Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-845-491/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-16
Bylos Nr.
1S-845-491/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Kaltinamasis
S. S.
Kategorijos
1 S – 845 – 491 / 2013

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2., 2.12.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria jam paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir kaltinamasis atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nutarė paskirti S. S. stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę ir jos atlikimui 3 mėnesiams atiduoti kaltinamąjį į sveikatos priežiūros įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių.

Skundu kaltinamasis cituoja skundžiamą nutartį. Jis teigia, kad teismo posėdžio metu jis sutiko, jog tokia ekspertizė jam būtų paskirta, tačiau susipažinęs su nutartimi pastebėjo, kad tyrimas gali užtrukti iki 3 mėnesių, todėl jis nori, jog skundžiama nutartis būtų panaikinta ir byla būtų baigta nagrinėti be ekspertizės. Kaltinamasis teigia nenorįs tokį ilgą laiką būti tyrimo įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo skundas atmetamas.

S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (5 epizodai) ir 145 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. pavasario, tiksliai nenustatyto laiko, iki 2013 m. sausio 12 d., 16 val., M. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis terorizavo nukentėjusiąją M. S. bei minėtų namų virtuvėje panaudodamas fizinį smurtą prieš ją ir nukentėjusįjį P. S., sukėlė abiems nukentėjusiesiems fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 str. 1 d., 3 d. ir 5 d. įtvirtinta, kad baudžiamosios bylos tyrimo ar nagrinėjimo metu prireikus įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. Į ekspertizės įstaigą gali būti atiduotas ir kaltinamasis.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis turi susilpnėjusią klausą ir kalbos sutrikimą. Pasak nukentėjusiųjų, jis ypač agresyviu tampa per pilnatį. Tokia jo būklė yra vaikystėje persirgtos ligos pasekmė. 2013 m. vasarą kaltinamasis buvo gydytas dėl galvos skausmų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo elgesys taip pat nebuvo adekvatus – jis juokėsi be priežasties ir ne visi jo atsakymai į jam užduotus klausimus buvo susiję su užduotais klausimais. Toks kaltinamojo elgesys iš tiesų kelia pagrįstas abejones dėl jo psichinės sveikatos būklės. Išsamus ir nuodugnus kaltinamojo sveikatos tyrimas ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje atliktas nebuvo, todėl siekiant objektyviai ir tinkamai išspręsti S. S. atsakomybės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų klausimą, byloje būtina atlikti teismo paskirtą ekspertizę. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas, tiek prokurorė sutiko, kad kaltinamajam būtų atlikta stacionarinė ekspertizė. Paskyręs ją apylinkės teismas privalėjo išspręsti ir kaltinamojo atidavimo ekspertizės įstaigai bei laikymo joje klausimą, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi nutaręs paskirti S. S. stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, nutarė atiduoti jį į sveikatos priežiūros įstaigą ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamasis nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti jam stacionarią ekspertizę iš esmės tik todėl, kad jis nenori būti tyrimo įstaigoje, jo teigimu, tokį ilgą laiką. Tačiau čia pažymėtina, kad tai yra tik laikina baudžiamojo proceso įstatymo numatyta priemonė, kol sveikatos priežiūros įstaiga atliks ekspertizę ir surašytą ekspertizės aktą pateiks teismui. Apylinkės teismo nustatytas terminas jokiu būdu nereiškia, kad kaltinamasis visą šį laiką turės būti tyrimo įstaigoje. Priklausomai nuo paties kaltinamojo elgesio, jo geranoriškumo, o taip pat tyrimą atliksiančių ekspertų užimtumo, šis tyrimas gali užtrukti gerokai trumpiau už skundžiama nutartimi nustatytą terminą.

Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes, todėl paskiriant ekspertizę ir atiduodant S. S. į sveikatos priežiūros įstaigą BPK reikalavimai nebuvo pažeisti. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Kaltinamojo S. S. skundą atmesti ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus