Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – institucija) Būsto administravimo skyriaus atstovams E. B., S. K., V. P.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-9197-2023 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos S. K. 2023 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-9197-2023 (toliau – skundžiamas nutarimas) A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 360 straipsnio 5 dalį konstatavus, kad jis, nuo 2022 m. gegužės 1 d. būdamas įgaliotu atstovu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K.“, kuriai nuosavybės teise priklauso 443,56 kv. m patalpos (u. n. (duomenys neskelbtini)), esančios pastate (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), nuo 2022 m. gegužės 9 d. turėdamas informaciją apie minėto gyvenamojo namo konstrukcijų galimos avarinės būklės požymius, nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto (statynių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus) ir 4 punkto (statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai) nuostatų, Reglamento 12.5 papunktyje nustatytos prievolės, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai ir Reglamento 47 punkte nustatytos prievolės. Nurodyta, kad tokiu savo neveikimu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 360 straipsnio 5 dalyje. A. K. skundžiamu nutarimu paskirta 900 Eur bauda.

4. Teisme A. K. savo skundą palaikė ir paaiškino, kad UAB „K.“ patalpas įgijo 2014 m. Jis visą situaciją žino iš anksčiau, nes pažinojo buvusį savininką tos patalpos ir jo (pareiškėjo) iniciatyva, tarpininkavimu nupirko patalpas V. P., buvęs pirmininkas. Ekspertinis tyrimas buvo užsakytas jo iniciatyva. Viskas labai paprasta. Metus – du bėgo stogas. Pats asmeniškai gaudė, rašė namo administratoriui, kad sutvarkytų. Administratorius atėjo ir su plėvele užklijavo palėpę. Po ta plėvele yra medinės sijos, jos šunta. Nepamena kuriais metais, ar 2014 m., ar 2015 m., patys savo jėgomis ir lėšomis pakeitė avarines konstrukcijas. Pro tą vietą vėl bėgo. Vanduo patenka jau ne pas juos, nes jie savo nuomininkus išvarė iš dalies patalpų. Vanduo bėgo pas „E.“, į kavinę apačioje. Visi žinojo apie tą vandenį, jis (pareiškėjas) sakė visiems kažką daryti, nes pats negali tvarkyti viso stogo. Jam sakė, kad gaunamos pajamos, viskas tvarkoje. O jis (pareiškėjas) sakė, kad blogos konstrukcijos, nulūžo. Pats asmeniškai rado tą ekspertą, su juo kalbėjo. Pats asmeniškai ekspertui atidenginėjo. Išvarė savo nuomininkus, nes mato, kad pavojinga. Parėmė konstrukcijas. Su ta išvada ėjo pas savininkus ir sakė pasižiūrėti. „E.“ ir E. 2022 m. pasisakė, kad viskas avaringa. Buvo susirinkimas. Ekspertas neparašė, kad avaringas, o parašė, kad reikia pakeisti pertvaras, stogą. Jis (pareiškėjas) supranta, kad nėra kur dėtis, atidengė konstrukcijas, nuėmė visą gipsą, kad matytųsi, padarė nuotraukas. Nuėjo pas D. ir klausė ką darys, kad jeigu kažkas įvyks, ar reikia tokių problemų. Pasakė, kad reikia susitvarkyti ir uždaryti patalpas. Tai pasakė „E.“, „V.“. „E.“ uždarė patalpas, pradėjo daryti susirinkimus. Pasakė V. uždaryti patalpas, nes kaip tvarkyti, kai jo patalpos naudojamos. Parašė „M.“, kad pastatas turi avarinių požymių, kad uždarytų, žmonės vaikšto, kavinė išnuomota. Paprašė savivaldybės, nes nėra policininkai, negali užkirsti kelio. Savivaldybė atėjo, pažiūrėjo kaip baisu. Iki to nebuvo baisu, buvo pakabinamos lubos. Jis pats padarė, kad būtų baisu. Jis pats nuėmė apdailą. UAB „K.“ yra juridinis asmuo ir jis turi gauti pajamas. Jie negalėjo normaliai naudotis paslaugomis, negalėjo iš patalpų gauti pajamų. Tikslas buvo gauti pajamas. Jis iš savivaldybės negavo nei vieno įspėjimo. Viskas buvo jo iniciatyva. Pastatas gražus ir tvirtas, jam 100 m., yra supuvusių dalykų, bet tai ne savivaldybė surado, ne savivaldybės nuopelnai. Tai asmeniškai jis viską padarė, o po to prisijungė „E.“. 100 kartų rašė administratoriui, o administratorius rašo raštus, kad viską žino. . eilinį kartą jis parašė, kad namas avarinės būklės, bus atlikta pakartotinė ekspertizė. Nuėjo į savivaldybę prašydami paveikti gyventojus, paveikti namo administratorių, paveikti „M.“. Turi vieną patalpą, turi atsakyti už visas patalpas. Dėl V. ir I., tai jie iki šiol visi sėdi ir gauna nuomos pajamas. Pas V. gyvena žmonės. Yra dar kavinė. I. gauna nuomos pajamas. Paskutinis susirinkimas buvo rugsėjo mėnesį, pasirašė, išrinko ekspertą. Sutartį sunkiai pasirašė. Padarė ekspertizę, sudarė konkursą aptvėrimo tvora, padarė tvoros projektą, gavo leidimą tvorai, pasirašė leidimą dėl tvoros. Dabar užtvėrė pastatą. Niekaip su kitais kaimynais nesutaria dėl kapitalinio remonto projektavimo. Paskutiniame susirinkime susitarė, kad atsisako „M.“ paslaugų, atjunginėja šildymą, nes gauna po 1 000 Eur už šildymą. I. su V. nuleido galvas, nes jei atjungs šildymą ir vandenį, negalės naudotis patalpomis, tačiau jie sutiko ir susitarė dėl kito susirinkimo. Po savivaldybės buvo mažiausiai 7 susirinkimai. Pagal savivaldybės nurodymą, ekspertizė atlikta birželį, sudarinėjo sutartis. V. su I. žiūrėjo taip, lyg parduoda seimo rūmus ir viską darė, kad kuo ilgiau nebūtų sudaryta sutartis. Jo (pareiškėjo) asmeniniais ir D. iš „E.“ pastangomis prisikvietė ekspertą iš Klaipėdos. Nei V., nei I. į patalpas neįleido. Ekspertas pateko į visas patalpas, apžiūrėjo ir viską surašė. Ekspertas atvažiavo du kartus. Parašė išvadą, jog pastatas avarinis, o jie iš karto pradėjo projektuoti, kad nebūtų avarinis. Projektuotojai atsisakė, nes jis (pareiškėjas) bandė tvora apsitverti. Dėl tvoros sutartis sunkiai pasirašyta. Sąmata dėl aptvėrimo – 30 000 Eur. savivaldybė sako padaryti bastioną. Jie daro iš rimtų konstrukcijų, už leidimą sumokėjo 5 000 Eur savivaldybei, kad galėtu tvora apsitverti. Sumokėta už leidimą, tvora yra. Negali surasti architektų, negali susitarti su kaimynais. Jis (pareiškėjas) savo patalpas atlaisvino, parėmė ir uždarė. Sąskaitas faktūras jie apmoka, ne dėl to, kad neskaičiuoja pinigų sistemos. Vis tiek namo sistemos inžinierius ir „M.“ ateidavo ir nurinkdavo čerpes, nurinkdavo pavojingai. Pranešinėjo apie dūmtraukius, balkonus aprinkdavo. Viską ką jie (namo savininkai) informavo, viską tą darė. Atlaidžiai, bet darė . jis (pareiškėjas) teikė raštus, kur matėsi, kad informavo „M.“, o „M.“ kažką padarydavo, rašydavo, kad organizuoja, tuoj padarys, palaukti reikia. 2017 m. nutraukė visas nuomos sutartis ir ragino kitus tai padaryti. Ne „mano būstas“, o jis užsakė ekspertizę.

