Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-05-25 · Byla Nr. ATP-311-719/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-25
Bylos Nr.
ATP-311-719/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Advokatai
Zenonas Juknevičius
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Ilona Kvalitaitė Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-311-719/2016
Proceso Nr. 4-32-3-00183-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), atstovo advokato Zenono Juknevičiaus apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2016 m. kovo 20 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas (0,43 ‰) girtumas).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjo atstovas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir taikant ATPK 30¹ straipsnį neskirti Pažeidėjui papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atstovas dėsto teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, cituoja skundžiamą nutarimą ir teigia, kad Pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jis vienintelis šeimoje dirba ir apylinkės teismas formaliai įvertino Pažeidėjo darbinę veiklą kaip nesusijusią su teise vairuoti transporto priemones, nes Pažeidėjo darbo vieta yra Latvijos Respublikoje ir nuvykti į darbą bei grįžti į namus jam reikalingas nuosavas transportas, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones Pažeidėjas nebegalėtų kasdien nuvykti į darbą. Be to, Pažeidėjui buvo nustatytas 0,41 ‰ (su paklaida) girtumas, jis prieš patikrinimą alkotesteriu buvo neseniai vartojęs alkoholį ir tai, atstovo manymu, yra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nors Pažeidėjas 2007 metais buvo baustas už vairavimą neblaiviam, ši aplinkybė, praėjus 9 metams, neturėtų sukelti Pažeidėjui nesibaigiančias teisines pasekmes. Apibendrindamas tai Pažeidėjo atstovas mano, kad visuomenės interesas šioje byloje gali būti užtikrintas švelninat sankcijoje numatytą nuobaudą, todėl skundžiamas nutarimas keistinas neatimant Pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pažeidėjo atstovas skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pažeidimo įrodytumo ir jo kvalifikavimo, tačiau iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti Pažeidėjui ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą papildomą nuobaudą sankcijos ribose.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 ‰) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Skirti švelnesnes už pirmiau paminėtas administracines nuobaudas ar visai jų neskirti teismas galėjo tik taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti.

Pažeidėjo atstovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – Pažeidėjo nuoširdus gailestis dėl padaryto pažeidimo, teisės vairuoti transporto priemones nuvykimui į darbą bei grįžimui iš jo, alkoholio vartojimo laikas ir kt. apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra laikytinos ypatingomis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes pakankamai didelė dalis asmenų prisipažįsta padarę teisės pažeidimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi, teisė vairuoti transporto priemonės jiems reikalinga ne tik nuvykimui į darbą bei grįžimui iš jo, bet kitiems darbams dirbti, rūpintis savo šeimos nariais ir artimaisiais (vaikais, žmonomis, tėvais, seneliais ir pan.) ar kitose gyvenimo srityse. Šios, o taip pat ir kitos apylinkės teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės nerodo mažesnio Pažeidėjo asmenybės ar jo padaryto pažeidimo pavojingumo ir negali daryti esminės įtakos ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Kartu pažymėtina, kad Pažeidėjas iki paskutinio pažeidimo padarymo administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus buvo baudžiamas 17 kartų, iš jų vieną kartą už vairavimą būnant neblaiviu, visus šiuos pažeidimus jis padarė piktnaudžiaudamas teise vairuoti transporto priemones (16–26 b. l.) ir visos šios, o taip pat ir Pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (paskutinio pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą), priešingai, nei mano atstovas, nesuteikia pagrindo manyti, kad šįkart pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskyrus Pažeidėjui sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar nustačius mažesnį šios nuobaudos terminą nei numatyta įstatyme, bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti Pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tinkamai įvertinęs visus svarbius duomenis, ypatingai Pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, jog Pažeidėjui buvo nustatytas minimalus girtumas, už kurį asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn, apylinkės teismas teisingai individualizavo Pažeidėjo atsakomybę, paskirdamas jam minimalias ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindinę ir papildomą nuobaudas. Toks teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl atsižvelgti į apeliacinio skundo argumentus ir keisti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjas

nutaria:

Palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarimą nepakeistą ir D. Š. atstovo advokato Zenono Juknevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas