Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.2.1.5.; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. liepos 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. P., gimęs (-)., asmens kodas (-), Lietuvos Respublikos pilietis, (-), išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenęs (-)., šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime (bausmės pabaiga kaltinamojo paaiškinimu – 2024-02-19), teistas 8 kartus:

1) 1995 m. gruodžio 22 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 2 dalį (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 1998 m. spalio 20 d. Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) 2000 m. liepos 1 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 246 straipsnio 5 dalį (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.), subendrinus su 1998 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2006 m. sausio 30 d. Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 201 straipsnio 3 dalį – 8 MGL bauda;

5) 2010 m. rugpjūčio 18 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL bauda;

6) 2022 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2022 m. rugsėjo 8 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę;

7) 2022 m. rugsėjo 27 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1700 Eur) bauda, bauda nesumokėta;

8) 2023 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 242 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2022 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 9 dienų laisvės atėmimas, bausmės pradžia 2023 m. vasario 10 d., bausmės nebaigęs atlikti, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. gruodžio 23 d. apie 20.00 val., T. P., N.M. ir L.K. gyvenamajame name, esančiame (-)., tyčia parvertė S. M. ant grindų ir gulinčiai spyrė du kartus į veidą, taip smurtaudamas padarė jai kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvą kairėje plaštakoje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. P. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d., jį, išleistą iš atvirosios kolonijos 48 valandoms, atvažiavo paimti brolis ir draugas, su kuriais nuvažiavo pas N. M., adresu (-). N. M. yra jo draugė, su kuria paskutiniu metu gyveno kartu. Jų santykiai rimti, jei išeis - ketina susituokti. Jis, N.M., N. mama L. K., jo brolis R. P. ir draugas T. R. kartu vakarieniavo, pasikeitė dovanomis. Alkoholio visiškai nevartojo nei jis, nei kiti. Apie 20.00 val. atėjo N.. sesuo S. M. ir brolis A. M., kurie buvo neblaivūs. S. M. pradėjo vaikščioti po mažą kambarėlį, bandė šokti ir nuvirto. Griuvo daugiau priekiu, ant veido, ant krosnies, į kampą. Jis tiesiogiai griuvimo nematė, tik pamatė, kad ji yra nugriuvusi ir su T. R. padėjo atsikelti. Baigę vakarieniauti jie išvažiavo, nes jam reikėjo grįžti namo į (-) pasveikinti mamą. Kartu važiavo ir N. M.. Kai jie išvažiavo, namuose liko N. mama, o nukentėjusioji su broliu išėjo. Neapžiūrėjo - ar pas nukentėjusiąją buvo sužalojimų ant veido. Jis nukentėjusiajai smūgių nesudavė, muštynių nebuvo, nukentėjusiajai į veidą nespyrė. Jo santykiai su nukentėjusiąja S. M. buvo geri, iki įvykio nebuvo susipykę, su A. M. taip pat nėra susipykę. Nežino, kodėl jie jį apkalba. Iki ieškinio – iš jo pinigų nukentėjusioji nereikalavo. Su ieškiniu nesutinka.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. buvo atvykusi aplankyti tėvo P. M. į (-), kur buvo ir jos brolis A. M.. Pabuvusi pas juos, išgėrę su broliu po kokius tris kokteilius, gavo N. M. žinutę, kad ateitų, bet nesivestų brolio, nes pastarasis su T. P. išgėrę konfliktuoja. Tačiau ji su broliu nuėjo pas N. M., kur visi išgėrinėjo, prisijungė prie jų. Buvo T. P., T. brolis, A. M., N. M., L. K. ir du N. nepilnamečiai vaikai – 16 ir 11/12 metų amžiaus. Išgėrė, pradėjo šokti. Bešokdamas T. P. pradėjo ją grabalioti, griebė vieną kartą jai už krūtinės. Ji paklausė - ką jis čia daro, bet jis nekreipė dėmesio ir dar kartą griebė. Tada supykusi ji trenkė kaltinamajam delnu per veidą. T. supyko ir ją puolė, vertė ant žemės, kur abu pradėjo voliotis. A. M. ir dar vienas asmuo - nežino ar T. brolis ar draugas, bandė T. atitraukti nuo jos, buvo suėmę jam už rankų, dėl ko T., negalėdamas suduoti ranka, spyrė iš kojos du kartus jai į veidą. Kai juos atskyrė, ji su broliu A. M. išėjo į lauką kviesti policijos, o T. P., jo draugas, brolis ir jos sesuo N. M. šoko į mašiną ir pabėgo. Ji nematė, kas vairavo, nežino ar buvo jų tarpe blaivių asmenų. Ji nesakė, kad kvies policiją, tiesiog išbėgo ir paskambino policijai. Mano, kad jie pabėgo, nes žinojo ką padarė, be to, visi gėrė alų, tai tikrai neplanavo niekur važiuoti. Įvykį matė ir vaikai. Dėl T. P. jai suduotų smūgių skaudėjo, kitą dieną akys pradėjo mėlynuoti, atsirado kraujosruvos po abejomis akimis, buvo mėlynės ant krūtinės ir rankos. Po savaitės važiavo į klinikas, nes kiekvieną dieną skaudėjo ir buvo sutrikęs vienos akies regėjimas, kuris dabar jau atsistatė. Šiaip ji nuolat nešioja akinius jau metus laiko, tik įvykio metu buvo be akinių, dar prie jų nėra pripratusi, todėl kartais leidžia akims pailsėti. Su kaltinamuoju nebuvo susipykę, su juo matėsi ketvirtą kartą. Jos mama liudijo prieš ją, nes bijo, kad N. M. jos neišvarytų iš namų. Ji su seserimi N. M. nelabai sutaria, nes sesuo pyksta ant jos, konfliktuoja ir nuolat ieško teisybės. Apie įvykį ji 2022 m. gruodžio 24 d. ryte pasakė savo draugei M. G., pastarosios tėvams, taip pat savo tėvui. Tą naktį ji nakvojo sesers R., kuri gyvena Vokietijoje, bute. Savo ieškinį palaiko, neturtinę žalą vertina 1200 Eur, nes buvo šventinis laikotarpis, o ji dėl mėlynių turėjo būti užsidariusi namuose. Maždaug aštuonias dienas skaudėjo galvą, buvo pablogėjęs regėjimas, vartojo vaistus nuo skausmo. Nedarbingumo neturėjo, nes šventiniu laikotarpiu buvo laisvadieniai, tačiau nuo sausio 2 d. pasiprašė dviejų dienų atostogų, kadangi dar nebuvo pradingusios mėlynės. Jai buvo padaryta viso 105,19 Eur turtinė žala. Už tas kelias dienas, kai ji pasiėmė atostogas, negavo viso darbo užmokesčio, nes jos darbo valandos įkainis yra 8,18 Eur, ji dirba po 12 valandų, tačiau per atostogas apmoka tik už 8 valandas per dieną. Dabar, nors ir jaučiasi gerai, tačiau emocinė savijauta nekokia, nes reikia vaikščioti po teismus su savais. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Eur už advokato pagalbą.