5. Liudytojo „M.“ atstovas advokato padėjėjas A. M. G. teisme paaiškino, kad jo klientas patvirtino, kad rašytinės sutarties nėra. Sąskaitos buvo siunčiamos ir kiek žinoma buvo vykdoma žodinio susitarimo pagrindu. Dėl paslaugų teikimo jam nėra žinoma.

6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus atstovė S. K. teisme nurodė, kad šiuo atveju savivaldybė šitam namui niekada nebūtų paskyrusi administratoriaus, nes tai yra dviejų būtų gyvenamasis namas ir tai nėra daugiabutis namas ir jam administratorius neskiriamas. Visur akcentavo, kad vieno-dviejų butų gyvenamųjų namų naudojimo ir techninę priežiūrą vykdo patys patalpų savininkai. Šiuo atveju jie pasirinko sudaryti sutartį. Tai čia jų tarpusavio santykiai. Žino, kad jų patikrinimo aktai saugomi 10 metų, o savivaldybė sutarčių niekada nesudaro. Jeigu yra daugiabutis namas, tai, kai yra administratorius paskiriamas, tvarkomi dokumentai, o jeigu daugiabučio savininkai priima sprendimą pakeisti administratorių, tai kreipiasi į savivaldybę arba sukuria daugiabučio namo bendriją arba pasirašo jungtinės veiklos sutartį. Tada administratorius po įsakymo administravimo užbaigimo turi perduoti dokumentus. Dokumentai lieka pas buvusį administratorių. Vis tiek procesas vyksta jeigu vieną kartą savininkai nepasirenka administratoriaus. Tai savivaldybė skiria tą administratorių pas kurį mažiausias tarifas. Kai neįvyksta du balsavimai ir jeigu tas administratorius, kuris taiko mažiausią tarifą nepateikia civilinės draudimo sutarties, tada savivaldybė negali jiems skirt administratoriaus. Tada visas ratas vėl sukasi, kol administratorius būna paskirtas ir tada kai yra naujas daugiabučio namo valdytojas, tas valdytojas perduoda, tokia praktika. Jeigu nekalbėti konkrečiai apie nagrinėjamą atvejį, bet kalbėti konkrečiai apie bendrovės taikomą praktiką. Bendrovė ne tik teikia paslaugas savivaldybės paskirtiems administratoriams, bet ir teikia paslaugas daugiabučių, vieno-dviejų butų namų savininkams dėl administravimo ir techninės priežiūros sutartiniais pagrindais. Civilinio kodekso ir statybos įstatyme numatytas atvejis, kada galima be savininkų sutikimo atlikti darbus. Darbus, kai gresia pavojus žmonių sveikatai, gyvybei arba turtui, teisės aktų pagrindais ir yra veikiama. Administratorius elgiasi teisės aktuose numatytais pagrindais. Vertinama kiekvienu atveju. Daugiabučio namo atveju, teisės aktai labai aiškiai reglamentuoja, kokie yra daugiabučio namo valdymo būdai. Valdymo būdai nustatyti civiliniame kodekse, kad paskirtas administratorius, nesvarbu ar administratorius, ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, ar bendrijos pirmininkas atstovauja daugiabučių namų savininkus. Jam ta teisė ir pareiga nustatyta teisės aktais. Vieno-dviejų butų gyvenamuosiuose namuose ar kitos paskirtos pastatuose nėra teisės aktais reglamentuota, kad turi būti tas bendro naudojimo objekto valdytojas ir jis visais klausimais dėl namo priežiūros atstovauja to pastato savininku, kaip konkrečiai ir šiuo atveju. Teisės aktai nenumato, kad namo savininkai gali perduoti pareigą suremontuoti, rekonstruoti pastatą. Taip, jie pasirašė sutartis dėl administravimo, mokesčių paskaičiavimo, dėl techninės priežiūros vykdymo, o administratorius darė nuolatinius stebėjimus, darė kasmetines apžiūras ir darė minimalius darbus, didelių darbų nedarė. Perdengimai išlūžę, jie išramstyti, pareiškėjas nurinko, jeigu pradeda griūti kaminas, jie nurenka plytas, o stogas deformavosi, įlinko, net iš kiemo pusės matosi, kad defektai yra. Jeigu kažkokia čerpė kur nukrenta, pareiškėjas nurenka, jis nevykdė tų darbų, o sutartyje numatyta, kad dėl kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, jie turėjo administratorių sutartiniais pagrindais vykdantį paslaugas. Tame name turėjo gauti pastato savininkų sutikimą, tai čia du skirtingi atvejai. Savininkai turi teisę, jeigu mato, kad negali vykdyti savo pareigos, yra būdas kreiptis į teismą, kad nustatytų tą prievolę. Pareiškėjas pasisako, kad administratorius nieko nedarė, be to administratoriaus sutartis buvo pasibaigusi. Sutarties sudarymas neeliminuoja savininkams pareigos prižiūrėti namą, užtikrinti, kad jis nekeltų pavojaus, bet yra tik paaiškinimai, kad administratorius nieko nedarė. Tačiau savininkai matė, kad administratorius nieko nedarė, tai galėjo taip pat sėkmingai pasirinkti kitą administratorių, kitą techninį prižiūrėtoją. Pastatų savininkai lėšų nekaupia tokia apimtimi, kad būtų galima vykdyti didelės apimties darbus, tai šiuo atveju sutartiniais pagrindais paslaugą teikiantis administratorius turi už savo lėšas remontuoti pastatų savininkams priklausantį namą ir didelės išmokos sumas. Tai sutartiniais pagrindais paslaugą teikiančiam administratoriui jokie teisės aktai ir sutartis nenumato, kad jis savo lėšomis turi vykdyti tokios apimties remonto darbus, tvarkyti tuos įlūžusius perdengimus ir pan.

7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus atstovė V. P. teisme paaiškino, kad pagal civilinį kodeksą, jeigu daugiabučio savininkai neišrenka namo administratoriaus, tai privalo savivaldybė paskirti. Tai yra pareiga ir tuo įpareigojimu priimamas įsakymas ir tampa privaloma, o dokumentai bet kuriuo atveju turi būti atiduoti naujam paskirtam administratoriui. Dokumentai saugomi pas buvusį administratorių iki tol, kol nepaskiriamas naujas administratorius.

8. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus atstovas E. B. teisme paaiškino, kad sutartyje tarp pastato savininko ir administratoriaus įrašyti tokie punktai, kad kapitaliai darbai gali būti atliekami. 2009 m. kovo 6 d. pastato administravimo sutartyje 2.1.6 įrašyta, kad esant būtinybei suderinus su butų savininkais bendro naudojimo objekto rekonstrukcijos kapitalinio remonto darbus. Tai čia jų sutartiniai pagrindai tarp savininkų ir paslaugų tiekėjo. Jiems (savivaldybei) žinoma, kad iki šiol administratorius kaip ir teikia paslaugas, nes yra mokestinius pranešimus gauna patalpos savininkai, sausio mėnesį gavę mokestinius pranešimus už administravimą, bendro naudojimo objekto priežiūros organizavimo paslaugas. Taip pat statinio techninės priežiūros žurnale kovo mėnesį fiksuoja nuolatinius pastato būklės stebėjimus, todėl darytina išvada, kad savininkai nekontroliuoja kaip administratorius vykdo jų sutartinius įsipareigojimus, su pastatu susijusiais klausimais abejingi, gauna sąskaitas, nutraukia sutartį, toliau vėl gauna sąskaitas. Viskas prasidėjo nuo vieno iš pastato savininko pareiškimo, prašymo uždrausti, sustabdyti pastato naudojimą. Tai buvo pateikta dar iki V. E. tyrimo akto. Tai buvo 2022 m. spalio 15 d. ar 22 d. Remdamiesi tuo tyrimo aktu paprašė savivaldybės sustabdyti viso pastato naudojimą. Aišku atsirado kiti savininkai, kurie prieštarauja. Pastato sustabdymo procedūra turi būti įrodyta, kad jis tikrai avarinės būklės, todėl vykdydami savo pareigas atliko pastato techninės priežiūros patikrinimą, kurio metu paaiškėjo visi pažeidimai per laikotarpį, kad savininkai nesiėmė priemonių ir pastato būklė vis blogėjo iki to, kad buvo nustatyti perdangų įgriuvo 5 vietose, stogo konstrukcijos pasislinkimas į gatvę, vandens pratekėjimai. Galima sakyti, galimos avarinės būklės požymiai. Patikrinimo metu pastato savininkai pateikė 2020 m. atliktą ekspertizės aktą, kurį užsakė administratorius ir informavo pastato savininkus, kad pastato konstrukcijų būklė turi galimos avarinės būklės požymių. O tai atitiktų statybos techninės naudojimo tvarkos reglamento 46 punktą, kuriame nustatyta, kad apžiūros metu atskleista deformacijos defekto ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas. Atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsiant apie tai informuoti statinio savininką arba juos atstovaujančius asmenis. Vėliau apie tai pranešama raštu su pridedamais apžiūros aktais. Kaip jie (savivaldybės atstovai) mato, administratorius taip ir vykdė 2020 m. užsakė ekspertizę ir pateikė visiems pastato savininkams ekspertizę su išvadomis. Toliau reglamentuojama, kad asmuo, kuriam pranešta apie statinio konstrukcijų inžinerinę. Įrangos kritinę būklę, turi nedelsdamas pranešti ir imtis veiksmų, apsaugančius žmones nuo aplinkos, statinį nuo galimų pasekmių, pašalinus grėsmę. Surašomas atliktų darbų aktas. Pagal minėto reglamento punktą, nustato pareigą asmeniui statinio savininkui ar bendraturčiui, ar atstovaujančiam asmeniui, kuriam pranešta apie pastato inžinerinę įrangą ir imtis veiksmų, apsaugančius žmones. Administratorius nebūdamas vienu iš pastato savininku, pastato bendraturčiui nesuteikus jam įgaliojimo atstovauti, jis negali priimti sprendimo organizuoti kapitalinio remonto darbų, juos finansuoti. Todėl mano, kad patikrinimo metu surinkus visą medžiagą, kad tos sutartys abejotinos, buvo aišku, administratorius atliko darbus, nurinkinėjo plytas, čerpes, kas neturi įtakos pastato kritinės būklės pašalinimui, nes darbai nedideli. Daro išvadą, kad keturi savininkai neprižiūrėjo to pastato, neorganizavo, nesusirinko kartu, nesuteikė įgaliojimų administratoriui tvarkyti pastato, pašalinti galimą avarinę būklę. Reglamento 96 punkte numatyta, kad pagal techninės priežiūros apžiūros aktus, inžinierines sistemas, tuos darbus privalo atlikti nedelsiant. Jie, kaip savivaldybės administracija, priežiūros vykdytojai, patikrina ir jeigu yra tokia situacija būtų daugiabučiame name, kur paskirtas administratorius, kuris neatliko to nedelsiant, jie trauktų administracinėn atsakomybėn tą administratorių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

9. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

10. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

11. ANK 360 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimas ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymas įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, užtraukia baudą statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

12. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į Statybos įstatymą ir kitus techninės priežiūros taisykles nustatančius teisės aktus.

13. Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta, kad statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; taip pat privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

14. Statybos įstatymo 48 straipsnis numato, kad 1) statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. 2) Nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šioje dalyje nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami. 3) Statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. 4) Statinių techninės priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio techniniam prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą. 5) Statinio techninę priežiūrą sudaro: nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. 6) Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. 7) Kai daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, statinio techninės priežiūros maksimalų tarifą, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, tvirtina savivaldybės taryba.

15. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninė būklė bylai aktualiu laikotarpiu buvo prasta (šiuo metu jis laikomas avariniu) ir reikalaujanti remonto. Taip pat neginčijama, kad pareiškėjas, būdamas UAB „K.“ atstovu, kartu su kitu patalpų savininku UAB „E.“ apie šią pastato būklę pranešė savivaldybei, prašydami imtis atitinkamų veiksmų prieš namo administratorių ir kitus savininkus, kurie nenutraukė ūkinės veiklos (imtis priemonių asmenų patekimui į pastatą apriboti bei veiklos uždraudimui. Nurodė, kad neapribojus pastato naudojimo ir žmonių patekimo į jį, nėra galimybės statinio avarinei būklei pašalinti arba jį nugriauti teisės aktų nustatyta tvarka). Pareiškėjas nesutinka jog jis yra tinkamas ANK 360 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas šioje byloje ir, kad jis nesiėmė veiksmų, siekdamas atlikti būtinus darbus, siekiant išvengti grėsmės kitų asmenų saugumui užtikrinti.

16. Kaip nurodyta pirmiau, pareiškėjas nubaustas už tai, kad būdamas UAB „K.“, kuriai pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atstovu ir nuo 2022 m. gegužės 9 d. turėdamas informaciją dėl pastato konstrukcijų galimos avarinės būklės požymius, dėl neveikimo neužtikrino, kad pastatai nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. A. K. skundžiamu nutarimu paskirta sankcijoje numatyta vidutinio dydžio — 900 Eur bauda.

