Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-23 · Administracinė byla Nr. A-502-118-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-23
Bylos Nr.
A-502-118-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gudynas
Trečiasis asmuo
Valstybinės
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. A502-118/2009Procesinio sprendimo kategorija 20; 35.3; 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams G. J., S. Č., adv. Vytautui Zabielai,atsakovo atstovei Ž. K.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ž. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau – ir Lietuvos radijo ir televizijos centras, LRTC, Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 40-972 „Dėl licencijų (UAB „Kestleta“ ir kitoms) galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti iš atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Valstybinė tabako ir alkoholio tarnyba, Tarnyba, apeliantas) 2006 m. rugsėjo 8 d. atliko patikrinimą pareiškėjui priklausančioje kavinėje „Paukščių takas“, kurio metu buvo nustatyta, kad dviejų alaus statinių realizacijos data nesutampa su kavinės vedėjos pateiktos 2006 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitos faktūros atitikties deklaracijoje nurodyta data (ant statinių nurodyta 2006 m. spalio 24 d., o atitikties deklaracijoje – 2006 m. spalio 15 d.). Teigė, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. raštu kavinės vedėja Tarnybai paaiškino, jog minėtas datų skirtumas gali būti paaiškintas tuo, kad prekių vežėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transveta" darbuotojas prekių iškrovimo metu pristatė į kavinę prekes, kurių galiojimo terminai neatitinka sąskaitos faktūros atitikties deklaracijoj nurodyto galiojimo termino. Pažymėjo, jog nepaisant minėtos aplinkybės, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės taryba 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pritaikė ekonominę sankciją už LIetuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) pažeidimus – už šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus buvo skirta 1000 Lt bauda, kurią Lietuvos radijo ir televizijos centras sumokėjo.

Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 6 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. lapkričio 6 d. raštą, kuriuo buvo Lietuvos radijo ir televizijos centras informuotas, jog skundžiamu Įsakymu nuo 2006 m. gruodžio 1 d. panaikinamas pareiškėjui išduotos licencijos vertis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas. Manė, kad minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų reikalavimus, yra neteisėtas ir naikintinas, nes:

1) ekonominės sankcijos – licencijos atėmimas – skyrimas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui už šį pažeidimą jau buvo skirta piniginė bauda, yra akivaizdžiai per griežtas ir neproporcingas padarytam teisės pažeidimui. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005), ekonominės sankcijos pagal joms priskiriamas funkcijas ir tikslus galėtų būti siejamos su administracine atsakomybe ir pagal savo prigimti prilyginamos nuobaudoms už administracinius pažeidimus, todėl skiriant ekonominę sankciją būtina vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ATPK) 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis;

2) pažeidžiant principą non bis in idem, ginčijamu Įsakymu Lietuvos radijo ir televizijos centras nubaustas už tą patį pažeidimą du kartus, t. y. bauda ir licencijos panaikinimu. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakąs, kad draudimas bausti už tą patį pažeidimą du kartus taikomas baudžiant ne tik už nusikaltimą, bet ir už kitokį teisės pažeidimą (2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d, 2005 m. lapkričio 11 d. nutarimai);

3) atsakovas klausimą dėl licencijos panaikinimo išsprendę nesilaikydamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos privalomos administracinių procedūrų tvarkos – apie klausimo nagrinėjimą neinformavo pareiškėjo, nesuteikė galimybės jam pateikti įrodymus, paaiškinimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalimi, kurioje nustatyta, kad licencijos galiojimas panaikinamas jei jos turėtojas pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 17 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą.

Nurodė, kad pareiškėjui skiriant baudą buvo laikomasi Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, numatęs specifinę poveikio priemonių sistemą, įsakmiai nurodė, jog abi sankcijos (bauda ir licencijos panaikinimas) yra privalomos ir tik skiriant baudą atsižvelgiama į lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka neginčijo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nutarimo ir jo neskundė teismui, todėl šiam nutarimui įsigaliojus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą įsakymą.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus administracinių procedūrų reikalavimus. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 618 yra nustatyta specifinė licencijos panaikinimo procedūra, taikoma esant Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimams, kurios metu svarbiausia nustatyti, ar buvo padaryti minėti pažeidimai, ar ne.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas neskundė Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nutarimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) nustatyta tvarka, jis yra įsiteisėjęs, todėl laikytina, kad šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o faktas, jog pareiškėjas neturėjo juridinę galią turinčių privalomųjų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas laikytinas nustatytu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-303/2005). Pabrėžė, kad minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų nesilaikymas yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą licenciją. Be to, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalimi, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl licencijos panaikinimo, neturėjo nei teisės, nei pareigos atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Pažymėjo, jog ekonominės sankcijos – baudos – skyrimas licencijos verstis alkoholio produktų verslu turėtojui–juridiniam asmeniui už atitinkamus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus yra pagrindinė nuobauda, o licencijos galiojimo panaikinimas yra papildoma nuobauda, o ne baudimas du kartus už tą patį pažeidimą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).

