Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo: 1) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pateikti prašymą, atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 529, esantį „duomenys neskelbtini“; 2) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pateikti dokumentus, t. y. Šiaulių rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 146 ir Lietuvos TSR Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės liaudės deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 66 sprendimai, įrodančius nuosavybes teisę į žemės sklypą Nr. 529, esantį „duomenys neskelbtini“.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais.

Pareiškėjas nurodo, kad po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo niekada nesinaudojo teise į nuosavybes atkūrimą, niekada nesikreipė dėl šios žemės atgavimo ir tai nepadarė per įstatymo nustatytus terminus dėl objektyvių priežasčių, nes nuo 1990 m. sausio 21 d. iki 1994 m. balandžio 15 d. kalėjo už įvykdytą nusikalstamą veiką, o sugrįžęs į laisvę buvo praradęs visus turėtus ir saugotus dokumentus, tame tarpe ir dokumentus kurie patvirtina jo nuosavybės teisę į aptariamą sklypą Nr. 529. Pareiškėjui nėra žinomos jokios aplinkybės, kad teisė į šį sklypą ar jo dalį būtų atkurta ir (ar) skirta tretiesiems asmenims ar valstybei.

Pareiškėjas pažymi žinojęs, kad jam buvo skirtas sklypas namo statybai, tačiau nežinojo kaip tai įrodyti, nes turėtus dokumentų originalus buvo tiesiog praradęs (pametęs), dėtos pastangos juos surasti buvo bevaisės. Nurodo, kad tokia galimybė atsirado 2024 metais, kai šių dokumentų originalus jam pavyko atgauti, mamai J. P. juos suradus prie makulatūros. Pažymi, kad atgavęs dokumentus nusprendė kreiptis į teismą dėl praleisto termino šiems dokumentams pateikti atsakingoms institucijoms atnaujinimo.

Akcentuoja, kad jo manymu, terminą nuosavybės atstatymui ir dokumentų pateikimui institucijoms jis praleido dėl svarbių priežasčių, kurios, pareiškėjo vertinimu, didžiąja dalimi nepriklausė nuo jo valios, nes 1990 m. patekimas į kalėjimą apvertė jo gyvenimą aukštyn kojom, iš kalėjimo sugrįžo į pasikeitusį gyvenimą, po keturių įkalinimo metų nežinojo kur ieškoti šių dokumentų. Pareiškėjas pažymi, kad suradęs dokumentus, nedelsiant kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybos Šiaulių skyrių dėl nuosavybės atkūrimo, tačiau jam žodžiu buvo nurodyta kreiptis į teismą dėl termino pateikti prašymą atnaujinimo, tik tada bus galima išspręsti šį klausimą.

Pasisakydamas dėl teisinio pareiškimo pagrindo, pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 1–2 dalimis, įpareigojančiomis institucijas išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per šešis mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos bei apie tai informuoti piliečius.

Pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje įtvirtinta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas prašymui ir dokumentams pateikti gali būti atnaujinamas.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus ir teisinį reguliavimą, prašo jo prašymą patenkinti ir praleistus terminus prašymui ir nuosavybę įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) prašo pareiškėjo prašymo netenkinti ir nurodo šiuos argumentus.

Nacionalinė žemės tarnyba, remdamasi Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 ir 4 dalies normomis akcentuoja, kad Atkūrimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Pabrėžia, kad teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjo pateiktas Šiaulių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 146 ir Lietuvos TSR Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 66 dėl žemės sklypo suteikimo gyvenamojo namo statybai Šiaulių rajone Aukštelkės gyvenvietėje, negali patvirtinti pareiškėjo iki nacionalizacijos (iki 1940 metų liepos 22 dienos) turėtos, bet nusavintos nuosavybės teisių. Nurodomų 1989 m. sprendimų priėmimo metu visa Lietuvos TSR žemė buvo valstybės nacionalizuota ir negalėjo būti fizinio asmens privačia nuosavybe. Pareiškėjas gimė 1965 m. spalio 28 d., todėl 1940 m. vykdytos Lietuvos Respublikos žemės nacionalizacijos metu savo vardu negalėjo turėti jokių nuosavybės teisių į žemę, kurių atkūrimo dabar siekia, todėl negali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į sovietinės Lietuvos valdžios neteisėtai nacionalizuotą ar nusavintą turtą pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą, nes nacionalizacijos metu dar nebuvo gimęs, nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą ir jo turtas nebuvo nacionalizuotas.

Atsižvelgusi į tai, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pareiškėjo prašymo prašo netenkinti ir pateikia šiuos argumentus.

VĮ Turto bankas pažymi, kad neturi duomenų apie pareiškėjo prašyme nurodyto žemės sklypo Nr. 529, esančio Šiaulių rajone Aukštelkės gyvenvietėje, vykdytas formavimo procedūras ir vietos savivaldos institucijų ar Nacionalinės žemės tarnybos priimtus administracinius sprendimus dėl jo, pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjas savo teisę į minėtą žemės sklypą turėjo galimybę įgyvendinti per trumpesnį laikotarpį. Įvertinusi tai, taip pat pasikeitusį teisinį reglamentavimą dėl tokių žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektų rengimo organizavimą, teigia, kad pareiškėjo šioje administracinėje byloje pareikšti prašymai turėtų būti nagrinėjami, atsižvelgus į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ir į vietos savivaldos institucijų išdėstytą poziciją dėl pareiškėjo prašymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Savo poziciją grindžia šiais argumentais.

Šiaulių rajono savivaldybės administracija nurodo, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatyti terminai gali būti atnaujinami tik atvejais, kai nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamai svarbios. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota sprendžiant dėl terminų atnaujinimo ir įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjas nuo 1990 m. sausio 21 d. iki 1994 m. balandžio 15 d. kalėjo, manė praradęs dokumentus, vedė asocialų gyvenimo būdą, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos bei darbo, pamiršo apie mamai perduotus saugoti dokumentus, nurodo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nevertintinos kaip svarbios ir sudarančios pagrindą prašomus terminus atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Dėl bylos esmės ir nustatytų aplinkybių

Byloje pareiškėjas siekia atnaujinti terminą prašymui bei dokumentams, pagrindžiantiems jo turėtas nuosavybės teises, pateikti ir siekia nuosavybės teisių atkūrimo pagal Atkūrimo įstatymą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.

1994 m. balandžio 22 d. Lietuvos vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. 154 patvirtina, kad pareiškėjas areštuotas nuo 1990 m. sausio 21 d. iki 1994 m. balandžio 15 d.; atliko bausmę pataisos darbų įstaigoje, nes 1990 m. spalio 2 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnį 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Šiaulių melioracijos, statybos ir montavimo valdyba ,,Naujo gyvenimo“ kolūkio valdybai pažymėjo, kad 1989 m. kovo 31 d. bendrame administracijos ir profkomiteto posėdyje, protokolo Nr. 45, nutarta rekomenduoti ,,Naujo gyvenimo“ kolūkio valdybai leisti statytis individualų gyvenamąjį namą Aukštelkės gyvenvietėje valdybos autovairuotojui A. P..

1989 m. gegužės 15 d. kreipimusi Nr. 904 paprašyta Šiaulių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto išimties tvarka skirti sklypą individualaus namo statybai Aukštelkės gyvenvietėje autovairuotojui A. P..

1989 m. gegužės 16 d. Šiaulių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomo komiteto sprendimu Nr. 146 nuspręsta leisti ,,Naujo gyvenimo“ kolūkiui išimties tvarka skirti sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai Aukštelkės gyvenvietėje Šiaulių melioracijos statybos montavimo valdybos autovairuotojui A. P..1989 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės ,,Naujo gyvenimo“ kolūkio išplėstinio įgaliotinių susirinkimo nutarimu Nr. 3 nutarta remiantis Šiaulių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 146 paskirti A. P. Šiaulių rajono Aukštelkės gyvenvietėje 25 arų ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 529; statytojas įpareigotas sklypo paskyrimą įforminti notarinėje kontoroje.