17. Teismas, įvertinęs skundo argumentus, byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjo ir Institucijos atstovų teismo posėdyje išdėstytus argumentus ir faktus, konstatuoja, kad pareiškėjas nubaustas pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį nepagrįstai, nes nėra pagrindo konstatuoti, jog jis, nutarime nurodytu laikotarpiu, nesiėmė priemonių užtikrinti, kad pastatas nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pastato paskirtį (dvibutis, gyvenamasis), sutinka, kad pastato savininkai, naudotojai, net ir esant sudarytai sutarčiai su techninio prižiūrėtojai pareigas atliekančiu subjektu, gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ANK straipsnį. Tačiau asmens kaltei nustatyti, būtina įvertinti ne tik registrų centre esantį įrašą apie pastato paskirtį, bet ir visumą aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui.

18. VĮ Registrų centro 2023 m. birželio 12 d. išrašo duomenimis, namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra dvibutis namas, kurio paskirtis gyvenamoji. Bendras namo plotas 1101,04 kv. m, gyvenamasis plotas - 47,36 kv. m. Pagrindinė pastato paskirtis šiai dienai nėra pakeista (t. 1, b. 122), tačiau matyti, kad pastate yra dvi gyvenamosios patalpos, kurių plotas sudaro itin nedidelę dalį bendro pastato ploto, ir 7 negyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso 4 juridiniams ir 3 fiziniams asmenims. Bylos duomenimis, pastate iš esmės vyko ūkinė veikla (veikė parduotuvė, kavinė ir kt.). UAB „K. priklauso administracinės paskirties patalpos (u. n. (duomenys neskelbtini)), kurių plotas 443,56 kv. m ir kurias nuomojosi „A.“. Patalpos: butas Nr. 9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinė patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kavinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir parduotuvės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „E.“. Negyvenamos patalpos (u. k. (duomenys neskelbtini)) priklauso Č. L. L.. Butas Nr. 4 (gyvenamosios patalpos, u. k. (duomenys neskelbtini)) priklauso I. ir R. V..

19. CK 4.75 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (šio straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles (šio straipsnio 4 dalis). CK 4.83 straipsnio 2 dalies punkte numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

20. Statybos įstatymo 48 straipsnis numato, kad 1) statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. 2) Nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šioje dalyje nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 32 punkte nustatyta, kad dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių, techninę priežiūrą gali atlikti patys pastato patalpų savininkai, neskirdami statinio techninio prižiūrėtojo ir jiems kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos.

22. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai suteikia patalpų (kaip nagrinėjamu atveju) savininkams teisę apsispręsti, ar jie techninę priežiūrą vykdys patys, ar paves tai kitam asmeniui sutartiniu pagrindu, kaip numatyta Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko nepagrįstais Institucijos argumentus, kad pareiga prižiūrėti pastato techninę būklę išimtinai tenka tik pastato savininkams ir naudotojams. tačiau teismas sutinka su Institucijos teiginiais, kad Administracija neprivalo kontroliuoti sutartiniais pagrindais veikiančio namo administratoriaus veiklos taip pat kaip kontroliuoja paskirtus administratorius. Atmeta atsiliepimo argumentus, jog paslaugų sutarčiai su UAB „M.“ yra taikomas sutarties uždarumo principas, kuris numato, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad šia sutartimi ir nėra sukuriamos kažkokios teisės ir pareigos tretiesiems asmenims (kaip turima omeny atsiliepimuose – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai), tačiau sutarties šalis – administratorius, įsipareigoja vykdyti pastato techninę priežiūrą, taigi pastato savininkai deleguoja savo pareigas dėl techninės priežiūros, numatytas Statybos įstatyme, kitai sutarties šaliai.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. K. UAB „K.“ direktorės D. M. 2022 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 2022/05/01-1, įgaliotas nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2025 m. liepos 31 d. atstovauti bendrovei, be kita ko bendrovės vardu atlikti bet kokius veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti bendrovės vadovas. UAB „K. pagal 2019 m. spalio 31 d. nuomos sutartį savo patalpas (u. n. (duomenys neskelbtini)) perdavė UAB „A.“. Šios sutarties 6.1.1. punkte numatyta, kad nuomotojas įsipareigoja atlikti patalpų ir su jomis susijusių inžinerinių sistemų/įrangos kapitalinio remonto darbus, kai atliekami viso pastato arba su pastatu susijusių inžinerinių sistemų/įrangos kapitalinio remonto darbai ir jei toks remontas yra būtinas ir neatidėliotinas <...>. Tarp fizinių asmenų ir UAB „N.“ buvo sudaryta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo sutartis Nr. 259. Šios sutarties 4.1 punkte numatyta, kad sutartis galioja nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. 4.2 punkte numatyti atvejai, kada gali būti nutraukta sutartis. Vienas iš sutarties nutraukimo atvejų – sudarius trišalę administravimo sutartį su nauju patalpų nuomininku ar naudotoju. 2014 m. rugpjūčio 19 d. UAB „K.“ (patalpų, esančių savininkas), MB „K.“ ir UAB „N.“ (administratorius, dabar AUB „M.“) sudarė trišalę administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį, kurioje nurodyta, kad administratorius teikia komunalines ir techninės priežiūros paslaugas namui (duomenys neskelbtini). Šios sutarties bendrojoje dalyje nustatyta, kad šis susitarimas galioja iki nuomos pabaigos ir kol šalys pilnai įvykdys savo įsipareigojimus pagal šį susitarimą (4.1 punktas). Sutartyje taip pat numatyta kas sutarties pasibaigimo ar nutraukimo atveju toliau vykdo prievoles Administratoriui, o būtent, kad pasibaigus šio susitarimo galiojimui ar jį nutraukus, pareiga mokėti mokesčius už administratoriaus teikiamas paslaugas pereina patalpų savininkui, t. y. UAB „K.“. Iš UAB „M.“ teikiamų UAB „K.“ PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad pareiškėjo atstovaujamai bendrovei sąskaitose nurodyti mokesčiai, tarp jų ir už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą. Šios sąskaitos buvo išrašomos 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 m. bei 2023 m. sausio – balandžio mėnesius (t. 2, b. l.146-160). Iš 2022 m. rugpjūčio 26 d. elektroninio laiško matyti, kad pareiškėjas A. K., kaip įgaliotas UAB „K.“ asmuo, UAB M.“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė raštą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prastos techninės būklės. Rašte nurodoma, kad pastate buvo atlikta statinio konstrukcijų ekspertizė, kurioje nurodyta, kad pastato konstrukcijos turi avarinės būklės požymių. Kad nepaisant eksperto išvadų, pastate toliau lankosi žmonės, pastatas toliau eksploatuojamas, vykdoma veikla. Pažymėta, kad pastato būklė žymiai pablogėjo (nurodyti požymiai). Vadovaudamasis „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ 7 punktu, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Pranešti pastato naudotojams apie pastato avarinę būklę, apriboti pastato naudotojų patekimą į pastatą ir kt. (t. 1, b. l. 75-77). 