Liudytojas A. M. parodė, kad yra nukentėjusiosios brolis. Galimai 2022 m. gruodžio 23 d. vakare, su tėvu P. M. ir seserimi S. M. buvo namuose, kai sesuo N. parašė S., kad ateitų pas ją. Kartu ėjo ir jis. Abu buvo išgėrę. Pas N. buvo mama, T. P., T. brolis ir draugas. Ten jau buvo vartojamas alkoholis. Su jais išgėrė kartu ir jie. Vakarojant T. S. paėmė už krūtinės ir S. delnu sudavė jam per veidą. T. trenkė atgal, paskui parvertė S. ir spardė koja. Tiksliai nematė, kur T. jai pataikė su koja, bet jei buvo mėlynė po akimi, tai tikriausiai spyrė į veidą. T. brolis ir draugas puolė ginti S., laikė T. už rankų, tuo muštynės ir baigėsi. Neprisimena, ką sakė policijoje, bet sakė tiesą, nes tada įvykį prisiminė geriau. Tvirtina, kad tada teisingai nurodė, jog T. spyrė S. į veidą, tik nebeprisimena kiek kartų. Įvykį matė mama, N., T. brolis, draugas. Po to visi išsiskirstė, jis su S. išėjo pas tėvą, o kiti išvažiavo automobiliu, nes išgirdo, kaip S. kviečia policiją. Namuose liko tik mama. Visą tą vakarą jis buvo su S. ir nematė, kad ji pati būtų kur nors pargriuvusi. Kai S. kvietė policiją, sužalojimas kažkiek jau matėsi, bet paryškėjo tik po kelių dienų. Grįžę apie įvykį papasakojo tėvui. Jo santykiai su seserimi N. ir T. iki įvykio buvo geri.

Liudytojas P. M. – nukentėjusiosios tėvas, parodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. atvažiavo dukra S.. Jie trise – jis, sūnus A. ir S. vartojo alkoholį. Tada atėjo girta L. K. ir pakvietė S. į svečius. Apie 19-20 val. L. K., S. ir A. kartu išėjo. Apie 21.00 – 21.30 val. S. ir A. sugrįžo, matėsi, kad prieš S. buvo smurtauta ir ji papasakojo, kad jos atžvilgiu smurtavo T. P.. Kiek pasakojo, T. kažkas laikė už rankų, S. buvo nugriuvusi, o T. ją spardė. Spyrė į tarpuakį, buvo mėlynė. Dukra sakė, kad T. pradėjo grabaliotis, o kai S. jį atstūmė - supyko ir puolė muštis. Tiek policijoje, tiek dabar pasakoja tą patį, nebuvo tiek girtas, viską prisimena. Kaip suprato iš S., T. ją parvertė ir tada spyrė į veidą. Matė, kad dukrai po abiem akimis buvo mėlynės. S. buvo išgėrusi, bet negirta. Po įvykio kalbėjo su N. ir K., bet jos neigė, sakė, kad S. pati griuvo ant „plytos“ (past. krosnies). K., atėjusi kitą dieną, sakė, kad nieko neprisimena, bet jis mano, kad ji savo protu negyvena, jai ką kalba, tą ji ir daro. T. su N. bendrauja kaip šuo su kate.

