Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-208/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-05
Bylos Nr.
2A-208/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
G. L.
Atsakovas
žemės ūkio bendrovės „Vyčia“
Advokatai
Edgaras Jautakis, Dalius Mecelica
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-208/2007Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 144.4.; 144.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovui G. L. ,ieškovo atstovui advokatui Daliui Mecelicai,atsakovo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio bendrovės „Vyčia“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-652-260/2006 pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Vyčia“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. L. 2003 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ŽŪB „Vyčia“, prašydamas priteisti iš atsakovo 107 057,65 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad jis, įregistravęs ūkininko ūkį ir veikdamas kaip ūkininkas, sutikus Kauno apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, 2001 m. įžuvino savo įgytomis žuvimis Sėmenos upelio tvenkinį, užimantį 2 ha ploto, žuvis šiame tvenkinyje augino jas šerdamas. Ieškovo teigimu, atsakovas ŽŪB „Vyčia“ 2003 m. gegužės 10 d. užteršė Sėmenos upelį, todėl išgaišo visos ieškovo tvenkinyje augintos žuvys. Ieškovo nuomone, žuvų išnuodijimu jam buvo padaryta 25 110,40 Lt žala, be to, atsižvelgiant į tai, jog tvenkinį būtina išvalyti, tvenkinio valymas kainuos 46 976,98 Lt. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė priteisti 20 000 Lt patirtos žalos atlyginimo, kadangi buvo sužlugdyta verslo veikla.

Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 9 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ŽŪB „Vyčia“ ieškovui G. L. 66 976,98 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2003 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė iš atsakovo ŽŪB „Vyčia“ valstybei 1 609,30 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nusprendė bylos dalį dėl 25 110,40 Lt žalos, padarytos išnuodijant žuvis, atlyginimo nagrinėti toliau ir pasiūlyti pateikti teismui papildomus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 9 d. dalinį sprendimą pakeitė, priteisė iš atsakovo ŽŪB „Vyčia“ ieškovui G. L. 1 685,45 Lt negautų pajamų, 3 053,50 Lt tvenkinio išvalymo išlaidų, viso - 4 738,95 Lt žalos atlyginimo bei 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, priteisė atsakovui ŽŪB „Vyčia“ iš ieškovo G. L. 1 724,98 Lt žyminio mokesčio, 700 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 19 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 29 d. nutartį pakeitė ir ieškovui G. L. iš atsakovo ŽŪB „Vyčia“ priteistą 4 738,95 Lt žalos atlyginimo sumą padidino iki 6 423,40 Lt, išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo sumą padidino iki 400 Lt, atsakovui ŽŪB „Vyčia“ iš ieškovo G. L. priteistą žyminio mokesčio sumą sumažino iki 1 523,95 Lt, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Ieškovas G. L. teismo posėdyje prašė teismą priteisti iš atsakovo ieškovui 24 244,10 Lt žalos, padarytos išnuodijant žuvis, atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos ir atsisakė nuo kitos ieškinio šio reikalavimo dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 24 d. galutiniu sprendimu ieškinį neišnagrinėtoje bylos dalyje dėl žalos, padarytos žuvų išnuodijimu, atlyginimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ŽŪB „Vyčia“ ieškovui G. L. 24 244,10 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2003 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 118 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė iš atsakovo ŽŪB „Vyčia“ valstybei 727,32 Lt žyminio mokesčio, bylos dalį dėl 866,30 Lt žalos atlyginimo nutraukė.

Teismas nepripažino pagrįstu atsakovo argumento, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos, ieškovo patirtos dėl žuvų išnuodijimo, jau yra išspręstas. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs bylą pagal atsakovo ŽŪB „Vyčia“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 9 d. dalinio sprendimo, 2005 m. lapkričio 29 d. nutartyje yra nurodęs, kad dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam tiesioginę žalą, kurią jis patyrė dėl žuvų išnuodijimo, teisėjų kolegija nepasisako, nes dėl šio reikalavimo sprendimo nepriėmė pirmosios instancijos teismas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad visos atsakovo civilinę atsakomybę sąlygojančios aplinkybės yra nustatytos ir nagrinėjamoje byloje jau įrodytos.

Teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį, pripažino, kad tiksliai neįmanoma nustatyti, koks kiekis žuvies krito, tačiau, teismo nuomone, ieškovo nurodytas kritusių žuvų kiekis – 2004,90 kg karpių ir 730 kg lydekų – yra logiškas ir todėl pagal šį kiekį nustatytinas ieškovui padarytos žalos dydis. Teismas nurodė, kad žalos dydis skaičiuotinas pagal UAB „Kauno prekių ekspertizė“ specialisto išvadoje pateiktas žuvų 1 kg vertes, ir konstatavo, kad ieškovui padaryta 24 244,10 Lt žala.