2022 m. rugsėjo 12 d. UAB „M.“ raštu Nr. MBV-RS-22-6235 atsakė, bendrovė teikia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas. Nurodė, kad pateiktoje ekspertizėje namas nėra pripažintas avariniu, o tik turintis avarinių požymių, todėl administratorius negali riboti žmonių srautų ir organizuoti remonto darbų be gyventojų sutikimo. Tačiau nurodė, kad remiantis pareiškėjo ir kitų įmonių gautais raštais, administratorius organizuos konkursą, kurio metu bus atrinkta įmonė pakartotinei ekspertizei atlikti. Pažymėjo, kad gavę patvirtinančią ekspertizę, jog namas avarinės būklės, administratorius imsis tolimesnių veiksmų ir organizuos remonto darbus (t. 1, b. l. 77 lapo antra pusė; t. 3, b. l. 50). UAB „M.“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. MBV-SUT-1185 su V. B. E. (statybos inžinierius, statybos techninės priežiūros vadovas, ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio ekspertizės vadovas), kuris Statinio statybinių tyrinėjimų 2022 m. spalio 3 d. akte nurodė, kad pastatas avarinės būklės, dėl stogo ir pastoginės galimos griūties, įvertinus jau įvykusią dalinę griūtį (t. 2, b. l. 93-105). UAB „M. B. V.“ tik 2022 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. MBV-RS-22-6508 informavo pastato bendrasavininkus, kad UAB „M. B. V.“ nuo 2022 m. gruodžio 5 d. nutraukia pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo administravimo paslaugų teikimą (t. 3, b. l. 24). Kita vertus, net ir informavęs apie sutarties nutraukimą, UAB „M.“ toliau, 2023 m. sausio – balandžio mėnesiais, siuntė sąskaitas už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (t. 2, b. l. 141-145).

24. Taigi, iš byloje esančios 2014 m. rugpjūčio 19 d. trišalės UAB „K.“ (patalpų, esančių savininkas), MB „K.“ ir UAB „N.“ (administratorius, dabar UAB „M.“) trišalės sutarties matyti, kad pasibaigus patalpų nuomos tarp UAB „K.“ ir MB „K.“ santykiams, toliau už paslaugas moka UAB „K.“. Tai rodo, kad patalpų savininkui (po patalpų nuomos trečiajam asmeniui pabaigos) administratorius ir toliau teikė namo administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, tai yra sutartiniai santykiai nenutrūko ir tapo neterminuotais. Šią aplinkybę patvirtina byloje siųstos UAB „K.“ sąskaitos už administratoriaus teiktas paslaugas, atliktų darbų priėmimo aktai ir įrašai Statinio techninės priežiūros žurnale. UAB „K.“2022 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu paštu kreipėsi į UAB „M.“, kaip į pastato administratorių, dėl pastato prastos techninės būklės su prašymu imtis veiksmų. 2022 m. rugsėjo 12 d. UAB „M.“ atsakyme aiškiai nurodyta, kad bendrovė teikė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas bei, kad į administratoriaus pareigas įėjo pastato ekspertizės atlikimo ir pastato remonto darbų organizavimas. Iš 2020 m. vasario 27 d. Dalinės statinio ekspertizės akto ir 2022 m. spalio 3 d. V. B. E. Statinio statybinio tyrinėjimo akto matyti, kad pastato tyrimus užsakė būtent UAB „M. B. V.“. Šie dokumentai patvirtina tą aplinkybę, jog nors rašytinės sutartys sudarytos ne su visais savininkais, tačiau administravimas ir techninė priežiūra buvo vykdoma viso pastato bendro naudojimo patalpoms. Taigi, UAB „M. B. V.“, nors galimai netinkamai, bet visgi vykdė savo, kaip pastato techninio prižiūrėtojo ir administratoriaus pareigas, tai yra vykdė aukščiau minėtus sutartinius įsipareigojimus, laikė save atsakinga už pastato techninę priežiūrą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2022 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. MBV-RS-22-6508, kuriuo Pastato bendrasavininkai informuojami, jog UAB „M. B. V.“ nuo 2022 m. gruodžio 5 d. nutraukia pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo administravimo paslaugų teikimą, kas reiškia, jog iki tos datos ji pastatą administravo. taigi, teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje yra nustatyta, kad pastato administravo ir techninę priežiūrą mažiausiai iki 2022 m. gruodžio 5 d. vykdė UAB „M. B. V.“ sutartiniais pagrindais.

25. Tačiau teismas sutinka su Institucijos argumentu, kad net pastato savininkams ir naudotojams pavedus prižiūrėti pastato techninę būklę kitiems, įstatymo reikalavimus atitinkantiems subjektams, pastato savininkai ir naudotojai automatiškai nėra atleidžiami nuo pareigos prižiūrėti pastatą (Pavyzdžiui. Žinodami apie pastato prastą techninę būklę, galinčią kelti pavojų kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei ir matydami sutarties pagrindu pasirinkto techninio prižiūrėtojo nepateisinamą neveikimą, nesiima jokių priemonių dėl statinio būtinojo remonto organizavimo, nesikreipia dėl techninio prižiūrėtojo neveikimo įvertinimo, nenutraukia su netinkamu techniniu prižiūrėtoju sutarties ir pan.).

26. CK 4.83 straipsnio 2 dalies punkte numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, reikia įvertinti kiekvieno bendraturčio veikimą / neveikimą, nes iš pirmiau išdėstyto matyti, kad pastato dydis virš 1 000 kv. m ir jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7 asmenims (4 iš jų juridiniai), pastato administravo ir techninę priežiūrą mažiausiai iki 2022 m. gruodžio 5 d. vykdė UAB „M. B. V.“ sutartiniais pagrindais, kad galimai šias pareigas vykdė netinkamai, dėl ko pareiškėjo ir UAB „E.“ sutarimu 2022 m. spalio 20 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių. Esant tokiai situacijai reikia kiekvieno bendraturčio veikimą ar neveikimą vertinti individualiai, nes nesant bendro bendrasavininkų sutarimo, vienam subjektui atlikti tokio pastato kapitalinio remonto darbus, akivaizdu, kad gali nebūti galimybės. Būtent todėl pareiškėjas su UAB „E.“ ir kreipėsi į Administraciją, prašydami apriboti galimybę patekti į pastatą ir jame užsiimti kitiems subjektams ūkine veikla.

27. Bylos medžiaga nustatyta, kad iš pradžių 2022 m. rugpjūčio 26 d. UAB „K.“ atstovas kreipėsi į UAB „M.“ dėl pastato prastos techninės būklės su prašymu imtis veiksmų (t. 1, b. l. 75-77). 2022 m. rugsėjo 12 d. UAB „M.“ raštu Nr. MBV-RS-22-6235 atsakė, kad organizuos konkursą, kurio metu bus atrinkta įmonė pakartotinei ekspertizei atlikti. Pažymėjo, kad gavę patvirtinančią ekspertizę, jog namas avarinės būklės, administratorius imsis tolimesnių veiksmų ir organizuos remonto darbus (t. 1, b. l. 77 lapo antra pusė; t. 3, b. l. 50). Administratoriui neatliekant atsakyme nurodytų darbų, UAB „E.“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2022 m. spalio 20 d. raštu Nr. 2/10/21/1 pranešė dėl pastato avarinės būklės, nurodydama, kad jų įmonė gavo eksperto V. B. E. 2022 m. spalio 3 d. Statinio statybinių tyrinėjimo aktą, kuriame nurodyta, kad pastatas avarinės būklės. Prašė savivaldybės imtis priemonių prieš techninę priežiūrą vykdantį administratorių, kuris nevykdo savo, kaip techninio prižiūrėtojo, pareigų, tarp jų informuoti institucijas apie pastato techninę priežiūrą; prašė imtis priemonių asmenų patekimui į pastatą apriboti bei veiklos uždraudimui. Nurodė, kad neapribojus pastato naudojimo ir žmonių patekimo į jį, nėra galimybės statinio avarinei būklei pašalinti arba jį nugriauti teisės aktų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 37). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio statinių naudojimo priežiūros vykdytojas vyriausiasis specialistas E. B. 2022 m. gruodžio 8 d. atliko statinio apžiūrą, dalyvaujant UAB „E.“ atstovui, UAB „K.“ patalpų nuomotojo atstovui, maitinimo patalpų savininkės G. M. I. atstovui, R. M., R. V. ir UAB „M.: atstovui. Po apžiūros surašė „Statinio (ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame pateiktas pastato savininkams reikalavimas iki 2023 m. kovo 10 d. atlikti pastato konstrukcijų ekspertizę, įvertinant esminius statinio reikalavimu (nurodyti STR), pateikti ekspertizės aktą su išvadą, ar pastatas avarinės būklės ir ar pastatą galima saugia naudoti. Iki 2023 m. gegužės 30 d.: ekspertizės metu nustačius, kad pastatas avarinis, pastato naudotojai nedelsiant turi imtis priemonių pastato avarinei būklei pašalinti arba pastatą nugriauti teisės aktų nustatyta tvarka (STR 1.03.01:2016, 16 punktas); ekspertizės akte nustačius, kad pastatas nėra avarinis, pastato savininkai turi nedelsiant imtis priemonių pašalinti avarinės būklės požymius (STR 1.03.01:2016, 17 punktas).

28. Iš pareiškėjo papildomai pateiktų duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 21 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), susirinkime nuspręsta įpareigoti administratorių UAB „M.“ atlikti/užsakyti pastato ekspertizė, o jei prašymas bus ignoruojamas, savininkams patiems surinkti potencialių ekspertų pasiūlymus dėl pastato ekspertizės atlikimo. Iš 2023 m kovo 22 d. protokolo matyti, kad patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime nuspręsta pastato ekspertizę pavesti atlikti savininkų pasirinktam MB „S.“ ekspertui. 2023 m. kovo 28 d. buvo pasirašyta pastato savininkų ir MB „S.“ paslaugų sutartis Nr. 2023/03/28-01, dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės atlikimo. 2023 m. gegužės 16 d. sudaryta rangos sutartis su UAB „R.“ dėl pastato konstrukcijų atidengimo ekspertizei atlikti. 2023 m. birželio 14 d. parengtas statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 23-52ED, kuriame pateikta išvada, jog medinės laikančios stogą konstrukcijos turi avarinės būklės požymių bei saugos ribinio būvio atžvilgiu stogo konstrukcijų būklė prilyginama ketvirtai , avarinės būklės kategorijai. Konstatuota, kad pastatas avarinės būklės, kad jo negalima saugiai naudoti, veikla pastate draudžiama. 2023 m. birželio 19 d. pastato savininkų susirinkime nuspręsta į potencialius aptvėrimo įrengimo rangovus dėl komercinių pasiūlymų pastato aptvėrimui gavimo. Kreiptis į potencialius projektuotojus dėl pasiūlymo pastato remonto projektui parengti. 2023 m. liepos 26 d. savininkų susirinkime nuspręsta, kad nepritarus nei vienam pasiūlymui įrengti pastato aptvėrimą, nuspręsta išnuomoti segmentinę tvorą ir aptverti pastatą. Negavus nei vieno pasiūlymo pastato remonto projektui, nuspręsta kreiptis į specialistus dėl ilgalaikių sprendimų apsaugoti pastatą ir aplinką. Savivaldybei nepritarus įrengti segmentinę tvorą, liepus parengti ir su ja suderinti medinės tvoros projektą, toks projektas parengtas ir pateiktas savivaldybei. Sumokėta 5 046,25 Eur rinkliava savivaldybei už leidimą aptvėrimui. Savivaldybė išdavė leidimą 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 5 d. sumontuota tvora (t. 3, b. l. 46-191).

29. Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2023 m. balandžio 19 d., skundžiamas nutarimas priimtas 2023 m. liepos 4 d. Neveikimo laikotarpis nurodomas nuo 2022 m. spalio 9 d.

30. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas ir įrodytas aplinkybes, kad jis nuo pat įgaliojimų pradžios (222 m. gegužės 1 d.) dėjo pastangas, kad būtų stabdomas patekimas į pastato patalpas (kreipėsi į administratorių, su UAB „E.“ sutarė kreiptis į Administraciją pagalbos, kad ši imtųsi priemonių prieš techninę priežiūrą vykdantį administratorių, kuris nevykdo savo, kaip techninio prižiūrėtojo, pareigų, tarp jų informuoti institucijas apie pastato techninę priežiūrą; imtųsi priemonių asmenų patekimui į pastatą apriboti bei veiklos uždraudimui. Nurodė, kad neapribojus pastato naudojimo ir žmonių patekimo į jį, nėra galimybės statinio avarinei būklei pašalinti arba jį nugriauti teisės aktų nustatyta tvarka, kad ne jam, o kitiems pastato patalpų savininkams, kurie nenorėjo nutraukti veiklos ar nuomos santykių su kitais ūkio subjektais, nesutinkant pastatas toliau buvo naudojamas kavinės, parduotuvės ir kt. veiklai, kad nuo pat jam suteiktų įgaliojimų), kad aktyviai siekė įgyvendini 2022 m. gruodžio 8 d. techninės priežiūros patikrinimo akte Administracijos nustatytus įpareigojimus po pastato apžiūros (patvirtina elektroninis susirašinėjimas su kitais pastato savininkais), konstatuoja, jog nei neatsargios nei tyčinės kaltės, nepateisinamo neveikimo pareiškėjo veiksmuose neįžvelgia. Priešingai, matyti, kad pareiškėjo ir kito patalpų savininko (UAB „E.“) pastangomis pavyko pasiekti, kad ir kiti savininkai bendradarbiautų, pavyko atlikti ekspertizę iki 2023 m. birželio 14 d. ir šiuo metu pastatas aptvertas tokiu būdu, kurį nurodė Administracija (pastato savininkams nesutariant remonto darbų organizavimo klausimais), pastate nebevykdoma komercinė veikla, negyvena žmonės, patekimas į pastatą apribotas. ANK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, nenustačius pareiškėjo kaltės, administracinė teisena pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį jam nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, nagrinėjamu atveju, subjektyvaus požymio - asmens kaltės (ANK 656¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, 656¹ straipsnio 1 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-9197-2023 ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 360 straipsnio 5 dalyje, teiseną A. K. (A. K.) nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.