Liudytoja M. G. – nukentėjusiosios draugė, parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, apie įvykį žino tik iš S. pasakojimo. 2022 m. gruodžio 23 d. ji S. nuvežė į Kėdainius ir paliko vyresnės sesės, kuri gyvena Vokietijoje, bute, o pati išvažiavo į (-). Dienos metu jos susirašinėjo, o vakare S. kurį laiką nieko nerašė. Kai ji parašė - ar jai viskas gerai, S. atrašė, kad jai spyrė į veidą. Ji paskambino S. ir S. pasakė, kad T. bandė priekabiauti, griebė jai už krūtinės, jie susistumdė, S. griuvo, tada T. pradėjo ją spardyti. Nežino ar S. pargriovė ar ji pati nugriuvo, bet suprato, kad S. buvo spardoma, kai gulėjo ant žemės. Gruodžio 24 dieną ji su savo tėčiu atvažiavo ir pasiėmė S. pas save, kad ji būtų saugioje aplinkoje. S. buvo su mėlynėmis, liūdna. Susirašinėjimo su S. neišsaugojo. S. santykiai su N. nėra tobuli, N. S. daug ko pavydi, o bendravimo su mama praktiškai nėra. S. po darbo išgeria alaus, bet ne kiekvieną dieną, ji nėra linkusi iškreipti realybę, net ir išgėrusi bendrauja normaliai, jokio smurto ar agresijos iš jos pusės nebūna. Po įvykio S. turėjo nedarbingumą, savaitę laiko nėjo į darbą, pusę veido buvo mėlynas. Pastebėjo, kad „nukrito“ S. savivertė, ji buvo pažeminta, šeima ją išdavė, mama nepalaikė. Ji buvo S. nuvežusi į priimamąjį, nes jai skaudėjo galvą, truputį buvo suprastėjęs regėjimas. Kad pradingtų mėlynės, reikėjo gal mėnesio laiko.

Liudytoja N. M. – nukentėjusiosios sesuo ir kaltinamojo sugyventinė, nurodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. į svečius atvažiavo T. P. su broliu R. P. ir draugu T.R.. Jie apsikeitė dovanomis, pavalgė vakarienę ir buvo susiruošę važiuoti pas T.. Ji parašė S., kad jau yra namuose, nes S. prieš tai prašė parašyti, kai ji bus namuose. Taip pat parašė, kad S. gali ateiti, bet be brolio A., nes kai jis būna prigėręs, tai triukšmauja, daužo duris, mamą buvo patampęs, T. mašiną apdaužęs. Apie 20 val. atėjo S. ir A.. S. atsinešė alaus, brendžio. A. pasakė, kad jis vos atvedė S.. S. iš viso butelio gėrė ir paskui nuo girtumo prie pečiaus nugriuvo. Nugriuvo priekiu, T.R. po kojom. T. R. su T. P. pakėlė S., tačiau atsistojusi pastaroji trenkė T. į veidą. Ji paklausė, ką ji daro, tai tada S. trenkė ir jai. Po to S. su A. išėjo, o jie išvažiavo. T. S. netrenkė. S. nesakė, kad kvies policiją. Namuose liko tik mama. Kartu dar gyvena nepilnamečiai vaikai, bet tada jų namuose nebuvo, jie buvo (-) pas jos draugę. Nei vienas iš jų pačių alkoholio nevartojo. A. prigėręs kartą jai sakė, kad jis sakys taip, kaip S. jam liepė sakyti, o ne taip, kaip ji nori, sakė, kad T. iki gyvos galvos pasodins, motiną irgi pasodins. Jos ir sesers santykiai buvo normalūs, nors anksčiau irgi buvo konfliktų, bet ji nežino, kodėl sesuo puola ant T.. T. P. yra jos draugas, jie pragyveno kartu gal metus laiko, o dabar jis kalėjime, tačiau ji jį lanko, todėl galima sakyti, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Tą vakarą sužalojimų ant S. ji nematė nei jai atėjus, nei po jos nugriuvimo. Nežino, kodėl S. taip apkalba T.. S., T. dar nebuvo mačiusi, o jau jam rašinėjo žinutes klausdama, kodėl jis bendrauja su ja (N.), kas tarp jų vyksta.

Liudytoja L. K. – nukentėjusiosios mama, parodė, kad gyvena kartu su dukra N. M.. 2022 m. gruodžio 23 d. į svečius atvažiavo jos dukros N. draugas T. P. su draugais, jie pasikeitė dovanomis ir kartu su N. ruošėsi važiuoti į Žemaitiją. Apie 20 val., gal anksčiau, atėjo S. su A.. Ji jų nekvietė, gal N. žinutę parašė - nežino. Ji pas buvusį sutuoktinį P. M. nebuvo nuėjusi. S. su A. buvo gerokai išgėrę. Ji pati buvo visiškai negėrusi. Matė, kaip S. suklupo, o T. draugas ją pakėlė ir viskas. S. užsikabino koja ir ji nugriuvo tiesiai ant krūtinės, galvą turbūt į krosnį trenkė. Pusė metų praėjo, neprisimena. T. draugas S. pakelė, iškart jokių sužalojimų nesimatė, ji prie S. nebuvo priėjusi, girta griuvinėja - tai ką ji gali padaryti. Buvo kažkoks konfliktas tarp S. ir T., S. jam sudavė, paskui N. sudavė. N. galvoje buvo guzas. Neprisimena, kada tas konfliktas buvo ir nežino dėl ko. Kai atėjo S. su A., S. su T. susistumdė. Ji nematė, kaip jie susistumdė, gal tyčia dūko, draugiškai susistumdė. Ne pirmas kartas, kad jie susistumdo. Atrodo, kad S. nugriuvo prieš susistumdymą. T. S. prie jos tikrai nesudavė. Ji negirdėjo, kad S. sakytų, jog kvies policiją. Vaikų namuose nebuvo, policija nebuvo atvykusi, niekas nesibeldė. Nežino, kodėl dukros S. ir N. nesutaria, charakteriai labai skiriasi, nors anksčiau sutardavo. Matė, kaip S. norėjo T. duoti, bet pataikė N., o T. S. nesudavė. Dabar S. su ja nebendrauja, nes ji, neva, meluoja. Ji su S. nesutaria, o su A. visko būna. Geriausiai sutaria su dukra N., su kuria ir gyvena. T. P. jai patinka, geras žmogus. Kitą dieną buvo nuėjusi pas buvusį sutuoktinį P., bet neprisimena ko, gal A. kvietė - nežino, bet S. tada jau nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

Liudytojas R. P. - kaltinamojo brolis, parodė, kad 2023 m. gruodžio 23 d., su T. R., pasiėmę brolį T. P. iš kalėjimo, užsuko pas N. trumpam pasisvečiuoti, apsikeisti dovanomis. Namuose buvo N. ir jos mama, vaikų nebuvo. Jie visi buvo blaivūs. Pas N. namuose jie išviso pabuvo gal virš valandos laiko, buvo susėdę prie stalo, pavalgė, bet alkoholio nevartojo. Atėjo S. su broliu. S. buvo gan stipriai išgėrusi, elgėsi neadekvačiai, nugriuvo, buvo agresyvi. S. brolis irgi atėjo neblaivus, bet gal mažiau girtas, elgėsi ramiai. Matė, kaip S. nugriuvo - tiesiog griuvo priekiu link pečiaus pusės. Garsas buvo nemažas, bet nežino, kuria kūno dalimi ji atsitrenkė. Žymių, kraujo nesimatė. T. P. ir T. R. S. pakėlė, o ji puolė ant N. ir T. P. muštis. Matė, kaip S. sudavė N.. Jis atsitraukė, nes ten buvo mažai vietos, bet kiek matė, tai nuo S. turėjo kliūti ir T. P.. Gal po 10 minučių, kol apsirengė, visi pradėjo skirstytis - pirmi išėjo nukentėjusioji su broliu, o po kelių minučių ir jie išvyko, t. y. jis, T. P., T.R. ir N.. Nukentėjusioji nesakė, kad iškvies policiją. S. nugriuvo vieną kartą. Jis nematė, kad S. kas nors suduotų, įspirtų. T. P. nukentėjusiosios atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko. Jis S. ir N. tą vakarą matė pirmą kartą.

Liudytojas T. R. – kaltinamojo draugas, parodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. T. paprašė parvežti jį iš Pravieniškių ir užsukti pas jo draugę N.. Kartu važiavo ir kaltinamojo brolis R. P.. Pas N. buvo jos mama, o vaikų nebuvo. Jie pavalgė. Atėjo N. sesuo su broliu, atsinešė atidarytą brendžio butelį ir alaus, siūlė visiems išgerti, bet nei vienas negėrė. Nukentėjusioji gėrė iš butelio. Jam sėdint prie pečiaus, nukentėjusioji nuvirto po kojomis. Kai jis su T. pakėlė nukentėjusiąją už pečių, nukentėjusioji delnu trenkė T. P. ir N., kuriai iššoko šioks toks guzas, pasidarė dėmė, kurią pamatė jau važiuojant namo. Tada nukentėjusioji apsižodžiavo su N. ir išėjo. Jis matė, kad nukentėjusiosios tikrai niekas nestumtelėjo. T. P. nukentėjusiajai nesudavė, jis nematė, kad suduotų. Nebuvo jokio spyrio ir muštynių. Kraujo nematė. Nežino, kodėl nukentėjusioji sudavė T. P. ir N., jis su ja nebendrauja. T. P. jam dabar du kartus skambino iš kalėjimo, pasikalbėjo ir apie šį įvykį, ir kaip sekasi, nes jie netoli vienas nuo kito gyveno, pažįstami nuo jaunystės. Mano, kad nukentėjusioji meluoja, nes gal yra kažkokių nesutarimų tarp jos ir N., ar T.. Kai nukentėjusioji nugriuvo, jie išvyko gal po 15 minučių, tačiau pirmi išėjo nukentėjusioji su savo broliu ir jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios tuomet nesimatė. Nukentėjusioji nesakė, kad kvies policiją.

Rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal S. M. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 23 d. apie 20.30 val., adresu (-)., ją sumušė sesers N. M. draugas T. P.. Nukentėjusioji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 15-17).

Iš tarnybinio pranešimo dėl liudytojų apklausos matyti, kad telefonu buvo bendrauta su liudytoju R. P., kuris nurodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. jokio konflikto tarp T. P. ir S. M. nebuvo; o liudytojas T. R. telefonu nurodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. apie 20.00 val., buvo adresu (-)., tačiau jis tik pavežė draugus T. P. ir R. P., pats į namo vidų užėjęs buvo labai trumpam, todėl jokio konflikto tame name nematė, nes draugų laukė automobilyje (1 t., b. l. 74-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2857/2022 (02) nurodyta, kad S. M. nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių ir laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 62-63).

Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 266/2023(02) nurodyta, kad S. M. nustatytos kraujosruvos dešinės akies vokuose, krūtinės dešinėje ir kairės plaštakos nugariniame paviršiuje negalėjo atsirasti dėl vieno griuvimo (1 t., b. l. 67-68).

Nukentėjusioji S. M. pateikė jos susirašinėjimų su sesers N. M. vaikais ir vaikų draugu telefonu kopijas (2 t., b. l. 130-135).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje buvo nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 23 d. apie 20.00 val., T. P., N. M. ir L. K. gyvenamajame name, esančiame (-) tyčia parvertė S. M. ant grindų ir gulinčiai spyrė du kartus į veidą, taip smurtaudamas padarė jai kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvą kairėje plaštakoje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios S. M. pareiškimą, kuriame ji nurodė, jog buvo sumušta T. P. ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaltinamasis T. P. kaltu neprisipažino, neigė mušęs nukentėjusiąją, tvirtino, kad nukentėjusioji pati nugriuvo.

Nors kaltinamasis kaltu smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji S. M. kategoriškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo jos atžvilgiu, tai yra spyrė jai, gulinčiai ant žemės, du kartus į veidą, dėl ko ji buvo sužalota, sumušimai matėsi ant veido, jai skaudėjo. Kaltinamasis įsiuto dėl to, kad ji delnu sudavė jam per veidą, o taip pasielgė todėl, kad šokant kaltinamasis ėmė grabalioti jai už krūtinės ir į perspėjimus nereagavo. Po to, kai ji sudavė kaltinamajam per veidą, įpykęs kaltinamasis pervertė ją ant žemės, o kai brolis A. M. ir kitas asmuo bandė kaltinamąjį nuo jos atitraukti ir laikė kaltinamąjį suėmę už rankų, negalėdamas suduoti rankomis - kaltinamasis du kartus spyrė jai į veidą.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški.

Kaltinamasis ir jo naudai liudiję liudytojai L. K., N. M., R. P. ir T. R. nenurodė jokių motyvų, dėl kurių nukentėjusioji turėtų pagrindą ar galėtų kaltinamąjį apkalbėti.

Kadangi byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti jį padarius kriminalinį nusikaltimą būtent kaltinime nurodytu laiku - nukentėjusiosios, įspėtos ir dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir tiesioginio bei netiesioginių liudytojų, kurie taip pat buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, parodymai.

Liudytojas A. M. – nukentėjusiosios S. M. ir liudytojos N. M. brolis, be to - liudytojos L. K. sūnus, patvirtino, jog buvo kartu su nukentėjusiąja įvykio vietoje ir matė, kaip T. P. buvo paėmęs jo sesei S. už krūtinės, dėl ko S. delnu sudavė jam per veidą, po ko T. trenkė atgal, parvertė S. ir spardė koja, tačiau kur spardydamas pataikė - nematė, bet jei atsidaro kraujosruva akyje tai mano, kad pataikė į veidą. T. brolis ir draugas puolė ginti S., laikė T. už rankų. Įvykį matė jo mama L. K., sesuo N., T. brolis, draugas. Visą tą vakarą jis buvo su sese S. ir nematė, kad ji pati būtų kur nors pargriuvusi. Jo paties santykiai su seserimi N. ir T. P. iki įvykio buvo geri. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, nes tada geriau prisiminė, tai yra jo parodymai, kad matė, kaip T. P. spyrė S. į veidą - teisingi.

Liudytojas P. M. – nukentėjusiosios S. M. ir liudytojos N. M. tėvas, parodė, kad įvykio dieną, apie 19-20 val., pas jį buvo atėjusi buvusi sutuoktinė L. K., kuri pakvietė atvykusią dukrą S. į svečius ir išėjo kartu su S. ir sūnumi A., kurie pas jį grįžo apie 21-21.30 val. Kai jie grįžo pamatė, kad prieš S. buvo smurtauta ir dukra pasakė, kad smurtavo T. P.. Pasakojo, kad T. pradėjo grabaliotis, o ji jį atstūmė, todėl supykęs T. pradėjo muštis, parvertė ją, kad kažkas T. laikė už rankų, o T. ją spardė. Matė, kad dukrai po abiem akimis buvo mėlynės. S. buvo išgėrusi, bet negirta. Po įvykio kalbėjo su N. ir K., bet jos neigė, sakė, kad S. pati griuvo ant krosnies. Tačiau ryte po įvykio buvo atėjusi L. K. sakė, kad ji nieko neprisimena, todėl mano, kad L. K. savo protu negyvena, ką jai sako, tą ji ir daro.

Liudytoja M. G. – nukentėjusiosios draugė, parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, kad apie įvykį jai pasakojo S.. Kad kaltinime nurodytu laiku S. parašė, kad jai spyrė į veidą. Kai ji S. paskambino, tai S. papasakojo, kad T. bandė priekabiauti, griebė jai už krūtinės, jie susistumdė, S. griuvo, tada T. pradėjo ją spardyti. Kitą dieną ji su savo tėčiu atvažiavo ir pasiėmė S. pas save, kad ji būtų saugioje aplinkoje. S. buvo su kraujosruvomis, liūdna. Kiek žino, S. santykiai su sese N. nėra tobuli, nes N. S. daug ko pavydi, o bendravimo su mama praktiškai nėra. Po įvykio S. turėjo nedarbingumą, savaitę laiko nėjo į darbą, pusė veido buvo mėlynas. Pastebėjo, kad „nukrito“ S. savivertė, ji buvo pažeminta, šeima ją išdavė, mama nepalaikė. Ji buvo S. nuvežusi į ligoninės priimamąjį, nes jai skaudėjo galvą, truputį buvo suprastėjęs regėjimas. Kad pradingtų mėlynės, reikėjo gal mėnesio laiko.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas remiasi šių paminėtų tiesioginio ir netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios S. M. ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tai yra:

teismo medicinos specialisto išvada ir papildoma išvada, iš kurių matyti, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku ir būdu, kad sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių ir negalėjo atsirasti dėl vieno griuvimo. Kadangi jokių duomenų, kad nukentėjusioji pati griuvinėjo ir tą darė ne vieną kartą – nėra, šios specialistų išvados patvirtina būtent nukentėjusiosios parodymus.

Iš nukentėjusiosios S. M. pateiktų susirašinėjimų, kaip ji tvirtino teismui - su sesers N. M. vaikais G. ir G., bei bendru vaikų draugu S. M., matyti, kad nukentėjusioji dukterėčiai G. rašo apie tas pačias įvykio aplinkybes, apie kokias ji ir liudijo, kad atrašydama G. nurodo, jog mama (N. M.) jai sakė, kad pati nelabai ką prisimena, kad nežinojo, jog nukentėjusioji yra su kraujosruvomis, kad ji mamai (N. M.) viską papasakojo, kad tuo laiku mamai ji sakė, jog jei ją kvies liudyti, tai ji pasakys viską, po ko mama (N. M.) tylėjo. Iš susirašinėjimų su G. M. matyti, kad apie įvykį jis sužinojo ir A. (M.), kuris jam pasakė, kad nukentėjusiąją suspardė T., kad apie įvykį jam papasakojo ir G. (sesuo), kad jis žino, jog šokant jis (T. P.) ją palietė ir ji jam sudavė, kad tada abu susimušė ant lovos, kad A. (M.) su R. (R. P.) bandė juos išskirti. Iš susirašinėjimo su N. M. vaikų draugu S. M.– kuris save el. tinkluose įvardines kaip „G. B.“, matyti, kad jis rašo, jog jam pasakojo, kad T. ją sumušė, kad jis žino, jog kai jie šoko ir T. jai kažkur paėmė, ji jam sudavė, o jis atgal, po ko viskas buvo rimtai. Nukentėjusioji rašo ir apie jos atžvilgiu buvusį seksualinį priekabiavimą, ir, kad sesuo (N. M.) kuria istoriją, jog ji pati trenkėsi į pečių, kad ir mama (L. K.) primokyta, kad taip sakytų - į ką asmuo atrašo, kad N. myli, nors labiau bijo, kaip galima suprasti iš viso konteksto – kaltinamojo.

Iš viso susirašinėjimo galima daryti išvadą, kad bent jau N. M. nepilnametė dukra G. įvykio laiku buvo namuose, kas būtų logiška, jog nepilnametis vaikas Šv. Kūčių vakare būtų namuose su savo artimaisiais.

Liudytojų L. K., N. M., R. P. ir T. R. parodymų vertinimas.

Liudytojai L. K., N. M., R. P. ir T. R. visi tvirtino, kad nukentėjusioji pati griuvo ir trenkėsi į krosnį, o kaltinamasis jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, buvo blaivus.

Liudytoja L. K. - ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 79-78) apskritai nesakiusi, kad nukentėjusioji – jos dukra S. - sudavė ir jos dukrai N., teisme net du kartus skirtingai nurodė kitaip, tai yra, kad S. sudavė ir T., ir N., bei, liudydama toliau - kad suduodama S. visgi T. nepataikė, o pataikė tik N.. Taip pat teisme liudijo, kad tas S. sudavimas buvo draugiškas (?). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K., pirmos apklausos 2023-01-04 metu nurodė, kad S. nugriuvo ant grindų, griūdama atsitrenkė į krosnį ir susižalojo veidą, o antros apklausos 2023-03-29 metu jau aiškino, jog neatkreipė dėmesio, kad nugriuvusi S. būtų susižalojusi, o teisme jau aiškino, kad nesimatė, jog nugriuvusi S. būtų susižalojusi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. nurodė, kad jokio konflikto tarp S. ir T. nebuvo, o teisme jau aiškino, kad konfliktas buvo, o toliau, teisme duodama parodymus, liudytoja liudijo, kad S. su T. buvo susistumdę, bet tai buvo draugiškai, dūkstant. Liudytoja liudijo, kad tas draugiškas (?), kaip liudytoja įvertino, susistumdymas įvyko po S. nugriuvimo, tai yra, kad po to, kaip, liudytojos teigimu – S. griuvo ir trenkėsi į krosnį, pakelta ji ėmė „draugiškai dūkti“ su kaltinamuoju. Ikiteisminio tyrimo metu antros apklausos metu liudytoja L. K. nurodė, kad matė, jog atvykęs kaltinamasis T. P. buvo neblaivus, ką neigė pats kaltinamasis, N. M., R.P. ir T. R.. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu liudytoja L. K. nurodė, kad išeidama S. sakė, kad eina kviesti policiją ir dėl to kaltinamasis su draugais bei N. sėdo į mašiną ir išvažiavo, o teisme jau aiškino, kad ji negirdėjo ir to nebuvo, jog išeidama S. sakytų, kad kvies policiją, liudijo, kad visi išvažiavo, nes skubėjo išvažiuoti į Žemaitiją. Tai yra šios liudytojos parodymai ir esminėse detalėse nuolat kito, prieštaravo vieni kitiems. Visgi liudytoja L. K. pripažino, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko konfliktas, buvo susistumdymas, taip pat pripažino, kad nukentėjusioji - jos dukra S., po šio įvykio su ja nebebendrauja, nes kaltina šioje byloje meluojant.

Liudytoja N. M., tik parodymų pabaigoje pripažinusi, kad yra kaltinamojo sugyventinė, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 2023-01-10, tai yra po liudytojos L. K., kuri pirmoji buvo apklausta 2023-01-04, taigi buvo apklausta jau žinodamas apie užduodamus klausimus. Priešingai, nei teisme nurodė liudytoja L. K. – kad po S. sudavimo pas liudytoją N. M. galvoje atsirado guzas, tokios aplinkybės pati N. M. nenurodė, o ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 96) priešingai - nurodė, kad dėl nukentėjusiosios suduoto smūgio jai neskaudėjo ir ji jokio sužalojimo nepatyrė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie tai, jog nukentėjusioji sudavė smūgius tiek kaltinamajam, tiek ir liudytojai N. M., nenurodė ir pats kaltinamasis.

Liudytoja N. M. teisme nurodė, kad iki įvykio su nukentėjusiąją jų santykiai buvo normalūs ir kodėl ji apkalba kaltinamąjį – nežino, taip pat nurodė, kad sesuo S. griuvo vieną kartą - kas dėl ant nukentėjusiosios užfiksuotų sužalojimo atsiradimo mechanizmo ir sužalojimų kiekio - buvo paneigta teismo medicinos specialisto išvadose.

Liudytojai R. P. ir T. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo ir priežastys yra nurodytos policijos tyrėjos tarnybiniame pranešime. Iš policijos pareigūnės G. R. tarnybinio pranešimo dėl paminėtų liudytojų apklausos matyti, kad telefonu buvo bendrauta su liudytoju R. P., kuris nurodė esąs išvykęs į užsienį, tačiau paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 23 d. jokio konflikto tarp T. P. ir S. M. nebuvo, o liudytojas T. R. telefonu nurodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. apie 20.00 val., jis buvo adresu (-)., tačiau jis tik pavežė draugus T. P. ir R. P., pats į namo vidų užėjęs buvo labai trumpam, todėl jokio konflikto tame name nematė, nes draugų laukė automobilyje (1 t., b. l. 74-76).

Vertinant liudytojų R. P. ir T. R. parodymus, tai jų parodymai teisme, praėjus daugiau nei pusei metų nuo įvykio, buvo iš esmės labai detalūs ir vienodi, net ir neklausiant jie parodė, kad vaikų namuose nebuvo, tačiau jų parodymai buvo skirtingi, nei aprašyti policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, kurio patikinimu teismas neturi pagrindo abejoti.

Abu šie liudytojai, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K., tvirtino kad kaltinamasis buvo blaivus, taip pat nurodė, kad nukentėjusioji griuvo vieną kartą, kas, kaip teismas jau pasisakė, dėl ant nukentėjusiosios užfiksuotų sužalojimo atsiradimo mechanizmo ir kiekio buvo paneigta teismo medicinos specialisto išvadose.

Liudytojas T. R. nurodė, kad po smūgio N. iškilo guzas, pasidarė dėmė, tačiau to nesakė, kaip teismas jau nurodė, nei pati N., nei kaltinamasis. Be to, liudytojas T. R. pripažino, kad kaltinamasis prieš teismą du kartus jam skambino iš kalėjimo ir jie kalbėjo apie šį įvykį. Taip pat priešingai, nei liudytoja L. K., liudytojai neigė/nepatvirtino, kad nukentėjusiąją kas nors būtų stumtelėjęs.

Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja L. K. yra liudytojos N. M. mama, gyvenanti kartu su liudytoja N. M., kuri yra kaltinamojo sugyventinė, į tai, kad liudytojas R. P. yra kaltinamojo brolis, o liudytojas T. R. – kaltinamojo draugas, atsižvelgiant į jų parodymus, kurie nepatvirtino versijos dėl pačios nukentėjusiosios susižalojimo, nes ta versija buvo paneigta objektyviais įrodymais – teismo medicinos specialisto išvadomis, į tai, kad paminėtų liudytojų parodymai prieštarauja tiek tarpusavyje, tiek ir byloje surinktų kitų įrodymų visumai, teismas nesiremia šių liudytojų, kurie teismo įsitikinimu - yra šališki, parodymais, juos vertina kritiškai ir daro išvadą, kad savo melagingais parodymais liudytojai L. K., N. M., R. P. ir T.R., būdami jam artimais žmonėmis, siekė padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo T. P. neprisipažinimą sumušus ir sužalojus S. M., teismas taip pat vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes kaltinamojo kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų, išnagrinėtų ir teismo aptartų įrodymų visuma.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas – spyriai nukentėjusiajai į veidą, sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo ne tik kaltinamojo veiksmų, bet ir viso jo elgesio demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas negebėjimas valdytis, seksualinio pobūdžio, kaip tvirtino nukentėjusioji, priekabiavimas.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Teismas, išanalizavęs surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad T. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą). Duomenų dėl kaltinamojo apsvaigimo - byloje nepakanka, todėl apsvaigimas nepripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 8 kartus, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (chuliganizmus, viešosios tvarkos sutrikdymą, nesunkų sveikatos sutrikdymą), nusikalto nebaigęs atlikti realios laisvės atėmimo bausmės - išleistas Kalėdinių atostogų, šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, sveikas.

Išvadų vis nepadarančiam kaltinamajam už nusikaltimą skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, į valstybėje formuojamą bausmių politiką - mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2023 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų paskirta (1 metų ir 9 dienų laisvės atėmimas atliekamas nuo 2023 m. vasario 10 d.) ir neatlikta laivės atėmimo bausme, ir visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2022 m. rugsėjo 27 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų paskirta ir neatlikta bausme - nesumokėta 34 MGL, tai yra 1700 Eur bauda (BK 64 str. 3 d., 65 str. 2 d.), ir laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti įkalinimo įstaigoje, šios bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo (LAT nutartis Nr. 2K-263-689/2018).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 163).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas devintą kartą, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, turi neišnykusius teistumus, nesat duomenų, kad laisvėje jis būtų saistomas kokiais nors svarbiais socialiniais ryšiais, teistas užsienyje, tai yra turintis ryšių užsienyje, šiuo nuosprendžiu nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, šiuo metu sulaikytas vykdant kitą įsiteisėjusį nuosprendį, tai yra darant išvadą, kad kaltinamasis, šioje byloje nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti galimai atsidūręs laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, o, siekdamas išvengti realios bausmės, gali bėgti, slėptis nuo teismo, todėl, siekiant užtikrinti netrukdomą šio nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamajam, už kurio padaryta nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų, šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, keistina į suėmimą, suėmimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos (BPK 122, 123, 127 str.).

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji S. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl: 105,19 Eur turtinės, 1200 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 88-92), kurį teisiamojo posėdžio metu palaikė ir argumentavo (2 t., b. l. 97-99).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, nes kaltės nepripažino.

Dėl turtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentai nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis. Apklaustų asmenų parodymai, kiti abejonių nekeliantys rašytiniai įrodymai – taip pat yra įrodymai. Dažnu atveju asmuo, įgijęs tam tikrą daiktą, turtą, sumokėjęs už paslaugą, nemato reikalo ar nesusigaudo išsaugoti pirkimo dokumentų, todėl netenkinti ieškinio vien dėl to, kad nėra išsaugoti daiktai ar dokumentai, būtų neteisinga. Svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais.

Akivaizdu, kad, kaip šiuo atveju – sveikatos sužalojimus dėl sumušimo patyręs asmuo turėjo išlaidų.

Nukentėjusioji prašė priteisti viso 105,19 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 65,44 Eur negautos darbo pajamos ir 39,75 Eur už kurą važinėjant bylos nagrinėjimo metu. Prie ieškinio pridėti: kuro pirkimo čekis ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis.

Kadangi nukentėjusioji būtent dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmės - veido sužalojimo, po įvykio pasiėmė dvi dienas atostogų, kuomet atostogų laiku apmokama tik už 8 darbo valandas, kai dirbdama pamainoje nukentėjusioji dirba 12 valandų ir už valandą jai mokamas 8,18 Eur užmokestis, ji per tas dienas neteko viso 65,44 Eur darbo užmokesčio. Be to, akivaizdu, kad bylos tyrimo metu nukentėjusioji turėjo vykti į policiją, pas ekspertą, pas medikus, į teismą, todėl patyrė ir išlaidas kurui.

Nepriklausomai nuo to, kokie dokumentai turtinės žalos dydžio įrodinėjimui buvo pateikti, teismas daro išvadą, kad negautų pajamų dydis ir išlaidų kurui suma yra realūs, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl - kaip turtinė žala - priteistini iš kaltinamojo nukentėjusiajai, nes padaryta žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais.

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis tyčia smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, gulinčiai nukentėjusiajai spardė į ir gyvybiškai, ir į estetiškai svarbią kūno dalį - veidą, sužalojo nukentėjusiąją, ant nukentėjusiosios veido dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų atsirado kraujosruvos, kurios buvo padarytos šventiniu laikotarpiu ir neišnyko pakankamai ilgą laiką – daugiau nei tris savaites, nukentėjusioji jautė skausmą, dėl sužalojimų negalėjo rodytis viešai, dėl pablogėjusio regėjimo kreipėsi į medikus, vartojo vaistus, važinėjo pas ekspertą ir į policiją, tai yra kaltinamasis ne tik sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ją sužalojo, bet nukentėjusiąją pažemino, sukėlė jai stresą, nepatogumus, nukentėjusioji dėl kaltinamojo elgesio patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo.

Ir nors sunkių pasekmių nukentėjusiajai sukelta nebuvo, nes jai padarytas sužalojimas buvo įvertintas kaip nežymus, tačiau kaltinamasis kaltu smurtavęs prieš nukentėjusiąją neprisipažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, savo elgesio kritiškai neįvertino, bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu neigdamas savo kaltę iš esmės vadino nukentėjusiąją melage, tuo dar labiau sunkindamas nukentėjusiosios dvasinę būseną ir gilindamas jos išgyvenimus.

Kaltinamasis sveikas ir darbingas, prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra nedidelis.

Teismas nustato, kad nukentėjusiajai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur, nes toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidų nėra.

Nukentėjusioji/jos atstovas advokatas Vytautas Bučius prašė priteisti viso 500 Eur nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas, pateikė išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (2 t., b. l. 92).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiąją advokatas atstovavo teisiamojo posėdžio metu, dalyvavo trijuose posėdžiuose, paruošė ir pateikė teismui civilinį ieškinį, sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., 500 Eur dydžio nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Kaltinamojo VGTPT paskirto gynėjo gynybos išlaidos – 250,00 Eur (2023-05-29 pažyma Nr. APD-2023-09446), atsižvelgiant į kaltinamojo prioritetinę pareigą atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui, į jo, atliekančio bausmę, sudėtingą turtinę padėtį, į tai, kad bausmę atliekančiam kaltinamajam gynėjo dalyvavimą užtikrino teismas - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir nuteisti – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti: su 2023 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi - prie neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir su 2022 m. rugsėjo 27 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų paskirta ir neatlikta bausme - nesumokėta 34 MGL - 1700 Eur bauda, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą ir 34 MGL (minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti kalėjime.

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo, tai yra nuo 2023 m. liepos 19 d.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į kardomąją priemonę - suėmimą, ir suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo T. P. – 105,19 Eur (vieno šimto penkių eurų 19 ct) turtinės žalos atlyginimą, 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą - nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. M. , gim. (-).

Procesų išlaidų už kaltinamojo gynybą valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).