- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-28
- Bylos Nr.
- AN2-152-795/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00122-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. sausio 5 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 23 d. 13.24 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, vairuodamas transporto priemonę, vienu metu ir paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, ir paženklintame kelio ruože važiavo priešpriešinio eismo juosta, manevruodamas nerodė atitinkamo posūkio signalo. Šiais savo veiksmais aiškiai parodė žmogaus ir visuomenės negerbimą, moralės bei elgesio normų niekinimą. Chuliganiškai vairuodamas, siekė priešpastatyti save, pademonstruoti niekinantį požiūrį į Kelių eismo taisykles ir eismo dalyvius. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), reikalavimus. Nutarimu A. B. buvo paskirta nuobauda – 450 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo gautas A. B. skundas, kuriuo prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 5 d. nutarimą ir administracinę nusižengimo teiseną nutraukti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimu A. B. skundas tenkintas iš dalies. Panaikintas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. B. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 3 mėnesiams.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. atstovas advokatas D. Dargevičius prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog policijos pareigūnas, surašęs nutarimą, visiškai nekreipė dėmesio į A. B. paaiškinimus, jog įvykio metu jo automobiliu naudojosi kitas fizinis asmuo. Nei pirmosios instancijos teismas, nei policijos pareigūnai neapklausė pažeidėjo, neiškvietė jo į apklausą ir neatliko kitų proceso veiksmų, siekdami nustatyti tikrąjį pažeidėją. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių surasti ir apklausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.
3.2. Apeliantas nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie neva leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl A. B. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vieninteliu byloje esančiu neišsamiu įrodymu – vaizdo įrašu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog A. B. tyčia padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kadangi, be policijos pareigūno protokolo ir labai trumpo vaizdo įrašo, jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina asmens kaltės ir nepaneigia, jog automobilį vairavo kitas asmuo – Y. D.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra duomenų, kad Y. D. nebuvo kirtęs Lietuvos Respublikos sienos, nes asmuo į Lietuvos Respublikos teritoriją gali atvykti ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. A. B. pateikė Y. D. vairuotojo pažymėjimą, nurodė, jog asmuo norėjo įsidarbinti ir tvarkėsi dokumentus. Byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina, jog automobilį vairavo A. B. Vaizdo įraše apskritai nesimato vairuotojo, tad byloje objektyvių duomenų apie vairavusį asmenį nėra. Iš A. B. pažeidimų sąrašo akivaizdu, kad jis greičio neviršija, panašaus pobūdžio pažeidimų nebuvo padaręs, todėl galima daryti išvadą, jog vairavo ne A. B. Jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad A. B. neatskleidė tam tikrų duomenų, turėjo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį.
3.4. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtiems nutarimams priimti. Pareigūnai ir teismas įrodymus vertino, pažeisdami ANK 567 ir 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ANK 420 straipsnio 1 dalį.
3.5. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas KET reikalavimus. Teismui nustačius, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkte numatytą draudimą įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, kertant siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, jis privalėjo perkvalifikuoti asmens padarytą teisės pažeidimą pagal ANK 417 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Tokių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Iš vaizdo įrašo negalima daryti išvados, jog priešpriešinio eismo juostoje važiavęs automobilis būtų sureagavęs ir keitęs kryptį ar stabdęs.
3.6. Administracinio nusižengimo byloje jokių duomenų, kad automobilį vairavęs asmuo padarytu KET pažeidimu būtų sukėlęs tokią pavojingą situaciją, kaip ji apibūdinama ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nėra. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad Y. D. padarytas administracinis nusižengimas turėjo būti perkvalifikuotas iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į 417 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), atliekanti (duomenys neskelbtini) funkcijas, E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. B. atstovo advokato D. Dargevičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimą. Nurodyta, jog yra neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamo nutarimo dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. atstovo advokato D. Dargevičiaus apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Skundžiamu nutarimu A. B. padarytas administracinis nusižengimas buvo perkvalifikuotas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 420 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas apeliaciniame skunde kelia A. B. nubaudimo pagrįstumo klausimą, kadangi, atstovo vertinimu, A. B. veiksmuose nesama nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju A. B. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir ar jis yra tinkamas šio nusižengimo subjektas, t. y. ar A. B. buvo pagrįstai pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. administracinio nusižengimo bylą, laikėsi aptartų ANK nuostatų, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.
