- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-437-252/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07657-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Nijolė Danguolė Smetonienė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- Vaikų socializacijos centrui „Širvėna“, A. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 437 - 252 - 2012
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07657-2011-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė), Ramunės Čeknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-384-223/2012 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui D. B., tretiesiems asmenims Vaikų socializacijos centrui „Širvėna“, A. B., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė sumažinti priteistą nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį nuo 250 Lt iki 150 Lt per mėnesį, pavedant jį tvarkyti uzufrukto teise Vaikų socializacijos centrui „Širvėna“. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-05-26 sprendimu nustatė jos ir atsakovo sūnaus A. B. gyvenamąją vietą su atsakovu, o iš jos priteisė vaikui išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise teismas paskyrė atsakovą D. B.. Panevėžio apygardos teismas 2010-09-09 nutartimi apylinkės teismo sprendimą pakeitė – išlaikymo dydį sumažino iki 250 Lt kas mėnesį. 2011-07-11 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas A. B. pritaikė auklėjamojo poveikio priemones ir atidavė jį į specialiąją auklėjimo įstaigą – Vaikų socializacijos centrą „Širvėna“. Specialiojoje auklėjimo įstaigoje A. B. gauna dalinį valstybės išlaikymą – valstybė jam suteikia gyvenamąjį būstą ir maitinimą. Jo tėvai privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo aprūpindami jį drabužiais, apavu, mokymosi, asmens higienos priemonėmis, medikamentais, apmokėdami kelionių į teismo posėdžius išlaidas. Todėl situacija, kai ieškovė privalo mokėti lėšas sūnaus išlaikymui per jo tėvą, neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Aplinkybė, kad vaikas yra apgyvendintas specialiojoje auklėjimo įstaigoje ir gauna dalinį išlaikymą, laikytina esminiu aplinkybių pasikeitimu – vaiko poreikių sumažėjimu, kas sudaro pagrindą mažinti išlaikymo dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus, kurio išlaikymui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-26 sprendimu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2010-09-09 nutartimi) iš ieškovės buvo priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-02-10 iki vaiko pilnametystės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog ugdant šalių nepilnametį vaiką valstybinėje įstaigoje iš esmės sumažėjo jo poreikiai kasdienio maisto ir gyvenamojo būsto srityje, tačiau tai nėra esminis vaiko poreikių sumažėjimas. Įvertino ir tai, kad nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, t. y. išaugus ieškovės pajamoms, jai nėra per sunki pareiga mokėti nustatyto 250 Lt dydžio išlaikymą vaikui, kuris buvo nustatytas prie žymiai mažesnių jos pajamų. Teismo nuomone, ieškovės prašomas sumažinimas vaiko išlaikymui iki 150 Lt per mėnesį yra aiškiai per mažas, neatitinka vaiko poreikių. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą sumažinus priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui jį uzufrukto teise paskirti tvarkyti Vaikų socializacijos centrui „Širvėna“, pažymėjo, jog vaikų turtą uzufrukto teise gali valdyti tik jų tėvai (CK 3.185 str.), o ne kiti asmenys. Be to, Vaikų socializacijos centras „Širvėna“ nėra vaiko rūpintojas, tėvams tėvų valdžia nėra apribota. Tuo labiau, kad pats Vaikų socializacijos centras pageidauja, jog vaikas būtų aprūpintas jam reikalingomis priemonėmis natūra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad vaiką A. B. apgyvendinus vaikų socializacijos centre jis iš valstybės gauna dalinį išlaikymą, kuris turi būti laikomas esminiu vaiko poreikių sumažėjimu. Nors teismas pažymėjo, kad vaikui yra reikalingi rūbai, apavas, higienos reikmenys, tačiau šie poreikiai lygiai taip pat egzistavo ir iki jį apgyvendinant specialioje auklėjimo įstaigoje. Nepagrįstas teismo teiginys, kad atsakovas turi vaiko maistui skirti ne mažesnes pinigų sumas, nei jam gyvenant namuose, kadangi vaikas socializacijos centre gauna nemokamą maitinimą. Teismas išsamiai neišanalizavo ir nepagrindė, kokio konkretaus dydžio yra atsakovo nurodomos jo turėtos išlaidos vaiko kelionėms į teismo posėdžius ir jo gydymui. Be to, neatskleista, kodėl tikėtina, kad tokių išlaidų bus ir ateityje. Taip pat teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad ieškovės darbas ir pajamos nėra pakankamai stabilūs, kad gyvenant užsienio šalyje, kurioje aukštesnis kainų lygis, jai reikia daugiau lėšų ir savo pačios būtiniems materialiniams poreikiams patenkinti. Nors įstatymas tiesiogiai nenustato, kad lėšas, skirtas vaiko, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra apgyvendintas specialioje auklėjimo įstaigoje, uzufrukto teise tvarkytų pati įstaiga, tačiau taip pat ir nenustato draudimo jai tą daryti. Šiuo metu situacija, kai ieškovė privalo mokėti lėšas sūnaus išlaikymui per jo tėvą, neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Be to, teismas nepagrįstai atmetė prašymą pripažinti Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Tik išklausius šio trečiojo asmens paaiškinimus būtų buvę galima daryti galutinę ir neginčijamą išvadą apie šios įstaigos poziciją dėl ieškinio reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.). Analogiškai nacionalinėje teisėje – CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. CK 3.201 str. 1 d. nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios atsakovo turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei, kaip minėta, CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė. Priešingai nei teigia apeliantė, esminio vaiko poreikių pasikeitimo – sumažėjimo ji neįrodė (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio bei formos pakeitimo, į visus nurodytus kriterijus atsižvelgė ir priėmė teisingą sprendimą.
