Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-16 · Administracinė byla Nr. I-3983-463/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Apeliacija2020-09-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-16
Bylos Nr.
I-3983-463/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02527-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
N. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3983-463/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02527-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. J. (N. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1, 10), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia tuo, kad yra netekęs visų dantų, todėl jam būtinas dantų protezavimas. Tačiau jam Lukiškių TI-K vis atsisako kompensuoti dantų protezavimo išlaidas iš kalėjimų fondo. Anot pareiškėjo, tokiais veiksmais yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, kadangi pareiškėjas neturi asmeninių lėšų susimokėti už dantų protezavimo paslaugas. Dėl šios situacijos pareiškėjas patiria moralinį diskomfortą, depresiją, nemiega, nepilnavertiškai maitinasi, mano, kad dėl to turbūt susirgo cukriniu debetu ir šlapimo pūslės vėžiu.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 44–46) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), buvo padaryta išvada, kad lėšos dantų protezavimui Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fonduose nenumatytos. Papildomai nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisės į dantų protezavimą, kompensuojant šios paslaugos teikimą bei išlaidas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kadangi jis nepriklauso nei vienai kategorijai asmenų, kuriems dantų protezavimas kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pareiškėjo sąskaitoje nėra pakankamos sumos dantų protezavimui (implantavimui) atlikti jo lėšomis. Anot Lukiškių TI-K, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti galiojantys teisės aktai. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais įrodymais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, žalos dydis nėra pagrįstas, pateikiami pareiškėjo samprotavimai, tačiau nekonkretizuojama, kuo būtent pasireiškė jam tariama padaryta neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kilusios dėl to, kad pareiškėjui atsisakoma kompensuoti dantų protezavimo paslaugų išlaidas, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu (b. l. 49) kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas apmokėti jam iš kalėjimų fondų dantų protezavimą, nes jis negali pilnavertiškai maitintis ir neturi nuosavų lėšų dantų protezavimui. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Lukiškių TI-K priėmė 2018 m. gegužės 18 d. raštą Nr. 96-2000 „Dėl N. J. prašymo“ (b. l. 47), kuriuo nurodė pareiškėjui, kad lėšų dantų protezavimui Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fonduose nenumatyta. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą iš esmės kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, kuriais atsisakoma iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fonduose esančių lėšų kompensuoti jam dantų protezavimo paslaugas.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinės bylos dalykas yra neturtinė žala ir joje nėra sprendžiamas konkrečių Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo), įformintų individualiais administraciniais aktais, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, visų pirma bus vertinami Lukiškių TI-K veiksmai (neveikimas) CK 6.271 straipsnio prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog nurodytų valdžios institucijų pareigūnai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems gali būti mokama pašalpa iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Tvarkos apraše (2009 m. gegužės 13 d. redakcija). Tvarkos aprašo 7 punktas numato pašalpų, kurias laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipus ir skyrimo sąlygas, t. y. laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti: 7.1. vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pašalpos nemokamos; 7.2. vienkartines iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietų nuteistiesiems, asmeninėje sąskaitoje turintiems mažiau kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; 7.3. vienkartines iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas mirus suimtojo ar nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimajam giminaičiui, įvykus gaivalinei nelaimei, padariusiai didelę turtinę žalą suimtajam ar nuteistajam, jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams. Šios pašalpos skiriamos, jeigu suimtieji ir nuteistieji asmeninėje sąskaitoje turi mažiau kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Gautos pašalpos pagal suimtųjų ar nuteistųjų rašytinius prašymus gali būti išsiunčiamos jų sutuoktiniams, sugyventiniams ar artimiesiems giminaičiams; 7.4. iki 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio mėnesines pašalpas suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ar aukštosiose mokyklose; 7.5. paramą medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sąlygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų, išmokėjus Tvarkos aprašo 7.1–7.4 punktuose nurodytas pašalpas.

Kaip matyti, teisės normose yra kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti pašalpas / paramas. Taip pat galima daryti išvadą, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į jose nurodytą paramą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų kriterijų, nustatytų Tvarkos aprašo 7 punkte (nuteistiesiems ir suimtiesiems) buvimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertinęs aptartas teisės normas, yra nustatęs, kad laisvės atėmimo vietos direktoriui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar reikalinga skirti nuteistajam pašalpą / paramą įsigyti būtiniausiems reikmenims, kokio dydžio skirti pašalpą / paramą, ar yra galimybė tokią pašalpą / paramą skirti, atsižvelgiant į turimas fondo lėšas. Lingvistinė ir sisteminė nurodytų teisės normų analizė atskleidžia ir tai, kad Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fonduose esančios lėšos skirtos arba būtiniausiems reikmenims įsigyti, arba paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietų nuteistiesiems, asmeninėje sąskaitoje turintiems mažiau kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, arba mirus suimtojo ar nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimajam giminaičiui, įvykus gaivalinei nelaimei, padariusiai didelę turtinę žalą suimtajam ar nuteistajam, jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams, arba suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ar aukštosiose mokyklose, arba medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sąlygas, įsigyti. Tai reiškia, kad aptarto fondo lėšos nėra skirtos tikslinėms sveikatos paslaugos kompensuoti, t. y. šiuo atveju dantų protezavimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lukiškių TI-K direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir nustatęs, kad Tvarkos apraše nėra nustatyta tikslinė pašalpa / parama skiriama dantų protezavimui, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Atsižvelgus į visa, kas išdėstyta, ir įvertinus tokius veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, darytina išvada, kad tokie veiksmai, kuriais atsisakyta iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fonduose esančių lėšų kompensuoti pareiškėjui dantų protezavimo paslaugas, nepažeidė aptartų teisės aktų nuostatų, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti. Šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjo prašymo metu Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fonde buvo lėšų (b. l. 48), neturi esminės teisinės reikšmės, sprendžiant dėl Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, nustačius, kad minėto fondo lėšos neskirtinos dantų protezavimo paslaugoms kompensuoti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Siekiant įgyvendinant šią įstatyminę nuostatą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 buvo patvirtintos Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, kurios nustato piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo kriterijus, šių išmokų dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarką. Vadinasi, pareiškėjas turi teisę bendra tvarka, vadovaudamasis minėtomis taisyklėmis, prašyti, kad jam kartą per mėnesį iš Lukiškių TI-K lėšų išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl šios išmokos gavimo nėra. Todėl, teismo vertinimu, situacija, kuria yra nepatenkintas pareiškėjas, iš esmės susidariusi dėl jo paties neveikimo.

Todėl apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų pareiškėjo prašomai neturtinei žalai atlyginti, t. y. Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai iš valstybės atlyginti – neteisėtų veiksmų, kitos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti – žala ir priežastinis ryšys – nėra vertinamos ir pareiškėjo skundas, kuriuo reikalaujama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. J. (N. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė