Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko ,dalyvaujant ieškovui P. K. , jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai, atsakovų atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Prano J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-974-90/2007 pagal ieškovo Prano J. K. ieškinį atsakovams A. J. Ž., E. M. Ž. , Z. S. , M. V. , A. V. , A. V. , S. M. , A. M. , A. V. , A. V. , R. V. , S. P. , J. M. , S. M. , K. B. , B. B. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas iš esmės grindžiamas teismo sprendime nurodytais motyvais.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.).

Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu įrodymų įvertinimu (CPK 185 str.) bei netinkamu materialinės teisės normų taikymu. (CK 2.24 str., 6.250 str. 2d.). Iš esmės apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad apie ieškovą paskleistos žinios yra nuomonė, kad atsakovų kreipimasis su skundu į valstybės institucijas, yra sąžiningas kreipimasis su skundu į valstybės institucijas dėl jų pažeistų teisų ir interesų gynimo, todėl nėra ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas, byloje nesant skundo originalo, skundo nuorašo negalima laikyti įrodymu.

Teisėjų kolegija su teismo padarytomis išvadomis sutinka tik iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Dėl skundo nuorašo, kaip įrodymo

Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu ir teismo padaryta išvada, kad nesant skundo originalo negalima nustatyti ir teigti, kad byloje pateikto turinio skundą atsakovai surašė, o tuo labiau pasirašė, ir remtis skundo nuorašu, kaip įrodymu, spendžiant šalių ginčą, ir štai dėl ko:

Atsakovų pasirašytas 2006-12-19 skundas dėl seniūno P.J. K. veiksmų yra užregistruotas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje 2006-12-20, rašto Nr. R-2-1 ( b.l. 11-13).

(duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas J. J. į teismo paklausimą dėl skundo originalo 2007-06-27 raštu Nr.R-3-113 (1.3), 2007-10-02 raštu Nr.R3-153 (1.3) atsakė, kad skundo originalo neturi, skundo originalą iš jo rankų paėmė viena iš skundą atvežusių gyventojų S. M. , kuri čia pat, jo kabinete, padariusi skundo kopiją, paliko jam skundo kopiją ir pareikalavusi įstatymo nustatyta tvarka duoti atsakymą į skundą nurodė, kad skundo originalą ji pateiks Alytaus rajono savivaldybės merei, nes juo nepasitiki (b.l. 84, 115).

Iš Alytaus rajono savivaldybės mero rašto matyti, kad Alytaus rajono savivaldybė Varnagirių kaimo bendruomenės seniūnijoje užregistruoto 2006-12-20 skundo (pareiškimo) nėra gavusi (b.l. 96).

Miroslavo seniūnijos seniūno J. J. atsakymas į teismo paklausimą dėl skundo originalo yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomas visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, įvertinusi skundo nuoraše ginčijamus teiginius, liečiančius ieškovo garbę ir orumą (b.l. 11-13), sudarytos komisijos skundui ištirti surašytą išvadą (b.l. 10) mano, kad skundo nuorašas, nežiūrint dalies atsakovų paaiškinimo apie tai, kad jie pasirašė ant skundo surašyto abiejose lapo pusėse ir dalies sakinio, atšviesto skundo nuorašo 1 lapo paskutinėje eilutėje “K. į kaimo gyventojų pastabas nereaguoja“ atkartojimo atšviesto skundo antrojo lapo pirmoje eilutėje nuo viršaus mano, kad skundo nuorašas, pateiktas byloje atitinka skundo originalą, surašytą gyventojų 2006-12-19, nes visi skundo teiginiai buvo išnagrinėti skundą tyrusios komisijos. Tai patvirtina komisijos išvada (b.l. 10), o būtent:

