Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (I), BK 178 straipsnio 2 dalyje (II), BK 178 straipsnio 2 dalyje (III), 178 straipsnio 2 dalyje (IV) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (V);

2) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (I) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (II) ir nuteistas 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždrausti įsigyti ir vartoto alkoholinius gėrimus, uždrausti bendrauti su L. T.;

3) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesių laikotarpyje; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2015 m. balandžio 29 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždrausti įsigyti ir vartoto alkoholinius gėrimus, uždrausti bendrauti su L. T., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigoti per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesių laikotarpyje;

5) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies jas sudedant ir paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, atliekama areštinėje;

6) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2019 m. sausio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo P. B. apeliacinis skundas atmestas. 2019 m. sausio 18 d. paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2020 m. kovo 24 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuoti pirminiai įvykio apie galimą smurtą artimoje aplinkoje duomenys: apie įvykį pranešė kiti šeimos nariai – tėvai; smurtą patyrė R. B., jo būsena – akivaizdi baimė; smurtu įtariamo asmens būklė – akivaizdžiai neblaivus (2,61 promilės girtumas); nepilnamečiai (vaikai) gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta; N. B. apie įvykį paaiškino, kad tarp brolių R. ir P. B. kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad R. broliui liepė susirasti darbą, kadangi jis niekur nedirba. Dėl to P. B. pasiėmė peilį ir juo pradėjo mojuoti ir vytis savo brolį R. B. R. B. paaiškino, kad brolis P. jį vaikėsi po kiemą tol, kol jį sustabdė mama. R. B. tvirtina išsigandęs savo brolio (b. l. 27–30);

2020 m. kovo 24 d. tarnybiniais pranešimais dėl girtumo nustatymo, alkotesterio „Alcotest 7510, Nr. ARCK-0045“, patikros sertifikato Nr. 1171345, ir alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo kopijomis, kuriuose užfiksuota, tai, kad 2020 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510, Nr. ARKA-0024“, patikros sertifikato Nr. 1171345, buvo nustatyti šie girtumai: įtariamajam P. B. 19.28 val. – 2,61 promilės, nukentėjusiajam R. B. 19.31 val. – 0,00 promilės (b. l. 33, 34, 36, 37);

2020 m. kovo 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo, kuriame nurodoma, jog 2020 m. kovo 24 d. 18.55 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjos neblaivus brolis konfliktuoja, stumdo ją. Atvykus pranešėjai N. B. 19.37 val. buvo nustatytas 0,94 promilės girtumas, ji paaiškino, kad tarp sūnaus R. B. ir P. B. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu P. B. pradėjo artėti prie brolio ir nepastebimai iš savo striukės išsitraukęs peilį bandė įdurti R. B., kuris spėjo atsitraukti ir pabėgo. P. B. mosikuodamas peiliu vijosi brolį po kiemą ir gatvę, nepavijęs vaikštinėjo kieme. Pas P. B. peilis nebuvo rastas, jis tvirtino, kad peilio neturėjo. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Įvykį matė R. B. ir P. B. mama N. B., kaimynė T. L. (b. l. 38, 39–40);

