- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- I1-3348-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00003-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. L. su skundu (reg. Nr. DOK-4985) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 19–20) nurodė ir 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. vasario mėnesį kameroje Nr. 103 kartu su juo kalėjęs nuteistasis nusižudė. Teigė, kad po šio įvykio jis buvo paliktas iki žiemos pradžios kalėti toje pačioje kameroje nors ir teikė prašymą dėl perkėlimo į kitą kamerą. Pažymėjo, kad dėl neperkėlimo į kitą kamerą sutriko bendravimo įgūdžiai, psichika, pradėjo vartoti didelėmis dozėmis stiprius vaistus, taip pat prasidėjo (duomenys neskelbtini). Mano, kad laikantis žmogiškumo pataisos namų pareigūnai privalėjo jį iškelti iš kameros po nuteistojo savižudybės. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais išgyvenimais, sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime (b. l. 25–26) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas, nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d., bausmę atliko Marijampolės pataisos namų 103 kameroje. Teigė, jog 2019 m. vasario 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namus su prašymu dėl perkėlimo iš 103 kameros į 102 kamerą, tačiau šio savo prašymo atsisakė, todėl perkėlimo galimybė nebuvo svarstyta.
Pažymėjo, kad pareiškėjas, laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. dėl negatyvių išgyvenimų, baimės, nemigos, pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, įtakotos kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo nusižudęs nuteistasis, į psichologus nesikreipė Mano, kad pareiškėjo skundas dėl patirtų ilgalaikių ir intensyvių išgyvenimų Marijampolės pataisos namuose kameroje Nr. 103 yra visiškai nepagrįstas, kadangi pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės, šiuo atveju Marijampolės pataisos namų kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, t. y. neperkėlus jo į kitą kamerą po 2019 m. vasario mėnesį įvykusios nuteistojo savižudybės kameroje Nr. 103.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d., toliau – ir BVK) reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. Šio kodekso 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami BVK skyriai.
Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d., bausmę atliko Marijampolės pataisos namų 103 kameroje (b. l. 47).
Pažymėtina, jog atsakovės atstovas neginčija pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl Marijampolės pataisos namų 103 kameroje (duomenys neskelbtini) įvykusios nuteistojo savižudybės.
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateikto 2019 m. vasario 13 d. pareiškėjo prašymo matyti, kad pareiškėjas prašė įstaigos direktorių perkelti jį iš 103 kameros į 102 kamerą (b. l. 27), taip pat nustatyta, kad pareiškėjas šio savo prašymo atsisakė (b. l. 28), todėl perkėlimo galimybė nebuvo svarstyta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN pažeidė žmogiškumą, kadangi neiškėlė jo iš 103 kameros po nuteistojo savižudybės.
Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nes teisės aktai nenumato pareigūnams pareigos po įvykusio kameroje nelaimingo atsitikimo (šiuo atveju savižudybės), iškelti kartu kalėjusį asmenį į kitą kamerą.
Teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. būtų kreipęsis į psichologus dėl negatyvių išgyvenimų, baimės, nemigos, pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, įtakotos kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo nusižudęs nuteistasis. Iš Marijampolės PN 2021 m. kovo 4 d. pažymos „Dėl P. L. lankymosi pas psichologus“ Nr. 14/07K-348 matyti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas su įstaigos psichologu bendravo vieną kartą, t. y. 2019 m. vasario 18 d. jis kreipėsi dėl galimybės laikyti gyvūną kamerų tipo patalpoje bei dėl nesutarimų su kitais nuteistaisiais (b. l. 29). Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021m. birželio 7 d. pažyma „Dėl duomenų apie nuteistojo P. L. sveikatos būklę“ Nr. 56/13-112 patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. į Kybartų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus gydytojus dėl įvairių nusiskundimų sveikata kreipėsi 11 kartų, iš jų 9 kartus dėl (duomenys neskelbtini), taip pat dėl (duomenys neskelbtini). Pažymoje taip pat pažymėta, jog duomenų, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra (b. l. 53).
Pareiškėjas prašė priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ir kita.
Šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.