Žemesnės instancijos teismas
9. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios neigė jį padaręs, nurodė, kad įvykio metu automobilį vairavo kitas fizinis asmuo – Y. D. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. B. yra automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 2020 m. spalio 23 d. padarytas administracinis nusižengimas, naudotojas (b. l. 19), be to, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje (mobiliąja teisės pažeidimų fiksavimo sistema), todėl A. B., kaip transporto priemonės naudotojui, išsiųstas pranešimas dėl užfiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, išaiškinant, kad, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, jis turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi jam priklausančia transporto priemone (b. l. 20, 26). Gavęs minėtą policijos įstaigos pranešimą, A. B. nurodė, kad automobilį vairavo Y. D. (b. l. 9). Centrinėje duomenų bazėje nėra duomenų, kad pareiškėjo nurodytas asmuo Y. D. kirto Lietuvos Respublikos sieną laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. (b. l. 56). Byloje esančiame vaizdo įraše vairuotojo veido nesimato (b. l. 30).
10. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje (2 dalyje pagal iki 2021 m. gegužės 1 d. galiojusią įstatymo redakciją) nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi <...>. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) <...>, nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) <...> už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas privalo žinoti, kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – automobilį.
11. Transporto priemonių savininkų (valdytojų) pareiga nurodyti policijos pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, nustatyta, siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių ir žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas byloje Nr. 8/2010-132/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus registro duomenis ir A. B. nurodytas aplinkybes, kad faktiškai automobiliu naudojasi tik jis pats bei leidžia juo naudotis įmonės darbuotojams, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies (2 dalies pagal iki 2021 m. gegužės 1 d. galiojusią įstatymo redakciją) nuostatos taikytinos ir A. B., nes jis yra faktinis automobilio valdytojas.
12. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių A. B. nurodytas aplinkybes, jog užsienyje gyvenantis Y. D., kuris bylos duomenimis nekirto Lietuvos Respublikos sienos, vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė nagrinėjamą administracinį nusižengimą. A. B., tvirtindamas, kad Y. D. galėjo Lietuvos Respublikos sieną kirsti, vykdamas iš Europos Sąjungos, bando pagrįsti savo teoriją, jog transporto priemonę įvykio metu vairavo kitas asmuo. Vis dėlto nėra jokių objektyviai patvirtintų duomenų, kurie leistų manyti minėtus teiginius esant tikrais. Nesama pagrindo tikėti, kad Y. D. vyko iš Europos Sąjungos, nes, visų pirma, jis gyvena (duomenys neskelbtini), o, be to, A. B. nepateikė jokių duomenų, realiai patvirtinančių, jog minimas asmuo norėjo įsidarbinti ir tvarkėsi dokumentus, t. y. šias aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė apskritai tik apeliaciniame skunde. Taigi A. B., nurodydamas apeliacinės instancijos teismui sunkiai tikėtinas aplinkybes, kurios negali būti objektyviai patvirtintos (patikrintos), bando išnaudoti savo paskutinę galimybę išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, užuot realiai padėjęs išaiškinti padarytą administracinį nusižengimą ir nustatyti tikrąsias Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo aplinkybes. Be to, tai, kad A. B. anksčiau nėra padaręs panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju jis taip pat nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. B. nurodomos aplinkybės, jog automobilį vairavo ne jis, o Y. D., yra tik A. B. iškelta gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad A. B. tyrimą atlikusiai Institucijai nurodė asmenį, gyvenantį užsienyje ir nekirtusį Lietuvos Respublikos sienos, konstatuotina, jog administracinį nusižengimą padaręs asmuo buvo nustatytas tinkamai ir tai yra A. B.