1989 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos TSR Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 66 nuspręsta remiantis Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatų 8 punktu patvirtinti ,,Naujo gyvenimo“ kolūkio išplėstinio įgaliotinių susirinkimo 1989 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 3 dėl žemės sklypo 0,25 ha skyrimo A. P..

2024 m. birželio 28 d. raštu Nr. S-1609-(3.21 E) Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė „duomenys neskelbtini“ išplanavimo schemos kopiją, kurioje matyti pažymėtas žemės sklypas Nr. 529.

II. Dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo

Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančių įstatymų nuostata „pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas (suvisuomenintas)“ reiškia, kad atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas, municipalizuotas, t. y. kuris buvo neatlygintinai paimtas prieš buvusių savininkų valią, išskyrus turto konfiskavimą už padarytus administracinius teisės pažeidimus, kriminalinius nusikaltimus ar priverstinį pardavimą teismų sprendimams vykdyti civilinėse bylose nustatyta tvarka. Taip pat turi būti atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį, siekdami išvengti represinio poveikio priemonių, savininkai buvo priversti palikti be priežiūros ir kuris buvo paimtas kaip bešeimininkis turtas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad 1939 m. Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungai įvykdžius neteisėtus slaptuosius susitarimus su hitlerine Vokietija, Lietuvos Respublikos nepriklausomybė buvo likviduota, panaudojant prievartines priemones, t. y. 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus. Pažeidžiant Lietuvos Konstituciją buvo suformuotas Liaudies Seimas, kurio tikslas buvo sugriauti tuometinę Lietuvos ūkio sistemą ir antikonstituciniu būdu Lietuvai primesti svetimos valstybės ekonominę sistemą. Vienas iš pagrindinių tokį tikslą turinčių Liaudies Seimo aktų yra 1940 m. liepos 22 d. deklaracija dėl visos Lietuvos žemės paskelbimo tautos, t. y. valstybės, nuosavybe.

Aptartame kontekste spręstina, kad pagal Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik į turtą, nuosavybės teise turėtą iki 1940 m. liepos 22 d., kuris po nurodytos datos buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas.

Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėjas siekia įgyti teisę į 0,25 ha ploto žemės sklypą, kuris jam buvo skirtas individualaus gyvenamojo namo statybai 1989 m. gegužės 16 d. Atsižvelgus į tai, toks turtas nepatenka į Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą turtą ir šiuo atveju negali būti taikomas.

Atsižvelgus į tai, Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos, reguliuojančios praleistų terminų atnaujinimo galimybes negali būti taikomos, kadangi jos skirtos prašymams ir duomenims pateikti dėl turto, patenkančio į Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad turtas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, nepatenka į Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą turtą, šios nuostatos jo prašymo sprendimui negali būti taikomos.

Įvertinus tai, kad turtas, į kurį įgyti nuosavybės teises siekia pareiškėjas, nepatenka į Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą, teismas nepasisako dėl pareiškėjo prašyme nurodytų priežasčių svarbos termino praleidimo kontekste, nes šiuo atveju tai neturi teisinės reikšmės.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad iš jo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų galima spręsti, kad jam 0,25 ha žemės sklypas buvo suteiktas pagal 1988 m. gruodžio 14 d. Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimu Nr. 364 patvirtintus Individualinės statybos nuostatus (toliau – Nuostatai). Iš šių Nuostatų 21 punkto matyti, kad statytojas, gavęs patvirtintą gyvenamojo namo statybos techninę dokumentaciją, privalo sudaryti su Liaudies deputatų tarybos vykdomuoju komitetu, kolūkiu, tarybiniu arba kitu valstybiniu ūkiu, įmone ar organizacija sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui pagal Komunalinio ūkio ministerijos patvirtintą formą. Ši sutartis tvirtinama valstybinėje notarinėje kontoroje. Taigi, pareiškėjas gali svarstyti galimybę nuosavybės teisės į šį žemes sklypą įgyti civilinių teisinių santykių pagrindu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. prašymą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.