Komisija, susidedanti iš Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus Miroslavo seniūnijos vyresniojo specialisto V. D. , Alytaus rajono žemėtvarkos ūkio skyriaus vyresniojo specialisto V. Č. ir Miroslavo seniūnijos seniūno J. J. , ištyrusi šešiolikos kaimo gyventojų skundą dėl seniūno P. J. K. veiksmų, išvados aprašomojoje dalyje nurodė, kad seniūno sodyba nėra tvarkinga, tačiau išvadoje konstatavo, kad komisija nenustatė tyčinio kelio sugadinimo, taip pat nenustatė konkrečių faktų dėl ieškovo nesąžiningumo, neteisingumo, todėl dėl kelio remonto komisija įpareigojo Miroslavo seniūniją kreiptis į Alytaus rajono savivaldybę su prašymu įtraukti (duomenys neskelbtini) kaimo kelią į 2007 metų remontuojamų kelių planą. (b.l. 10). Taip pat komisija nusprendė klausimą dėl seniūno rinkimų svarstyti kaimo susirinkime 2007-01-03 11 val. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog dėl kelio asfaltavimo jie kreipėsi kitu pareiškimu į seniūną ar merę. Skundo surašymą inicijavę kaimo gyventojai K. B. ir S. M. jokių pastabų svarstant skundą tiek komisijoje, tiek (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės susirinkime nepareiškė.

Po skundo tekstu (b.l. 11-13) pasirašė 16 žmonių, po to seka prierašas apie kaimo gyventojų reikalavimą išasfaltuoti kelią (duomenys neskelbtini) . iš kaimo rėmimo fondo, valstybės lėšų bei K. B. išrinkimo kaimo seniūnu (b.l. 11-13). Kadangi dalis atsakovų patvirtino, kad pasirašė ant tuščio lapo, kiti neskaitę teksto, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad dalis gyventojų pasirašė skundą suklaidinti K. B. , S. M. , manydami, jog pasirašo dėl kelio remonto ir seniūno perrinkimo, todėl tikėtina, kad skundą inicijavę asmenys pasirašius gyventojams po skundu, galėjo padaryti prierašą dėl kelio asfaltavimo.

Kadangi vykdant komisijos nurodymus, 2007-01-03 (duomenys neskelbtini) bendruomenės susirinkime buvo nutarta išrinkti K. B. kaimo bendruomenės pirmininku, klausimą dėl kaimo seniūno rinkimų buvo nutarta nebesvarstyti. Protokolą pasirašė posėdžio pirmininkas J. J. , kuris inicijavo kaimo bendruomenės skundo svarstymą gyventojų susirinkime ir V. Č. ( b.l. 55). Dėl virš nurodytų aplinkybių netikėti J. J. parodymais bei oficialiu jo atsakymu į teismo užklausimą dėl byloje esančio skundo atitikimo originalui nėra pagrindo, todėl teismas nepagrįstai nelaikė byloje pateikto skundo kopijos, atitinkančios originalą, ir nelaikė jos įrodymu.(CPK 177 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų atstovo nurodytu argumentu, kad byloje negali būti nustatytas žinių paskleidimo faktas ir nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (kurios teisingos ir nustatytos), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas, o nepatvirtinta skundo kopija nėra tinkamas dokumentas, kuriuo teismas galėtų remtis ir vadovautis.

Civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. Teismas nagrinėdamas konkrečios bylos faktines aplinkybes turėjo atriboti žinią nuo nuomonės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1998-05-15 nutarime Nr. 1 7 punkte išaiškino teismams, kad atribojant žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis šiomis sampratomis. Faktas- tikras, neprasimanytas įvykis, reiškinys, dalykas, Duomenys-fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia- tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t.y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis (VIĮ 2 str. 14 d.).

Nuomonė-asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.(VĮĮ 2 str. 15 d.).

Žiniai taikomos tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti CPK numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet jis turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų.

Taigi teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turėjo analizuoti visą skundo kontekstą.

Pažymėtina, kad teismas išvis neanalizavo šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų.

Atsakovas A. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad pasirašė skundą, kad būtų pakeistas seniūnas P. K. , nes jis nesirūpino kaimo reikalais ir tik gadino kaimo kelią varydamas karves į ganyklą, perpardavinėjo degtinę, pasisavino po gaisro gesinant durpes jo paliktą šlangą, skundą atnešė pasirašyti S. M. su K. B. , todėl mano, kad ieškovas yra nedoras, grobstytojas ir spekuliantas (b.l. 136).

Atsakovė E. Ž. patvirtino, kad ieškovas pardavinėja degtinę, ji prašė, kad jos vyrui neparduotų degtinės, tačiau į jos prašymą nereaguota, pasirašė K. B. ir S. M. atneštą skundą neskaičiusi, nes atnešę skundą asmenys paaiškino, kad tai skundas dėl kelio remonto ir jo išasfaltavimo (b.l. 137).

Atsakovė M. V. paaiškino, kad pasirašė ant tuščio lapo, K. B. su S. M. sakė, kad renka parašus dėl kelio remonto, ieškovas visada yra jai geras, nieko blogo nėra padaręs (b.l. 137).

Atsakovas A. V. patvirtino, kad kaimas supyko ant seniūno K. dėl kelio gadinimo, neįmanoma pravažiuoti kaimo keliu, ypatingai prie jo sodybos, nes keliu ieškovas gena karves į ganyklas, kelis kartus per dieną, tuo gadindamas kelią. Važiuodamas į darbą turi sustoti, kol karvės praeis, karvės eina keliu ir dergia kelią, todėl pasirašė dėl kelio sugadinimo (b.l. 137-138).

A. V. davė analogiškus paaiškinimus, kaip ir jos vyras, nurodė, kad pasirašė raštą nes seniūnas gadina kelią ir nesirūpina kaimo reikalais (b.l. 138, 139).

Atsakovė S. M. ir jos sutuoktinis A. M. paaiškino, kad jie pasirašė raštą dėl kelio ir dėl seniūno pakeitimo, apie seniūną nieko negali pasakyti, nes neseniai gyvena kaime (b.l. 139).

Atsakovė A. V. patvirtino, kad ieškovas yra nesąžiningas, nes pardavinėja degtinę ir girdo kaimo vyrus (b.l. 139).

Atsakovė Z. S. paaiškino, kad pasirašė S. M. ir K. B. atneštą skundą, nes ji sakė, kad skundas dėl kelio remonto. Daug metų gyvena viename kaime su ieškovu, jokių nusiskundimų dėl jo netinkamo, grubaus elgesio su žmonėmis negirdėjo ir pati nepatyrė (b.l. 131).

Atsakovas S. P. paaiškino, kad parašas yra ne jo ant skundo, pasirašė dėl kelio remonto, ieškovas jam nieko blogo nepadarė (b.l. 139).

Atsakovas J. M. neigia savo parašą ant skundo, nurodė, kad rašto turinio neskaitė, pasirašė dėl kelio remonto ir seniūno pakeitimo, nes dėl ieškovo karvių apdergto kelio neįmanoma pravažiuoti kaimo keliu net automobiliu, nuvažiavus į miestą dar jauti kvapą (b.l. 140).

Atsakovė S. M. paaiškino, kad ji rinko kaimo gyventojų parašus ant skundo, tačiau byloje esantis tekstas yra ne jos ranka surašytas. Ieškovas yra jos kaimynas, santykiai įtempti, ieškovas yra netvarkingas, nesąžiningas, arterinį šulinį išsikasė nesuderinęs su kaimynais, dėl jo karvių nuolat apdergto kelio, išmėtyto mėšlo neįmanoma žmonėms nei praeiti, nei automobiliu pravažiuoti.

Pas kaimo žmones ėjo su parašytu skundu, ant tuščio lapo niekam nedavė pasirašyti, skundo originalą paliko (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui ant stalo, ar raštą jis užregistravo nežino (b.l. 140, 141).

Atsakovas K. B. paaiškino, kad skunde parašas panašus į jo. Kadangi ieškovas nesumokėjo jam už kurą kasant bulves ir darbą miške, ieškovą laiko nesąžiningu. Pareiškimo tekstą surašė S. M. (b.l. 141).

Atsakovė B. B. patvirtino, kad ant skundo ne jos parašas, ieškovas yra nesąžiningas, tačiau argumentų nenurodė (b.l. 141).

Liudytoja A. Š. parodė, kad ji yra iš kito kaimo, ieškovas yra geros širdies žmogus, visiems ateina į pagalbą, žmonės skundą pasirašė neskaitę, nes S. M. ir K. B. , buvo suklaidinti, nes jie pasakė, kad reikia pasirašyti dėl kelio remonto, ji pažįsta ieškovą 30 metų ir nėra girdėjusi, kad jis keiktųsi, visi kaimo gyventojai veda karves keliu (b.l. 141, 142).

Liudytojai A. B. , J. T. , L. M. , M. Ž. , P. Ž. , A. V. apibūdino ieškovą, kaip gerą, dorą kaimyną ir neabejingą svetimų rūpesčiams, ištikus bėdai (b.l. 142, 143).

J. J. Miroslavo seniūnijos seniūnas apklaustas liudytoju parodė, kad nė viena kaimo sodyba nėra tvarkinga, ypač pavasarį, visur yra purvas, tyčinio kaimo kelio gadinimo ieškovo atžvilgiu nenustatė, nenorėdamas konfliktų, sušaukė kaimo gyventojų susirinkimą. (b.l. 143).

Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas J. J. ieškovą charakterizuoja kaip pavyzdingo elgesio žmogų. Nurodė, jog ieškovas sąžiningai atlieka kaimo seniūno pareigas visuomeniniais pagrindais, yra darbštus, sąžiningas, nevartojantis alkoholinių gėrimų, sėkmingai ūkininkauja, nusipirko traktorių ir kombainą, kas galėjo sukelti pavydą keletui (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų (b.l. 9).

Kadangi atsakovai tvirtindami, jog ieškovas yra nesąžiningas, nedoras, neteisingas, apkalbantis kitus žmones, savo nurodytiems argumentams patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokius paaiškinimus teisme jie davė, siekdami išvengti atsakomybės.

Alytaus rajono savivaldybės merės M. R. 2007-03-21 rašte Nr. K26-502 konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) kaimo kelias yra blogos būklės, vietomis sunkiai pravažiuojamas, ypač pro P.J. K. sodybą. Kelias skersai išvažinėtas, su giliomis provėžomis, ant kelio buvo pribarstyta mėšlo ( b.l. 40). Tai patvirtina, kad kelio būklė po gyventojų skundo nepagerėjo.

Įvertinusi atsakovų skundo turinį, jų teiginius teisėjų kolegija tik dalyje dėl netvarkingos ieškovo sodybos, karvių išmindžioto ir apdergto kelio sutinka su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu ir teismo motyvu, kad atsakovų kreipimasis į kompetetingą organą su prašymu ištirti seniūno padarytą pažeidimą- tyčinį kelio sugadinimą ir pakeisti seniūną, galima laikyti sąžiningu atsakovų kreipimusi į savivaldos organus siekiant apginti savo teises bei teisėtus interesus dėl kelio išasfaltavimo.

Teisiškai apibrėžto ir visuomeniškai reikšmingo tikslo turėjimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl kelio gadinimo genant karves bei kelio apdergimo pripažintinas aplinkybe, atleidžiančia atsakovus šioje dalyje nuo atsakomybės, todėl šioje dalyje ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 2.24 str. 6 d.).

Remiantis bendrais žalos atlyginimo civilinėje teisėje principais, kaltės buvimas yra preziumuojamas. Atsakovas nuo žalos atlyginimo garbės ir orumo bei gero vardo gynimo bylose gali būti atleidžiamas tik įrodęs , kad jis nekaltas dėl žalos padarymo.

Virš nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad pažeidimas padarytas atsakovų aktyviais veiksmais- skundo surašymu.

Akivaizdu, kad tokie teiginiai skunde apie ieškovą, kad jis yra nesąžiningas, neteisingas, apkalbantis kitus žmones, nedoras, bendraudamas su kaimo gyventojais keikiasi yra įžeidžiantys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą.

Be abejo, tokie žodžiai pažemino ieškovą kaimo gyventojų akivaizdoje, sumažėjo bendravimo galimybės su gyventojais, bei toks apibūdinimas pablogino jo reputaciją, nebuvo renkamas kaimo seniūnas.

Paminėtuose skundo teiginiuose yra duomenys, kurie teisės, moralės ir kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtų elgesio taisyklių požiūriu, rodo nepriimtiną ir netoleruotiną jo elgesį, pavaizduoja jį neigiamu aspektu.

Tai, kad skunde dalis teiginių yra melagingi ir išgalvoti, patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažyma, liudytojų parodymai, skundą tyrusios komisijos išvada.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas pateiktas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje . Joje nustatyta, kad teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo , teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad teismas, įvertindamas moralinę žalą pinigais, turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens elgesį po žinių paskleidimo, į neigiamą įtaką ieškovo profesinei, visuomeninei veiklai ir kt, žinių paskleidimo būdą, formą, turinį, apimtį. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos kriterijų visumą, nesureikšminant nė vieno iš kriterijų, tiek atskirai, tiek kartu, palankesnių didesniam ar mažesniam atlyginamos neturtinės žalos dydžio nustatymui.

Ieškovas reikalaudamas atlyginti moralinę žalą, privalo įrodyti, kad dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę ir orumą žeminančių žinių jis patyrė moralinę žalą. Moralinė žala priteisiama, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir moralinės žalos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo patirtos neturtinės žalos turinį sudaro jo pažeminimas kaimo gyventojų akyse, patirti dvasiniai išgyvenimai, sumažėjusi galimybė būti išrinktam seniūnu, kaimo bendruomenės pirmininku.

Aplinkybę, kad neturtinę žalą padarė 16 asmenų, bendrai paskleisdami tikrovės neatitinkančias žinias, yra pagrindas pagal kreditoriaus reikalavimą taikyti solidariąją atsakomybę, nes padaryta bendrais veiksmais, ir prievolės solidarumas yra preziumuojamas (CK 6.6 str. 3 d.).

Tai, kad 6 atsakovai ieškovo atsiprašė ir ieškovas jų atžvilgiu atsisakė nuo ieškinio ir šioje dalyje teismas bylą nutraukė, yra ieškovo teisė ir nėra teisinio pagrindo dėl šios aplinkybės likusių 10 atsakovų atžvilgiu ieškinį atmesti.

Dėl virš nurodytų argumentų teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti iš dalies, todėl iš 10 atsakovų solidariai priteistina ieškovui 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.(CK 2.24 , 6.250 str., str.).

Teismas, atsižvelgdamas į žinių, žeminančių ieškovo garbę ir orumą paskleidimo būdą- per skundą žinios paskleistos kaimo bendruomenėje, netaiko ieškovo nurodyto paneigimo būdo – skundo duomenų paneigimo vietinėje spaudoje, o įpareigoja atsakovus paneigti viešai paskleistas žinias kaimo bendruomenės susirinkime, informuojant (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną ir skundą tyrusią komisiją.(CK 2.24 str.).

Panaikinus sprendimą, naikintinas teismo sprendimas ir bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. (CPK 79 str.).

CPK 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismui atmestų ieškinio reikalavimų daliai.(CPK 93 str. 2d.).

Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus.(CPK 93 str. 3d.).

Sutinkamai su CPK 80 str. 4d., už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 1320 Lt žyminio mokesčio ( b.l. 6,18). Pagal CPK 80 str. 1d. 1p. , 2p., 85 str.1 d. 8p. ir 10 p. ieškovas turėjo sumokėti 1060 Lt žyminio mokesčio (100Lt + 960 Lt ), t.y. permokėjo 260 Lt. Pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 540 Lt žyminio mokesčio (b.l. 157), nors privalėjo sumokėti 640 Lt (540+100,00 Lt), t.y. nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro 100,00 Lt. Kadangi ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 260 Lt daugiau, negu reikėjo, trūkstama nesumokėto žyminio mokesčio dalis 100,00 Lt užskaitytina paduodant apeliacinį skundą, o 160,00 Lt permokėtas žyminis mokestis grąžintinas pagal 2007-03-06 įmokos mokėjimo kvitą (b.l. 18) ieškovui (CPK 87 str. 1d.1p.).

Ieškovas sumokėjo atstovui pirmosios instancijos teisme 600 Lt atstovavimo išlaidų ( b.l. 74), o atsakovai savo atstovui 1600 Lt ( b.l. 120), taip pat 10 atsakovų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir jo atstovavimą teisme sumokėjo 700 Lt (b.l. 168)..

Kadangi ieškovas susitaikė su šešiais atsakovais, jiems atleido už jo garbę ir orumą paskleistas žeminančias žinias ir pretenzijų jiems nebereiškė nutraukdamas bylą jų atžvilgiu, 600 Lt atstovavimo išlaidų iš ieškovo šešių atsakovų atžvilgiu priteistos nepagrįstai, t.y. kiekvienam po 100 Lt (CPK 94 str. ).

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad ieškovo pagrindinis neturtinis reikalavimas dėl garbės ir orumo gynimo yra patenkintas 50 procentų, kitas reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, mano teisinga (CK 1.5 str.) patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovui ir atsakovams priteisti po 50 procentų jų turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pripažinus nepagrįstai iš ieškovo priteistus kiekvienam iš atsakovų po 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurių atžvilgiu ieškovas bylą nutraukė (CPK 94 str. 1 d.), iš likusių 10 atsakovų priteistina ieškovui po 83 Lt bylinėjimosi išlaidų (530 Lt sumokėto žyminio mokesčio + 300 Lt atstovavimo išlaidų; 830 Lt : 10), o iš ieškovo atsakovams viso 500 Lt atstovavimo išlaidų, t.y. kiekvienam po 50 Lt, turėtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme iš atsakovų priteistina ieškovui lygiomis dalimis 300 Lt, t.y. iš kiekvieno 32 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovams po 35 Lt atstovavimo išlaidų (350 Lt : 10). Padarius užskaitymą, iš kiekvieno atsakovo priteistina ieškovui po 30 Lt bylinėjimosi išlaidų (830 Lt – 500 Lt + 320 Lt – 350 Lt = 300 Lt; 300 Lt : 10).

Iš ieškovo priteistina 50,10 Lt, iš atsakovų po 5 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys atsakovų A. J. Ž. , E. M. Ž., A. V. , A. V. , R. V. , S. P. , J. M. , S. M. , K. B. , B. B. atžvilgiu atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti K. B. –(duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininką iki 2008 m. gegužės 13 d sušaukti (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės susirinkimą, kuriame būtų paneigti 2006 m. gruodžio 19 d. atsakovų parašyto Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui skundo teiginiai „P. J. K. yra neteisingas, nesąžiningas, apkalbantis kitus žmones, nedoras. K. į kaimo gyventojų pastabas visiškai nereaguoja, o netgi nusikeikdamas pasako, kad ne mūsų reikalas, ką noriu, tą ir darau, ir nieko jūs man nepadarysite“ kaip neatitinkančius tikrovės, žeminančius jo garbę ir orumą ir apie tai pranešti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui ir skundą tyrusiai komisijai.

Už duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių garbę ir orumą paskleidimą priteisti solidariai iš atsakovų A. J. Ž. , E. M. Ž., A. V. , A. V. , R. V. , S. P. , J. M. , S. M. , K. B. , B. B. solidariai priteisti ieškovui P. J. K. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Panaikinti teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Iš atsakovų A. J. Ž. , E. M. Ž., A. V. , A. V. , R. V. , S. P. , J. M. , S. M. , K. B. , B. B. priteisti ieškovui P. J. K. po 30 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 300 Lt.

Iš ieškovo priteisti 50,10 Lt, iš atsakovų po 5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Alytaus apskrities VMI įpareigoti grąžinti ieškovui pagal 2007-03-06 įmokos mokėjimo kvitą permokėtą žyminį mokestį -160 Lt .

Kitos sprendimo dalies nekeisti.