13. Be viso to, kas jau aptarta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. apeliaciniame skunde nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, kertant siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, atitinka tik administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį turėjo būti nutraukta. ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos alternatyvios veikos: transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šios teisės normos gramatinė analizė leidžia spręsti, kad tais atvejais, kai ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas objektyviai pasireiškia lenkimu vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, šio nusižengimo sudėties konstatavimui pavojingos situacijos sukėlimo nustatymas nėra būtinas. Apygardos teismas atsižvelgia į apelianto įvardytą teismų praktikos pavydį, o būtent į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-699/2018, tačiau joje nagrinėta situacija nėra tapati. Minėtoje nutartyje buvo analizuotas ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kuris pagal suformuluotą kaltinimą objektyviai pasireiškė pavojingą situaciją sukėlusiu įvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiu atveju pavojingos situacijos konstatavimas yra būtinas, priešingai, nei nagrinėjamoje byloje.
14. Nagrinėjamu atveju A. B. administracinio nusižengimo protokole buvo suformuluotas kaltinimas tuo, kad jis lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, ir paženklintame kelio ruože važiavo priešpriešinio eismo juosta. Šios aplinkybės konstatuotos ir skundžiamame nutarime. Nors tiek protokole suformuluotame kaltinime, tiek skundžiamame nutarime apelianto padarytas nusižengimas siejamas ir su pavojaus sukėlimu, tačiau kaip pažeidimo norminis pagrindas skundžiamame nutarime yra įvardijamas KET 3 priedo 1.1 punktas, kuris numato būtent draudimą kirsti siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pasireiškė būtent lenkimu ir važiavimu vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, buvo akcentuota ir administracinio nusižengimo protokole, ir skundžiamame nutarime, tad A. B. inkriminuojamos aplinkybės bei jų teisinis kvalifikavimas turėjo būti aiškūs, jis taip pat turėjo galimybę dėl šių aplinkybių pasisakyti.
15. ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymas šiuo atveju siejamas su vienintele aplinkybe – pažeistu KET 3 priedo 1.1 punkto draudimu kirsti siaurą ištisinę liniją ir paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Minėtas kelio ruožas buvo pažymėtas siaura ištisine linija. Esant tokiam kelio ženklinimui, vairuotojas turėjo galimybę suvokti, kad lenkimas šiame kelio ruože yra draudžiamas. To apeliantas nepaisė, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį vietoje, kurioje lenkimas yra draudžiamas, taip pažeisdamas KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Taigi A. B. veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar padarytas administracinis nusižengimas nagrinėjamu atveju negalėjo būti kvalifikuojamas tik pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Iš administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo matyti, kad apeliantui inkriminuotas šios teisės normos pažeidimas objektyviai pasireiškė įvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Protokole nėra konkretizuotas šia veika pažeistas KET reikalavimas, tačiau ši klaida ištaisyta pirmosios instancijos teisme, kuris iš esmės konstatavo KET 3 priedo 1.1 punkto, draudžiančio kirsti siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir draudžiančio paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, pažeidimą.
16. A. B. įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Šias aplinkybes patvirtina jau minėti byloje esantys įrodymai, tarp jų ir vaizdo įrašas. Ši veika atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje aprašytą uždraustą veiką. Vis dėlto ši teisės norma neapima nustatytų toliau sekusių A. B. veiksmų, o būtent lenkimo ir važiavimo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti ir važiuoti priešpriešinio eismo juostose. Tokius veiksmus apima ANK 420 straipsnio 1 dalis, tad pagrindo spręsti, kad šiuo atveju nustatyti veiksmai atitiko tik ANK 417 straipsnio 3 dalį, nėra. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad A. B. tvirtinimas, jog administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį turėjo būti nutraukta, nėra pagrįstas.
17. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.