Teismas pripažino, kad ieškovas žalą pagrįstai skaičiavo pagal sprendimo priėmimo dieną galiojusias kainas, nes tokias išlaidas ieškovas turėtų įsigydamas tokį kiekį žuvies, kokį prarado dėl atsakovo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovui padarytą 24 244,10 Lt žalą privalo atlyginti pilnai. Teismo nuomone, ši žala padaryta atsakovui užteršus tvenkinį, dėl ko nugaišo ieškovo tvenkinyje augintos žuvys. Teismas nurodė, kad įrodymų, jog žuvys būtų išnuodytos dėl kitos priežasties, į bylą nėra pateikta. Teismas pažymėjo, kad nustatydamas atlygintinos žalos dydį nesivadovauja atsakovo kaltės laipsniu, nustatytu nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, sprendžiant atlygintinų išlaidų, susijusių su tvenkinio valymu, klausimą. Teismo nuomone, tvenkinio valymas reikalingas tam, kad iš jo būtų pašalintas susidaręs dumblas, kurio susidarymą sąlygojo daug veiksnių. Teismas nurodė, kad dėl šių veiksnių tvenkinio užteršimas dumblo susidarymą sąlygojo tik iš dalies ir nebuvo pagrindine dumblo susidarymo priežastimi, tačiau tvenkinio užteršimas buvo pagrindine žuvų išnuodijimą sąlygojusia priežastimi.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪB „Vyčia“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 24 d. galutinį sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismo išvada, kad visos atsakovo civilinę atsakomybę sąlygojančios aplinkybės yra nustatytos ir nagrinėjamoje byloje jau įrodytos, nėra visiškai pagrįsta. Teismas, padarydamas šią išvadą, netaikė CK 6.282 straipsnio nuostatos, kurią turėjo taikyti vertindamas paties ieškovo kaltės dydį dėl atsiradusių pasekmių. Teismas neatsižvelgė į apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų nutartyse konstatuotas aplinkybes apie tai, kad ekspertizės metu buvo nustatyta paties ieškovo veiksmų įtaka žalai atsirasti. Jau yra konstatuota, kad atsakovo kaltė neviršija 20 procentų, todėl tiesioginės žalos atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas analogiškai.Teismas neatsižvelgė ir neįvertino Žuvininkystės departamento pažymos, kad Lietuvos žuvininkystės bendrovės 2003 m. tvenkinio 1 hektaro plote vidutiniškai pagamino produkcijos už 2 593 Lt. Ši aplinkybė, kad tvenkiniuose, kuriuose versliškai auginamos žuvys, negalima užauginti daugiau žuvų ir gauti daugiau pajamų, paneigia ieškovo pateiktą žuvų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo perduota 700 kg negyvų lydekų ir 1900 kg negyvų karpių. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė sprendimą dėl žalos dydžio vertintini kritiškai ir jais remtis nebuvo jokio pagrindo.Teismas nepagrįstai skaičiavo padarytą žalą pagal kainas, galiojusias sprendimo priėmimo dieną, kadangi prievolės atlyginti žalą esmė reikalauja atlyginti žalą pagal kainas, buvusias žalos padarymo metu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas G. L. nurodo, kad su atsakovo ŽŪB „Vyčia“ apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, ir piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Taigi įstatymas skiria tiesioginius nuostolius nuo netiesioginių nuostolių.

Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 9 d. daliniu sprendimu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuri pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartimi, priteista iš atsakovo ieškovui tik negautos pajamos dėl žuvų išnuodijimo, užteršus tvenkinį, ir tvenkinio išvalymo išlaidos. Paminėtais teismų procesiniais sprendimais (nutartimis) konstatuotas ne tik ieškovo negautų pajamų, bet ir atsakovo padarytų ieškovui tiesioginių nuostolių, išnuodijant žuvis, faktas. Nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose (nutartyse) konstatuota, kad dėl ieškovo negautų pajamų nėra mišrios kaltės ir kad tik dėl tvenkinio uždumblėjimo atsakovo kaltė neviršija 20 procentų. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 9 d. daliniu sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylos daliai dėl žalos (tiesioginių nuostolių), padarytos išnuodijant žuvis, atlyginimo (CPK 182 str. 2 p.). Teisėjų kolegija dėl nurodytų motyvų konstatuoja, kad nesant mišrios kaltės dėl ieškovo negautų pajamų negali būti ir nėra mišrios kaltės dėl atsakovo padarytų ieškovui tiesioginių nuostolių, išnuodijant žuvis, dėl ko ieškovas negavo pajamų. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl mišrios kaltės taikymo yra nepagrįsti.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 str. 2 d.). CPK 185 straipsnis reglamentuoja įrodymų įvertinimą. Nagrinėjamoje bylos dalyje šalims buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus.

