įrodymai yra išsamiai aprašyti teismo nuosprendyje.
Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusysis G. S. prašo nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis R. L. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, apeliaciniame skunde dėl smūgių sudavimo kaltu prisipažino, bet savo elgesį pateisino dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų prieš kitus asmenis, o apeliaciniame teismo posėdyje, pasisakydamas dėl savo apeliacinio skundo, vėl smūgių sudavimą paneigė, prisipažino nukentėjusįjį tik pastūmęs. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, nuteistojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, kalbos turinio baigiamųjų kalbų metu apeliaciniame teismo posėdyje matyti, kad nuteistasis nesugeba apsispręsti, kokius parodymus duoti, o ką nutylėti, vis tebesvarsto, kokią gynybos taktiką pasirinkti, kokie jo parodymai būtų jam naudingesni ir padėtų išvengti kaltės ir bausmės. Nuteistojo R. L. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, patvirtina nukentėjusiojo G. S. , liudytojų G. D. , A. S. , M. S. , A. G. , A. L. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados. Šie įrodymai teismo nuosprendyje aptarti ir tinkamai įvertinti, nuteistojo apeliaciniame skunde dėl paminėtų asmenų parodymų ar teismo medicinos specialisto išvadų konkrečių pastabų nepareikšta.
Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neginčijamų duomenų, jog 2007–10–26 pačiam R. L. , jo šeimos nariui ar turtui dėl G. S. veiksmų kilo reali grėsmė ar susiklostė būtinosios ginties ar reikalingumo aplinkybės, kurioms esant galėtų būti svarstomas klausimas dėl jėgos pavartojimo prieš nukentėjusįjį ir dėl to kilusių pasekmių pateisinimo, nėra.
Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde pripažįsta, jog sudavė nukentėjusiajam G. S. į veidą todėl, kad buvo labai susijaudinęs dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio.
Baudžiamasis kodeksas atsakomybės už nežymų sveikatos sutrikdymą didžiai susijaudinus dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio nenumato. BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jei veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Šią kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas gali pripažinti, jei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, tai yra aplinkybė, apibūdinanti objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. Ši aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų (pavyzdžiui, keršto, pavydo), o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.
Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, jog ginčas tarp jo ir jo šeimos narių dėl bendro naudojimosi patalpų ir žemės sklypo pasidalijimo vyksta daugiau kaip dveji metai. Nei iš R. L. ar liudytojų parodymų turinio, nei iš apeliacinio skundo argumentų nematyti, kad nukentėjusysis elgėsi neteisėtai, o tie neteisėti veiksmai prieš nuteistąjį ar jo artimuosius buvo tokie, kad galėjo sukelti ir sukėlė didelį nuteistojo susijaudinimą, išprovokavo nuteistąjį prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą. Iš bylos aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis R. N. ir G. S. susistumdymo nesureikšmino. Nuteistasis R. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad matė, kaip nukentėjusysis G. S. ir R. N. tarpusavyje grūmėsi, tampėsi dėl garažo raktų, bet nesimušė, nors G. S. šaukė, kad jį muša. Nuteistasis G. S. pastūmė norėdamas juos išskirti, o tai padaręs, nuėjo toliau dirbti, G. S. nesužalojo, o kas jį sumušė, nežino (b. l. 72–73). Apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. pripažino, kad smūgius nukentėjusiajam G. S. į veidą sudavė, tik neprisimena smūgių skaičiaus. Kad nukentėjusysis pargriuvo nuo jo smūgių, paneigė, bet prisiminė, kad smūgius sudavė labai susijaudinęs dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio, nes G. S. prieš M. S. valią norėjo įstumti į garažą priekabą.
Iš nukentėjusiojo G. S. parodymų, kuriuos patvirtina liudytojų A. G. , G. D. parodymai, matyti, kad R. L. smūgius G. S. sudavė įėjęs į dirbtuves, o ne skiriant G. S. ir R. N. . Nukentėjusysis G. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad R. N. bandė atimti iš jo raktus nuo patalpų, kurios jam nepriklauso, dar prieš R. L. G. S. sumušant. Nukentėjusysis parodė, jog R. L. pasikvietė A. L. , kad šis padarytų „tvarką“. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad R. L. jų skirti nėjo, jis sudavė G. S. smūgius į veidą ir pastūmė G. S. įėjęs į G. S. dirbtuves. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. N. . Jis teisiamajame posėdyje parodė, kad būdamas su G. S. ir dar vienu vaikinu dirbtuvėse matė, kaip R. L. G. S. trenkė du kartus į veidą, nuo to G. S. pargriuvo ant malkų, nukrito G. S. akiniai, o po to R. L. iš dirbtuvių išėjo (b. l. 104–105). Nukentėjusiojo G. S. parodymus, kad dirbtuvėse R. L. G. S. trenkė kumščiu du kartus į veidą, jį pastūmė, kad dėl to G. S. atsigulė ant malkų, patvirtino ir liudytojas G. D. . Liudytojas G. D. taip pat parodė, kad žino, jog G. S. ir L. dėl kažko konfliktuoja, matė sudaužytus G. S. akinius ir tai, kad G. S. buvo kruvinas (b. l. 73–74).
Liudytojos A. S. , M. S. bei A. L. smūgių sudavimo G. S. nematė, tačiau parodė, kad konfliktas įvykio dieną įvyko dėl turto padalijimo. Liudytoja M. S. parodė, kad tarp G. S. ir R. N. vyko susistumdymas, bet jie nesimušė ir jų skirti nereikėjo. Liudytoja M. S. matė, kaip G. S. nuėjo į garažą, o netrukus į garažą nuėjo ir R. L. , bet kas ten vyko, nematė. Apie garaže įvykusias muštynes sužinojo vėliau iš dukters (b. l. 75–76). Iš liudytojos A. L. parodymų matyti, kad kieme susistumdė tik G. S. ir R. N. (b. l. 77–78).
Iš specialisto išvados Nr. G 2588/07 (03) matyti, kad buvo sumuštas G. S. veidas, pakenkta viršutinių 11, 12, 21, 22 dantų protezams, G. S. sveikata sutrikdyta nežymiai. Specialisto akte paminėtus sužalojimus G. S. galėjo įgauti sumušus jo veidą kietais bukais daiktais, galbūt kumščiu, maždaug prieš 7–10 parų laiko iki apžiūros, galbūt ir 2007–10–26 pavakary (b. l. 3–4).
Iš aptartų įrodymų matyti, kad pripažinti nuteistojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, nėra pagrindo, nes tokia aplinkybė nenustatyta.
Nuteistojo R. L. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistojo R. L. nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikavo teisingai, pagrindo nuteistąjį išteisinti nėra, todėl apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.