Nurodė, kad pareiškėjo motyvai, jog atsakovas priėmęs ginčijamą įsakymą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų administracinių procedūrų, nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti įrodymus, paaiškinimus ir kt., yra nepagrįsti ir atmestini, nes įsigaliojęs Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nutarimas ir yra pagrindas panaikinti turimos licencijos galiojimą, o jame nustatytos aplinkybės iš naujo nėra nustatinėjamos ir vertinamos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – nusprendė pareiškėjo atžvilgiu netaikyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 40–952 3 punkto, kuriuo Lietuvos radijo ir televizijos centrui nuo 2006 m. gruodžio 1 d. panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas. Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu konstatavo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnis (2004 m. kovo 9 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas įmonei už šio įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2007 m. birželio 21 d. redakcijos) nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į tai, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, įvertinęs padaryto pažeidimo pavojingumą, pobūdį ir skirtos sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo – galimas pasekmes bei įtaką pareiškėjo vykdomai veiklai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjui paskirta sankcija – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas – yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad Lietuvos radijo ir televizijos centras nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

III.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimą.

Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nurodomame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime be kita ko nurodyta, jog sankcijos – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimas – neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad, jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Tuo tarpu, apelianto nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendime nurodomi motyvai yra ginčytini ir neįrodo licencijos galiojimo panaikinimo neproporcingumo padarytam pažeidimui.

Mano, kad skundžiamame sprendime nustatyta tik viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – Lietuvos radijo ir televizijos centras pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė – negali apspręsti taikytos sankcijos neproporcingumo padarytam pažeidimui, nes pareiškėjui kliudžius Tarnybai pažeidimo nustatymo ar tyrimo metu, atsakingas asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 185¹ straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžio bei pavojingumo yra vertintini kritiškai. Teismas, spręsdamas dėl uždraudimo sankcijos netaikymo, neatsižvelgė į pažeidimo padarymo kontekstą – privalomų juridinę galią turinčių alkoholio įsigijimo dokumentų Lietuvos radijo ir televizijos centras nepateikė ne tik apeliantui atliekant tyrimą pareiškėjui priklausančios kavinės „Paukščių takas“ patalpose, bet ir nagrinėjant bylą Valstybinėje tabako ir alkoholio kontrolės tarnyboje. Atkreipia dėmesį, kad Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1484 asmenys (242 daugiau nei 2005 metais), iš jų nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu mirė beveik trečdalis - 485 asmenys (32,7 proc.). Nurodo, jog šiuo atveju 30 litrų alaus pareiškėjui priklausančioje kavinėje buvo rasti be privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų, todėl Lietuvos radijo ir televizijos centro pažeidimas savo mastu ir pobūdžiu pavojingas visuomenės sveikatai ir net gyvybei. Teigia, kad licencijos galiojimo panaikinimas, kaip pabrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, yra prevencinio poveikio priemonė, todėl taikant šią uždraudimo sankciją tik tais atvejais, kai jau atsiranda žala asmeniui, t. y. apsinuodijimo ar mirties nuo alkoholio atveju, uždraudimo sankcija prasilenktų su jai keliamais tikslais.

Pabrėžia, kad ūkio subjektas, įsigydamas alkoholinius gėrimus be juridinę galią turinčių įsigijimo ir gabenimo dokumentų, sukuria nesąžiningos konkurencijos rinkoje sąlygas ir tokiu būdu, nemokėdamas mokesčių valstybei, tampa pranašesnis sąžiningai ir teisėtai rinkoje veikiančių subjektų atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad alkoholio prekybos reikalavimų pažeidimai, jeigu į juos deramai nereaguojama, gali sudaryti prielaidas pakenkti valstybės ekonominiams interesams.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, susijusiais su galimomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, jei jam būtų panaikinta minėta licencija. Atkreipia dėmesį, kad minėtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, jog teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui turi būti nenaikinamas licencijos galiojimas, nereiškia, kad teismas gali nepaisyti principinės nuostatos, jog tas asmuo tuo metu, kai buvo prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis (kuriai taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas), pažeidė esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų, ir, kad ši rinka turi būti apsaugota nuo tokių dalyvių, kurie būdami joje veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms. Atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai, o kiekvienu tokiu atveju teismo akte turi būti aiškiai ir racionaliai argumentuojama, kokias Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes pažeistų licencijos galiojimo panaikinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti, kad teismo sprendimas ignoruoja viešąjį interesą. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta itin svarbių aplinkybių, akivaizdžiai parodančių aptariamos sankcijos neproporcingumą padarytiems pažeidimams, o Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nenurodė, kokius teisinius gėrius, kokias Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes pažeistų licencijos galiojimo panaikinimas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Lietuvos radijo ir televizijos centras atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad prie apeliacinio skundo apeliantas nepridėjo, o byloje taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių apeliacinį skundą pasirašiusio asmens įgaliojimus atstovauti Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą šioje byloje. Pažymi, kad apelianto priimto administracinio akto teisėtumo klausimo pareiškėjas neginčijo, todėl nėra aišku, kokia apimtimi skundžiamas teismo sprendimas daro įtaką Tarnybos teisėms ir pareigoms. Mano, kad nors skundo teisė apeliantui yra suteikta pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, svarstytina, ar pateikdamas apeliacinį skundą apeliantas nepiktnaudžiauja savo teisėmis, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu Tarnyba nesidomėjo bylos eiga, nedalyvavo bylos nagrinėjime ir nepateikė jokių argumentų, kurie yra dėstomi apeliaciniame skunde.

Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime pateikė aiškius ir pagrįstus motyvus, visa apimtimi atsižvelgė į minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime išdėstytus argumentus ir jais remdamasis aiškino, analizavo bylai reikšmingas aplinkybes bei įvertino byloje pateiktus įrodymus. Mano,. kad bylos faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas yra nedidelio masto, netyčinis, formalaus pobūdžio bei padarytas dėl trečiosios šalies (ekspeditoriaus) kaltės.

Nesutinka su apelianto argumentais, kad jo atlikti veiksmai kelia pavojų visuomenės sveikatai, nes tuo metu kai vyko pareiškėjo patikrinimas ir buvo priimtas sprendimas dėl piniginės nuobaudos skyrimo, alus buvo tinkamas vartoti. Taip pat, mano, kad apelianto teiginiai dėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra nepagrįsti, nes ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje. Be to, pareiškėjo teigimu, pats apeliantas, skirdamas minimalią įstatymų leidėjo nustatytą baudą, atsižvelgė į Lietuvos radijo ir televizijos centro atsakomybę švelninančias aplinkybes.

Pažymi, kad Lietuvos radijo ir televizijos centras apeliantui pateikė visus dokumentus, kurie yra privalomi vykdant prekybą alkoholiniais gėrimais, o pažeidimas konstatuotas paaiškėjus aplinkybei, kad ženklinime ant alaus statinės nurodyta data dėl ekspeditoriaus klaidos pakraunant prekes buvo keliomis dienomis vėlesnė. Nurodo, kad Valstybinė tabako ir alkoholio tarnyba turėjo visus dokumentus reikalingus teisėtai buhalterinei apskaitai tvarkyti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ savininkas yra valstybė ir jos, kaip valstybinės įmonės, vienas iš tikslų yra užtikrinti viešą interesą. Bendrovė pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį yra įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. Kavinė „Paukščių takas", kaip vienas iš padalinių, yra išskirtinę reikšmę turintis Lietuvos turizmo objektas, sudarantis galimybę kiekvienam Lietuvos gyventojui bei užsienio turistui susipažinti su Vilniaus ir jo apylinkių kraštovaizdžiu, joje organizuojamos šviečiamojo pobūdžio ekskursijos. Teigia, kad Lietuvos radijo ir televizijos centras nesiekia pelno iš alkoholio prekybos. Be to, šioje pareiškėjui priklausančioje kavinėje nėra buvę atvejų, kad būtų užregistruoti Alkoholio kontrolės įstatymo, kitų įstatymų ar teisės aktų pažeidimai.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilęs dėl viešojo administravimo subjekto individualaus akto, kuriuo pareiškėjui panaikintas galiojimas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Nagrinėjant bylą teismas privalo patikrinti ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, turi iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra numatyti minėti teismo įgaliojimai, prieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjo licencijos galiojimas šiuo atveju buvo panaikintas dėl to, jog pareiškėjo prekybos vietoje kavinėje „Paukščių takas“ 2006 m. rugsėjo 8 d. atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad dviejų alaus statinių realizacijos data nesutampa su kavinės vedėjos pateiktos 2006 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitos faktūros atitikties deklaracijoje nurodyta data (ant statinių nurodyta 2006 m. spalio 24 d., o atitikties deklaracijoje – 2006 m. spalio 15 d.) ir už tai trečiojo suinteresuoto asmens nutarimu pareiškėjui skirta ekonominė sankcija – 1000 Lt bauda.

Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 9 dalis). Pareiškėjo pateiktų minėtų alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų neatitikimas iš esmės yra susijęs su pareiškėjo darbuotojų nepakankamu atidumu ir nepakankamu rūpestingumu siekiant užtikrinti, jog tiksliai būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių prekybą alkoholiniais gėrimais, reikalavimų. Tai patvirtina ir UAB Transveta 2006 09 24d. raštas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skundžiamas įsakymas dėl licencijos panaikinimo yra neproporcingas padarytam nusižengimui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Stasys Gudynas Vaida Urmonaitė