Ieškovas pateikė į bylą įrodymus dėl atsakovo padarytos ieškovui 24 244,10 Lt žalos, išnuodijant žuvis. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktų į bylą įrodymų duomenis dėl ieškovui padarytos 24 244,10 Lt žalos, išnuodijant žuvis. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo liudytojo V. J. M. parodymų įvertinimo. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų ar būtų pagrindas abejoti paminėto liudytojo parodymais. Apeliacinio skundo argumentą, kad liudytojas V. J. M. atsisakė nurodyti kur jis padėjo nugaišusias žuvis, paneigia 2004 m. vasario 24 d. teismo posėdžio protokole nurodyti liudytojo V. J. M. parodymai, kuriais jis parodė, kad nugaišusias žuvis panaudojo naminių gyvulių bei paukščių šėrimui, o nugaišusią žuvį laikė pramoniniame šaldiklyje. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 9 d. daliniame sprendime rėmėsi nurodyto liudytojo parodymais ir peržiūrint šį sprendimą apeliacine bei kasacine tvarka aukštesnių instancijų teismai nekonstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi paminėto liudytojo parodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais. Apeliacinio skundo argumentas, kad V. J. M. nedalyvavo nugaišusių žuvų svėrime, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl nugaišusių dėl išnuodijimo žuvų kiekio, kadangi liudytojas V. J. M. parodymuose patvirtino, kad ieškovas perdavė jam apie tris tonas žuvų, ir sutiko su 2003 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto duomenimis. Apeliacinio skundo argumentas, kad apklausiant liudytojus pastarieji paaiškino, kad po užteršimo buvo susitarta su ieškovu surinkti nugaišusias žuvis ir jas utilizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, kas ir buvo daroma, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl nugaišusių dėl išnuodijimo žuvų kiekio. Apklausto liudytoju atsakovo darbuotojo A. V. ir kitų liudytojų parodymai nepatvirtina konkretaus tokio susitarimo. Aplinkybė, kad dalis nugaišusių dėl išnuodijimo žuvų buvo perduota utilizacijai, nepaneigia 2004 m. gegužės 14 d. priėmimo-perdavimo akto ir kitų pateiktų įbylą įrodymų, patvirtinančių, kad kita nugaišusių dėl išnuodijimo žuvų dalis ieškovo buvo surinkta ir perduota V. J. M. . Atsakovas, žinodamas apie ieškovui padarytą žalą, išnuodijant žuvis, nesiėmė priemonių ir nepasinaudojo tuo metu galiojusia Aplinkos apsaugos departamento generalinio direktoriaus 1993 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 10 patvirtinta Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodika dėl padarytos žalos, išnuodijant žuvis, dydžio nustatymo. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūra 2003 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 104 bei 2003 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 105 tik konstatavo, kad 2003 m. gegužės 10 d. nustatyta, kad iš ŽŪB „Vyčia“ srutomis laistomų laukų drenažo išleistuvų buvo teršiamas Sėmenos upelis ir ant upelio įrengti tvenkiniai. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Žuvininkystės departamento pažymos apie tai, kad Lietuvos žuvininkystės bendrovės 2003 m. tvenkinio 1 hektaro plote vidutiniškai pagamino produkcijos už 2593 Lt, ir vien ši aplinkybė, kad tvenkiniuose, kuriuose versliškai auginamos žuvys negalima užauginti daugiau žuvų bei gauti daugiau pajamų, paneigia ieškovo pateiktą priėmimo-perdavimo aktą, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėta pažyma nepaneigia ieškovo pateiktų į bylą įrodymų dėl nugaišusių dėl išnuodijimo žuvų kiekio ir kainos. Į bylą nepateikta įrodymų, paneigiančių, kad ieškovas jo naudotame 0,65 ha tvenkinyje negalėjo ar neturėjo galimybės išauginti ieškovo pateiktuose į bylą įrodymuose nurodyto žuvų (karpių, lydekų) kiekio. Įprastai, pajamų gavimui sugaunamų žuvies kiekis yra mažesnis už auginamų bei išaugintų žuvų kiekį, kadangi pajamų gavimui ateityje reikalingas žuvų prieaugis. Asmuo, užsiimantis žuvų auginimu ar žuvų auginimo verslu, nėra įpareigotas ir neprivalo kiekvienais metais išaugintą žuvų kiekį (prieaugį, pagamintą produkciją) sugauti bei realizuoti pajamų gavimui, nes tai priklauso nuo žuvų auginimo veiklos organizavimo bei vystymo. Todėl asmuo, užsiimantis žuvų auginimu ar žuvų auginimo verslu, gali įvairiai vykdyti bei vystyti tokią veiklą ir kelis metus tik auginti žuvis, negaudant žuvų pajamų gavimui. Dėl nurodytų aplinkybių atskirais metais bei laikotarpiais tvenkinyje auginamų žuvų bei auginamų žuvų prieaugio kiekiai gali keistis. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tinkamai pagal įstatymo reikalavimus įrodymus, teisingai nustatė ieškovo naudotame tvenkinyje nugaišusių dėl išnuodijimo žuvų kiekį ir apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 str. 5 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad įstatymai ir atsakovo prievolės ieškovui esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl žalos apskaičiavimo kainos yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė žalos apskaičiavimo kainą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados priteisti iš atsakovo ieškovui 24244,10 Lt žalos, padarytos išnuodijimu žuvų, atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstos (CK 6.37, 6.245, 6.249, 6.251, 6.263 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo nurodytų pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 79, 88, 92, 96 straipsnio reikalavimus priteistina iš atsakovo valstybei 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Vyčia“ (įmonės kodas 159706373) valstybei 12 Lt (dvylika litų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Konstantinas GurinasKazys KailiūnasVigintas Višinskis