Iš byloje esančio Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ 2011-12-22 rašto (b. l. 60) matyti, kad A. B. tėvas D. B. sūnumi sistemingai rūpinasi bei prisideda prie jo išlaikymo. A. B. dalyvavo Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžiuose 2011-08-30, 2011-09-27, 2011-11-17. Jo tėvas taip pat dalyvavo šiuose posėdžiuose bei visus kartus sūnui perdavė reikalingų rūbų, avalynės, higienos reikmenų, maisto produktų. Be to, D. B. padengė sūnaus nuvežimo į 2011-08-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdį išlaidas. 2011-09-11 ir 2011-10-23 jis aplankė sūnų centre, abu kartus jam perdavė maisto produktų, ausinukus, krepšinio kamuolį, vaistų nuo skausmo, rūbų, higienos priemonių, užpildęs rašytinį pasižadėjimą abu kartus buvo trumpam išsivežęs iš centro, kad galėtų su juo pabūti, pabendrauti. 2011-12-07 D. B. atvyko pasiimti sūnaus ir nuvežė jį gydytojo stomatologo konsultacijai Panevėžyje bei parvežė atgal į centrą, nupirko gydytojo paskirtus vaistus, perdavė maisto produktų. Taip pat sutiko sūnų pasiimti Kalėdų atostogų nuo 2011-12-28 iki 2012-01-04 bei užtikrinti jo priežiūrą, grįžimą į centrą nustatytu laiku. Be to, iš Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ 2012-03-08 rašto matyti, kad D. B. buvo pasiėmęs sūnų iš centro apsilankyti pas gydytoją chirurgą Panevėžio konsultacijų poliklinikoje bei gydytis namuose kojos žaizdą nuo 2012-02-03 iki 2012-02-15, šiuo laikotarpiu pilnai jį išlaikė, pirko reikalingus medikamentus. Nuo 2012-03-01, atsižvelgiant į tėvo prašymą, A. B. vėl yra išleistas apsilankymui pas gydytoją bei kojos žaizdos gydymuisi namuose, sūnų prižiūri, jo gydymu ir išlaikymu iš savo lėšų rūpinasi D. B.. Nors neginčijama, kad ieškovė taip pat yra aplankiusi savo sūnų Centre bei perdavusi jam rūbų, tačiau būtent sistemingai rūpinasi bei prisideda prie sūnaus išlaikymo tik atsakovas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu pati ieškovė patvirtino, kad yra priversta dirbti Vokietijoje. Šios aplinkybės rodo, kad nepilnamečio vaiko tėvas iš esmės prisideda didesne dalimi vaiko išlaikymui, t. y. labiau rūpinasi sūnumi. Priešingai apeliantės teiginiams, nepilnametis A. B. gauna tik dalinį valstybės išlaikymą – nemokamą gyvenimą centro bendrabutyje bei maitinimą. Tuo tarpu drabužiais ir mokinio reikmėmis neaprūpinamas. Pažymėtina, jog pagal LR Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 23 str. 2 d. 3 p., vaiko, kuriam paskirta vaiko vidutinės priežiūros priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, atstovai pagal įstatymą privalo ne rečiau kaip kartą per mėnesį lankyti vaiką ir kitais būdais palaikyti ryšius su vaiku, domėtis vaiko pasiekimais ir jo elgesio pokyčiais. Iš byloje esančio Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ 2012-02-21 rašto dėl informacijos matyti, kad L. B. sūnų savanoriškai centre aplankė du kartus bei jam perdavė rūbų, maisto produktų, šiek tiek pinigų (b. l. 103). Taigi, byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais paneigtas apeliantės argumentas dėl vaiko poreikių sumažėjimo. Tą patvirtina ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnamečio A. B., nurodant, jog aplinkybė, kad vaikas yra apgyvendintas specialiojoje įstaigoje ir gauna dalinį išlaikymą nėra laikytina esminių aplinkybių pasikeitimu – vaiko poreikių sumažėjimu (b. l. 71-72). Be to, įrodymais patvirtinta ir ta aplinkybė, kad nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, ieškovės turtinė padėtis, nors ir nežymiai, tačiau pagerėjo. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiga mokėti nustatyto 250 Lt dydžio išlaikymą vaikui, kuris buvo nustatytas prie žymiai mažesnių jos pajamų (b. l. 10-13), nėra per sunki. Ieškovės prašomas sumažinimas vaiko išlaikymui iki 150 Lt per mėnesį yra aiškiai per mažas, neatitinka vaiko poreikių. Kaip minėta, kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai.
Pažymėtina, kad vaiko turtas ir jo turtinės teisės turi būti atskirtos nuo tėvų ar kitų asmenų turtinių teisių ar pareigų. Vaikui priteistas išlaikymas yra jo nuosavybė ir tėvai jį valdo tik uzufrukto teise (CK 3.185 str.). Atsižvelgiant į tai, kad Vaikų socializacijos centras „Širvėna“ nėra nepilnamečio A. B. globėjas, vaikui globa nenustatyta, juo iš esmės rūpinasi tėvas D. B., todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti Vaikų socializacijos centrui „Širvėna“. Išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne tėvui. Kaip ir bet kuris kitas nepilnamečiui priklausantis turtas, išlaikymas privalo būti panaudojamas tik vaiko interesais (CK 3.203 str. 1 d.).
Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.