Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo UAB „Stevita“ atstovui advokatui Raimondui Kuzminui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Stevita“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos šalių paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-09-18 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7059191, kuria buvo apdrausta automobilio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2008-10-18 iki 2009-10-17. 2008-10-07 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7073012, kuria buvo apdrausta automobilio Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2008-10-08 iki 2009-10-07. 2009-01-05 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7131318 (patvirtinta polisu Nr. LT/AYA7170177), kuria buvo apdrausta automobilio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2009-04-16 iki 2009-07-15. Atsakovo darbuotojai, darbo metu vairuodami minėtus automobilius, sukėlė eismo įvykius, dėl kurių ieškovas nukentėjusiems asmenims išmokėjo draudimo išmokas, t. y. dėl 2009-07-05 automobilio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sukelto eismo įvykio nukentėjusiajam asmeniui 2010-07-19 išmokėta 4 339,31 Lt dydžio draudimo išmoka, dėl 2009-07-13 automobilio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sukelto eismo įvykio nukentėjusiajam asmeniui 2010-07-22 išmokėta 6 676,51 Lt draudimo išmoka, dėl 2009-08-06 automobilio Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sukelto eismo įvykio nukentėjusiajam asmeniui išmokėta 7 408,74 Lt draudimo išmoka. Iš viso dėl atsakovo darbuotojų sukeltų eismo įvykių ieškovas atlygino 18 424,56 Lt dydžio žalą.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 7 dalyje. Ieškovo reikalavimas yra susijęs su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių netinkamu vykdymu, todėl tokiam reikalavimui pareikšti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Teismas nesutinka su atsakovo atstovo teiginiu, jog senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovas gavo pranešimus apie eismo įvykius. Reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo yra regresinis, todėl tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Kaip matyti iš byloje esančio mokėjimo nurodymo (b. l. 39), ieškovas pirmąją draudimo išmoką pervedė 2010-07-19. Ieškinys gautas 2010-12-06, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento, todėl konstatuotina, kad ieškovas nepraleido sutrumpinto ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti.

Dėl draudimo išmokų grąžinimo regreso tvarka

Atsakovas pripažįsta, kad įmokos pagal draudimo sutartis ieškovui ne visada buvo mokamos laiku (b. l. 100). Pagal šalių sudarytas draudimo sutartis, atsakovas įsipareigojo draudimo įmokas mokėti lygiomis dalimis, pirmąją įmokos dalį sumokant atitinkamos sutarties sudarymo dieną, o kitas įmokos dalis mokant kas tris mėnesius (sutarčių 1.5, 4.1 p.). Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (b. l. 11-16, 99, 143-147,159), pagal draudimo sutartį Nr. 01 7073012 pirmoji įmokos dalis turėjo būti sumokėta iki 2008-10-08, tačiau buvo sumokėta tik 2009-05-27, pagal draudimo sutartis Nr. 01 7059191 ir Nr. 01 7131318 pirmosios įmokų dalys turėjo būti sumokėtos atitinkamai iki 2008-10-18 bei iki 2009-01-16, tačiau buvo sumokėtos tik 2009-06-17. Visas kitas įmokų dalis pagal ginčo draudimo sutartis atsakovas sumokėjo tik po minėtų eismo įvykių, praleidęs draudimo sutartyse nustatytus mokėjimo terminus.

Sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). LR Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 patvirtintų standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau – Standartinės sutarties sąlygos) 27 punkte nurodyta, kad draudėjas už draudimo sutartimi suteiktą draudimo apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas. Šiuo atveju atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kadangi praleido draudimo sutartyse nustatytus terminus įmokoms sumokėti (CK 6.205 str.). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 6 dalį, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, todėl ieškovas, vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, dėl atsakovo darbuotojų sukeltų eismo įvykių išmokėjo 18 424,56 Lt dydžio žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Taigi ieškovas savo prievoles pagal ginčo draudimo sutartis vykdė tinkamai.

Civilinio kodekso 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Civilinės atsakomybės draudimo atveju galioja priešinga bendro pobūdžio taisyklė, kad subrogacija netaikoma (CK 6.1015 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai pašalina draudiko atgręžtinio reikalavimo teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B.,bylos Nr. 3K-3-382/2009). Tačiau TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje yra numatyta šios taisyklės išimtis, kai draudikas turi regreso teisę, t. y. jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Analogiška nuostata įtvirtinta LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 64 punkte.

Atsakovo argumentas, kad ieškovas neturi teisės reikalauti grąžinti nukentėjusiems asmenims išmokėtų draudimo išmokų sumą, nes priėmė visas atsakovo pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ginčo draudimo sutartys su atsakovu nebuvo nutrauktos ir draudimo apsauga galiojo visą sutartyse numatytą laikotarpį. Ieškovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, draudimo sutarčių galiojimo laikotarpiu atlygino atsakovo darbuotojų tretiesiems nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, todėl už šias pareigas priėmė atsakovo sumokėtas draudimo įmokas.

Remiantis Standartinių sutarties sąlygų 27 punktu, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą bei nurodyti TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neįvykdė minėto imperatyvaus reikalavimo, nes atsakovui nepranešė raštu apie nesumokėtas įmokas. Ieškovas to nepaneigė ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie laiku nesumokėtas draudimo įmokas bei TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra ne vartotojas, o verslo subjektas, todėl ieškovo atstovas teisingai nurodo, kad atsakovui turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, atsakovas turi numatyti sutartinių prievolių netinkamo vykdymo pasekmes. Atsakovas visas įmokas pagal ginčo draudimo sutartis sumokėjo tik po draudžiamų įvykių, todėl toks draudėjo elgesys traktuotinas kaip nesąžiningas. Aplinkybė, kad ieškovas neįvykdė pareigos raštu informuoti apie nesumokėtas įmokas, nėra pagrindas atsakovui išvengti neigiamų pasekmių, kylančių dėl vėlavimo sumokėti įmokas pagal draudimo sutartis.

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinas 18 424,56 Lt žalos atlyginimas.

Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Pagal pateiktus įrodymus, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 553 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 3 182,30 Lt už advokato teisinę pagalbą, 147,36 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu (CPK 80 str.1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.). Teismas 2011-08-23 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą nustatęs, jog ieškovas galimai žinojo apie faktinę atsakovo buveinę, tačiau šio adreso nenurodė, dėl to procesinius dokumentus buvo leista įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, pripažintina, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovas taip pat pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 574,90 Lt sumai už dokumentų vertimus, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ši sąskaita yra apmokėta, todėl šios išlaidos ieškovui nepriteistinos. Taigi iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 3 735,30 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovo turto areštas) paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo UAB „Stevita“ 18 424,56 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 18 424,56 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 735,30 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (atsakovo turto areštą) palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.