liudytoja N. B. parodė, kad 2020 m. kovo 24 d. apie 18.30 val., sūnus R. B. grįžo iš darbo į namus, (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu į namus grįžo girtas ten pat gyvenantis jos sūnus P. B., kuris neblaivus visuomet būdavo agresyvus. Namuose, jų viduje, tarp abiejų sūnų kilo žodinis konfliktas. R. P. pasakė, kad susirastų darbą ir eitų dirbti. P. pradėjo keikti ją, todėl dėl jos įžeidinėjimų, R. virtuvėje sudavė P. vieną nestiprų smūgį ranka per veidą. Po šio smūgio P. tapo agresyvus. Išsikvietė R. į lauką. Pirmas į lauką išėjo P., po to ji ir R. Kaip P. pasiėmė peilį nematė. Peilį tik pamatė jau laikomą P. vienoje rankoje. Laikydamas peilį rankoje jis brolį kvietė ateiti, sakydamas: „Ateik čia, ateik čia“. Ar dar ką sakė P. R. dėl išgąsčio nepamena, galėjo ką nors ir daugiau sakyti. Ji išsigandusi stojo į vidurį tarp brolių. Nenorėdamas konflikto R. iš namų išėjo, o P. jį sekė su peiliu iš paskos. Ji matė, kaip ant kelio P. peilį užsikišo už striukės. Peilis buvo iš jų namų virtuvės – didelis, apie 20–30 cm ilgio, kurio po įvykio ir įvykio metu nerado. P. atvykus tą dieną policijai girtas neigė turėjęs peilį. Kas vyko kieme matė kaimynė T. L., gyvenanti tame pačiame name, kitame jo gale, kuri iškvietė pasienio pareigūnus, kad rastų P. Dėl tokių sūnaus P. B. veiksmų jaučiasi nesmagiai, yra nesaugi, be R. B. namuose jaučiasi išviso nesaugi. P. B. grįžęs iš (duomenys neskelbtini) daugiau kaip prieš mėnesį tik geria. Po R. smūgio P. į veidą, P. skausmo neparodė, tai yra jam tai sukėlė tik įniršį. Brolio smūgis P. įžeidė, o nesukėlė jam skausmą. Anksčiau tokių atvejų namuose nėra buvę. R. minėjo, kad yra buvę kažkas panašaus prieš kelis metus, bet policija kviesta nebuvo. Ji policiją kvietė prieš 2–3 dienas dėl P. agresyvumo;

liudytoja T. L. parodė, kad 2020 m. kovo 24 d. apie 18.30 val., būdama namuose, išgirdo riksmą – pradėjo šūkauti kaimynystėje už sienos gyvenantis P. B. Jis broliui R. šaukė „Einam į lauką, aš tau parodysiu!“. Ji atidariusi koridoriaus duris, pro kurias matosi kiemas, pamatė, didelį peilį nusitvėrusį P. puolantį ant R. Viskas vyko kieme. Abiejų vaikinų motina juos skyrė, kad prie R. P. neprieitų. R. pradėjo nuo P., turinčio peilį bėgti. P. puldamas sakė „aš tau parodysiu“. Jai tai buvo suprantama, kad su tuo peiliu P. R. „dės“. P. girtas būna agresyvus ir kiršina motiną, R., kad paskui pats turėtų pretekstą juos pulti. Ji su tokiu vaiku bijotų gyventi (b. l. 47–52);

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia žmogaus bauginimu, subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą – nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, išklausius kaltinamojo P. B. prisipažinimą, įvertinus byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis P. B. aktyviais veiksmais – žodžiais ir gestais – tiesiogiai išreiškė nukentėjusiajam ketinimą jį nužudyti arba sunkiai sužaloti, o grasinimo aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus realizuotas, t. y. kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodžiais „papjausiu“ ir demonstruodamas peilį bei juo puldamas, bandydamas juo įdurti, grasino nužudyti savo brolį R. B., dėl ko buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ketinimas bus realizuotas ir būtent taip suvokė grasinimą, kadangi kaltinamasis buvo kelinta diena neblaivus, namuose ne retai konfliktuoja su namiškiais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog P. B. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo P. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y.: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – pilnametis, nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, dauguma nusižengimų padaryti esant neblaiviam, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 83–87), 6 kartus teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 67–70, 71–74, 75–78, 79–82), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog P. B. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą, yra agresyvus, konfliktiškas. P. B. yra 6 kartus teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, todėl P. B. charakterizuojantys duomenys neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia daryti išadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio, kad ankstesni teismų sprendimai nepadarė jam teigiamo poveikio.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam skirti viešuosius darbus ar baudą yra netikslinga, nes tokios bausmės nepasiektų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, nepaveiktų kaltinamojo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, jog už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, P. B. skirtinas laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams (BK 48 straipsnio 2 dalis). Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamajam paskirtos bausmės laikotarpiu skirtini įpareigojimai: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, programą išklausant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

Kaltinamasis P. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis P. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 24 d. 20.12 val. iki 2020 m. kovo 25 d. 16.27 val. (1 parą) (b. l. 98–99, 100–101). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaičiuotinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

2020 m. kovo 25 d. P. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64–66) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo bausmę įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, programą išklausant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, programą išklausant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies „c“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti P. B. nuo 2020 m. kovo 24 d. 20.12 val. iki 2020 m. kovo 25 d. 16.27 val. (1 parą) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.