Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti profesinį išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.);

K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. A., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2024 m. liepos 16 d., dienos metu, tyrimo metu nenustatytą tikslią valandą, netoli namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš K. L. neteisėtai įgijo ir prie savęs – kuprinėje – neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė – 1,9474 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,4 procentų, kol 2024 m. liepos 17 d. apie 00.50 val. (duomenys neskelbtini), netoli pastato, adresu (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-io skyriaus policijos pareigūnas.

Pirmiau aprašytais veiksmais G. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Pirmiau aprašytais veiksmais K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Vaizdo įraše „PSS-20240717 -002552UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai eina prie suoliukų, kur sėdi trys jaunuoliai. Pareigūnas klausia, ar turi draudžiančių medžiagų, ar ras patikrinus daiktus. Pareigūnai iš vaikino Nr. 1 paima šviesiai žalios/tamsiai žalios spalvos kuprinę, vaikino Nr. 1 klausia „amfetaminas ar kas čia, kur pirkai?“. Vaikinas Nr. 1 atsako „savam vartojimui, iš ko pirkau, nežinau“. Pareigūnas užsirašo vaikino Nr. 1 duomenis, jį apžiūri, sodina į tarnybinį automobilį. Pareigūnas fotografuoja vaikino Nr. 1 kuprinę ir joje rastas 2 pakuotes. Matyti, kad kamera pasisuko. Pareigūnas rodo (įrašo laiku 15.05 min. ) vaikinui Nr. 2 po suoliuku (kur jis sėdėjo). Ant žemės kažkas guli, tačiau kas – nesimato. Vaikinas sako, kad tai ne jo. Mergina sako, kad rasta pakuotė yra ne jų. Po to ( įrašo laiku 16.07 min.) sako „tai mano, taip“. Matyti, kad kamera pasisuko. Pareigūnas klausinėja vaikino Nr. 1, jis sako, kad šalia suoliuko rasta žolė yra ne jo, o merginos. Pareigūnas merginą sodina į tarnybinį automobilį.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. T-N 2159/2024(01) matyti, kad K. L. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, metilendioksiamfetamino (MDA), metilendioksimetamfetamino (MDMA), 3-chlorometkatinono (3-CMC). Šlapime etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų opiatų nerasta (1 t., b. l. 91).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. T-N 2165/2024(01) matyti, kad G. A. šlapime rasta pėdsakų tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,19 promilių etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (1 t., b. l. 92).

III. Įrodymų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamoji G. A. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad ji padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis K. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Aptariamų straipsnių dispozicijose numatyti keli alternatyvūs nusikalstamų veikų požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

BK 259 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Nusikalstamos veikos dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių arba psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Šios nusikalstamos veikos objektas – visuomenės sveikata, kuriai kyla pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Nusikaltimo dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė gali būti realizuojama alternatyviais veiksmais, nurodytais normos dispozicijoje. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš alternatyvių veiksmų, kadangi kiekvienas iš jų atitinka savarankiško nusikaltimo sudėtį. Šiai bylai aktualus požymis – kitoks narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas. Kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikytinas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui. Subjektyviajai šio nusikaltimo pusei būdinga tai, kad ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus (bent vieną iš jų) jis atlieka neteisėtai ir nori taip veikti.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas G. A. dėl jai inkriminuoto, BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto, baudžiamojo nusižengimo ir K. L. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. Kaltinamieji, apklausti teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai. K. L. paaiškino, kokiomis aplinkybėmis įsigijo narkotines ir psichotropines medžiagas (nurodė, kad įsigijo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ už 50 Eur, įsigijo savo vartojimui, pabandė, bet nepatiko). Taip pat nurodė, kad po kurio laiko susitiko su G. A. (duomenys neskelbtini), buvo susipykę. Jis (K. L.) susisuko suktinę, G. A. jo taip pat paprašė kanapių suktinės, kartu vartojo narkotines medžiagas. Buvo pamiršęs, kad kanapės liko pas G. A.. Kitą dieną, vakare jie vėl susitiko (duomenys neskelbtini), atvykę pareigūnai patikrino ir rado miltelius, apie kuriuos pareigūnams iš pradžių nepasakė iš baimės ir pasimetimo. Taip pat nurodė, kad nematė to momento, kai G. A. išmetė medžiagas, o pirmos įtariamojo apklausos metu nurodė, kad nežino, iš kur G. A. gavo narkotines medžiagas, nes norėjo jai padėti. Pripažįsta, kad G. A. davė suktinę.

Kaltinamojo K. L. parodymai iš esmės nesiskiria nuo aplinkybių, kurias nurodė kaltinamoji G. A.. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji paaiškino, kad 2024 m. liepos mėn. K. L. atvažiavo pas ją (kaltinamąją) į (duomenys neskelbtini). Su K. L. buvo apsipykę, jo paprašė parūkyti, žinojo, kad jis turi kanapių, nes pats sakė. K. L. davė suktinę, kartu rūkė, sumokėti neprašė. Jos (kaltinamosios) kuprinėje liko įdėtas folijos gabaliukas su kanapėmis. Taip pat paaiškino, kad sėdint su K. L. ir pusbroliu (duomenys neskelbtini), privažiavo policijos pareigūnai ir ji (kaltinamoji) iš išgąsčio išmetė kanapes po suoliuku, bet pareigūnai rado. Apie medžiagą, rastą pas K. L., sužinojo tą pačią dieną.

Aptarti kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs, esminiai prieštaravimai juose nenustatyti, jų parodymai atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus. Kaip matyti iš liudytojų L. M. ir J. D. parodymų, 2024 m. liepos 17 d. apie 0.40 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti kaltinamieji, atlikta apžiūra. K. L. dalinės apžiūros metu rastos psichotropinės medžiagos, o G. A. prisipažino už suoliuko išmetusi jai priklausančias narkotines medžiagas.

Liudytojų parodymai atitinka aplinkybes, užfiksuotas daiktų apžiūros protokole, kuriame aprašyta policijos pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašų apžiūra bei 2024 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodytą informaciją. Vaizdo įraše „PSS-20240717 -002550UTC+0300“ matyti, kaip policijos pareigūnai iš vaikino paėmė kuprinę, iš kurios ištraukė cigarečių pakelį su jame buvusiais mažais polietileno maišeliais. Vaizdo įraše „PSS-20240717 -002552UTC+0300“ užfiksuota, kad vaikinas prisipažino pirkęs cigarečių pakelyje rastą psichotropinę medžiagą savam vartojimui. Tuo metu, kai policijos pareigūnas rodo po suoliuku, kur ant žemės kažkas guli, mergina prisipažįsta, kad rasta narkotinė medžiaga priklauso jai. 2024 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2024 m. liepos 17 d. apie 00.40 val. (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) pastato, Kaune, šalia suoliuko, ant žemės gulėjo užspaudžiamas polietileninis permatomas maišelis, kurio viduje buvo žalios spalvos, specifinį kvapą turinti, galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų suradimo bei paėmimo aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose nurodyta, kad 2024 m. liepos 17 d. apie 00.40 val. (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) pastato, Kaune, buvo pastebėti ant suoliuko sėdintys asmenys. K. L. dalinės apžiūros metu, jo turėtoje kuprinėje buvo rastas cigarečių pakelis, kuriame rastas permatomas užspaudžiamas polietileninis maišelis su gelsvos spalvos biria, galimai narkotine medžiaga. Netrukus šalia už suoliuko, ant kurio sėdėjo G. A., ant žemės, buvo pastebėtas peršviečiamas, užspaudžiamas maišelis su viduje esančiomis žalios spalvos, augalinės kilmės, specifinį kvapą turinčiomis, galimai narkotinės kilmės medžiagomis. Atlikus paimtų medžiagų tyrimą, gauta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 9 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad kristalinės medžiagos iš įvykio vietos apžiūros metu paimto polietileninio maišelio sudėtyje nustatyta psichotropinė medžiaga – 3-CMC (3-chlormetkatinonas), kurio masė yra 0,603 g (75,1 procentų). Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš maišelio yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,947 g, delta9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,4 procentų.

Aptarti kaltinamųjų, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys yra gauti nepažeidus baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, todėl jų nepripažinti įrodymais ir nesivadovauti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad asmens veiksmus kvalifikuojant pagal atitinkamą BK 259 straipsnio ar 260 straipsnio dalį, būtina įvertinti rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Kaip matyti, kaltinamasis naktiniame klube įgijo ir disponavo psichotropine medžiaga – 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios masė – 0,603 g, bei narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė – 1,9474 g. Atsižvelgiant į pirmiau minėtas Rekomendacijas, K. L. turėtas psichotropinių medžiagų kiekis viršija Rekomendacijose nustatytą nedidelį kiekį, bet neviršija didelio kiekio, o neteisėtas įgytos narkotinės medžiagos (kanapių), kiekis (1,9474 g) neviršija nedidelio kiekio. G. A. disponuotos (neteisėtai įgytos iš K. L. ir laikytos kuprinėje iki tol, kol atvykus pareigūnams šias medžiagas išmetė) narkotinės medžiagos kiekis (1,9474 g), neviršija nustatyto nedidelio kiekio. Kaltinamasis K. L. paaiškino, kad narkotines ir psichotropines įgijo savo reikmėms, pripažino, kad su G. A. kartu rūkė kanapes. Kaltinamoji G. A. nurodė, kad K. L. paprašė narkotinės medžiagos su tikslu ją vartoti, kartu su kaltinamuoju kanapes rūkė. Kaltinamųjų parodymai dėl šios aplinkybės nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka ir kitus pirmiau aptartus įrodymus. Kaltinamųjų parodymus dėl vartojimo patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. T-N 2159/2024(01) ir Nr. T-N 2165/2024(01), kuriose nurodyta, kad K. L. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, metilendioksiamfetamino (MDA), metilendioksimetamfetamino (MDMA), 3-chlorometkatinono (3-CMC), o G. A. šlapime – pėdsakų tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties.

Atsižvelgus į kaltinamųjų duotus paaiškinimus apie disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis aplinkybes, kaltinamųjų elgesį pamačius policijos pareigūnus bei pačių kaltinamųjų pripažinimą, kad jie suprato, jog elgiasi neteisėtai, daroma išvada, jog abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Nors šioje byloje nenustatyta, kad už G. A. platintą narkotinę medžiagą K. L. būtų prašęs kokio atlygio ar, kad G. A. būtų mokėjusi už narkotinę medžiagą, kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tai neturi reikšmės, kadangi net ir neatlygintinis narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas yra kvalifikuojamas pagal BK 260 straipsnį. Veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti ir tikslą įsigytas medžiagas platinti, kadangi pats veiksmas – medžiagos (kitoks) platinimas, yra baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį užtraukianti alternatyvi savarankiška veika.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad K. L. ir G. A. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad K. L. veikose yra nustatyti bei įrodyti visi BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymiai, o G. A. veikoje – visi BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai.

Kaltinamajame akte aprašant G. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes ir K. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, nurodyta, kad G. A. narkotinę medžiagą iš K. L. įgijo, o K. L. narkotinę medžiagą G. A. neteisėtai perdavė (paplatino) 2024 m. liepos 17 d., dienos metu. Atsižvelgus į tai, kad narkotines medžiagas (kanapes), policijos pareigūnai surado ir paėmė 2024 m. liepos 17 d. apie 00.50 val., kai pamačiusi pareigūnus G. A. šias medžiagas numetė už suoliuko, akivaizdu, kad narkotinė medžiaga kaltinamojo K. L. negalėjo būti neteisėtai perduota (paplatinta), o kaltinamosios G. A. neteisėtai įgyta vėliau, nei ši medžiaga buvo surasta policijos pareigūnų. Todėl ši aplinkybė tikslinama nustatant, kad pirmiau nurodytas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė 2024 m. liepos 16 d. Šios aplinkybės patikslinimas baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinto reglamentavimo nepažeidžia, kaltinamųjų padėties nesunkina, patys kaltinamieji nurodė, kad neteisėtus veiksmus atliko anksčiau, nei 2024 m. liepos 17 d. nakties metu (00.50 val.) medžiagas rado ir paėmė pareigūnai. Taigi nėra ir pagrindo išvadai, kad kaltinamųjų gynyba, apie šios aplinkybės tikslinimą informavus teisiamojo posėdžio metu, galėjo būti kitokia.

Pažymėtina, kad kaltinamasis K. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarė 2024 m. liepos 15 d., tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, be kita ko, ir dėl BK 259 straipsnio 1 dalies (numatant daugiau alternatyvių, su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių), K. L. veika kvalifikuojama ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu, o pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 259 straipsnio 1 dalį (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nuo 2025 m. vasario 1 d. buvo pakeista ir BK 259 straipsnio 2 dalis, tačiau pakeitimai yra susiję tik su šio straipsnio sankcijoje numatytų bausmių eiliškumo pakeitimu ir kaltinamosios padėties nelengvina, todėl G. A. veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 259 straipsnio 2 dalį (BK 3 straipsnio 1 dalis).

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji G. A. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad G. A. neteista (2 t., b. l. 35–36). Iš Administracinių nusižengimų išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus esančios informacijos matyti, kad G. A. administracine tvarka bausta 2024 m. liepos 17 d. dėl narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, paskirta bauda sumokėta (2 t., b. l. 37–38). Iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji administracine tvarka nebuvo bausta, o pirmiau nurodytas baustumas susijęs su tuo, kad suradus kaltinamosios disponuotas narkotines medžiagas ir atlikus šlapimo tyrimą, buvo nustatytas vartojimo faktas. Sodros duomenimis, kaltinamoji G. A. nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 39–40). Kaltinamoji psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruota (2 t., b. l. 42, 45).

Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų rūšiai, aplinkybę, kad savo kaltę G. A. pripažino visiškai, atsakomybės išvengti nebandė, gailėjosi dėl savo poelgio ir jį vertino neigiamai, ir tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamoji neteista, administracine tvarka iki padarant nusikalstamą veiką, nebuvo bausta, yra dirbanti, jai skirtina baudos bausmė. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 15 MGL iki 500 MGL dydžio bauda. Įvertinus aptartų aplinkybių, kurių visuma kaltinamąją charakterizuoja iš esmės teigiamai, visumą, jai skirtina minimalaus dydžio baudos bausmė.

Kadangi kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Kaltinamoji G. A. baigiamųjų kalbų metu prašė skirti švelnesnę bausmę, tačiau atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajai skiriama minimalaus dydžio bauda, bei nenustačius BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų, kaltinamajai skirti dar švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Vis tik įvertinus kaltinamosios prašymą ir skirtinos baudos dydį, nustatytinas ilgesnis terminas paskirtai baudai sumokėti – 4 mėnesiai.

Kaltinamasis K. L. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir viena – sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad K. L. neteistas (1 t., b. l. 138–139). Iš Administracinių nusižengimų išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus esančios informacijos matyti, kad K. L. administracine tvarka baustas 2 kartus (transporto priemonę paliko stovėti ant šaligatvio, ją vairavo būdamas neblaivus), paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 140–142). Iš Sodros išrašo ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad kaltinamasis K. L. užsiėmė darbine veikla, paskutinius kartus nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. vasario 11 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2025 m. vasario 12 d. iki 2025 m. kovo 25 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. L. šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 143–144, 137). Kaltinamasis psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (1 t., b. l. 146, 149).

Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę pripažino visiškai, atsakomybės išvengti nebandė, gailėjosi dėl savo poelgio ir jį vertino neigiamai, ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas du kartus, tačiau iki padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką baustas nebuvo, jam už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina baudos bausmė. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis artimas minimaliam.

Baudžiamasis įstatymas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Jokių kitų alternatyvių bausmių šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nėra numatyta. Vis tik įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs galimybę paskirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui švelnesnę, nei numatyta BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, bausmę tuo atveju, kai sankcijoje numatyta bausmė, įvertinus konkrečioje byloje nustatytas individualias aplinkybes, neatitinka bausmės tikslų ir paskirties, ir yra neteisinga. Tokia galimybė yra įtvirtinta BK 54 straipsnyje.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nedetalizuojama, kokios aplinkybės laikytinos pagrindu išvadai, jog net minimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Kasacinėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu kaltinamojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui ir todėl yra pagrindas asmeniui paskirti švelnesnę bausmę ar jos rūšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, 2K119-689/2020, 2K-21-628/2021).

Kaip minėta, K. L. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, yra laikoma sunkiu nusikaltimu, kuris padaromas tik tyčia. Vis tik, teismo vertinimu, net ir minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teisingumo principo ir neužtikrintų teisingos pusiausvyros tarp bausme siekiamų tikslų ir taikomų priemonių šiems tikslams pasiekti.

Nekvestionuojant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, atsižvelgtina ir į kitas su šios veikos padarymu susijusias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo socialinį pavojingumą. Kaip matyti iš K. L. paaiškinimų, kurie objektyviais duomenimis nėra paneigti, narkotinę medžiagą jis įsigijo atsitiktinai ir išskirtinai tik savo reikmėms. Kaltinamasis neteisėtai įsigytą narkotinę medžiagą G. A. davė ne savo iniciatyva, o paprašytas pačios G. A., kuri šią aplinkybę taip pat patvirtino. Nenustatyta, kad kaltinamasis, duodamas narkotines medžiagas G. A., turėjo tikslą pasipelnyti (ar gauti kitokią asmeninę naudą), ar kad už šias medžiagas jis būtų gavęs kokį nors atlygį. Duomenų apie kaltinamojo palaikomus ryšius su nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, ankstesnius neteisėto disponavimo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis atvejus, pelnymąsi iš tokios veiklos, šioje byloje nėra.

Kaip minėta, anksčiau K. L. nebuvo teistas, šis teistumas jam yra pirmas. Savo kaltę kaltinamasis pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, pozicijos nekeitė viso baudžiamojo proceso metu, poelgio neteisino, išvengti atsakomybės nebandė. Iš Administracinių nusižengimų išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus esančios informacijos matyti, kad iki šio nusikaltimo padarymo administracine tvarka K. L. baustas nebuvo. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, tačiau nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau jau turi įgijęs darbo patirties, kuri prasidėjo dar 2021 m. Nusikalstamos veikos padarymo metu K. L. nedirbo, tačiau nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio tęsė darbinę veiklą, o nutrūkus darbo santykiams – registravosi Užimtumo tarnyboje. Nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. kaltinamasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavys 2025 m. balandžio 15 d. charakteristikoje pažymėjo, kad K. L. yra atsakingas, darbštus, pareigingas, patikimas asmuo, neturintis jokių drausminių nuobaudų (2 t., b. l. 90). Be to, kaltinamasis 2021 m. gruodžio 9 d. atestuotas pagal Karių privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą (2 t., b. l. 92), yra sudaręs (duomenys neskelbtini) sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) K. L. į (duomenys neskelbtini) priėmė iki 2025 m. gegužės 21 d. (2 t., b. l. 91).

Kaip kaltinamasis nurodė teisiamajame posėdyje, jis, duodamas narkotinių medžiagų G. A., nepagalvojo apie daromos nusikalstamos veikos pasekmes, anksčiau narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų nebuvo vartojęs. Dar ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju, K. L. nurodė, kad narkotines medžiagas pirko sau ir nepagalvojo, kad duodamas parūkyti kitam asmeniui, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl narkotinių medžiagų platinimo (1 t., b. l. 127–130). Šios aplinkybės, įvertinus jas kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, suponuoja pagrindą išvadai, kad K. L. veiksmai buvo atsitiktiniai ir neapgalvoti, kaltinamasis tyčinį sunkų nusikaltimą padarė tinkamai neįvertinęs savo veikos pavojingumo baudžiamojo įstatymo prasme ir galimų tokio poelgio pasekmių.

K. L. po 2024 m. liepos 17 d., kai padarė šį inkriminuotą nusikaltimą, 2 kartus buvo nubaustas administracine tvarka (už transporto priemonės palikimas stovėti ant šaligatvio ir transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam pradedančiajam vairuotojui). Ši aplinkybė kaltinamajam nėra palanki, tačiau esant pirmiau aptartų duomenų visumai, kuri kaltinamąjį charakterizuoja išskirtinai teigiamai, jos buvimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nepaneigia. K. L. paskirtas baudas sumokėjo, duomenų apie naujai padarytus administracinius nusižengimus ar kitas neteisėtas veikas byloje nėra. Nors K. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, pažymėtina, kad jis surašytas nusikaltimo padarymo dieną, kai atlikus šlapimo tyrimą buvo nustatytas vartojimo faktas (1 t., b. l. 140–142).

Pirmiau aptartų duomenų ir aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad K. L. padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, spontaniškas veiksmas, nusikalstamų veikų darymas kaltinamajam nėra būdingas. Nusikalstama veika nebuvo padaryta siekiant neteisėtu būdu gauti pajamų, byloje nėra duomenų, kad K. L. palaikytų ryšius su nusikalstamas veikas darančiais asmenimis. Teismo vertimu, tai sudaro pagrindą K. L. padarytą nusikaltimą vertinti kaip mažesnio rūšinio pavojingumo ir taip pat leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis nėra toks pavojingas, kad būtų reikalinga jį izoliuoti nuo visuomenės, todėl jam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnės rūšies, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmė.

Įvertinus tyčinį nusikaltimo pobūdį, aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei mažesnį jos pavojingumą, duomenų apie kaltinamojo polinkį sistemiškai pažeidinėti įstatymus ir daryti neteisėtas veikas nebuvimą, kaltinamajam skirtina BK 48 straipsnyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, artima šios bausmės rūšies vidurkiui be intensyvios priežiūros. Siekiant skatinti pozityvų užimtumą, kurti bei išlaikyti turimus socialinius ryšius, jam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktuose, 5 dalies 4 punkte numatyti įpareigojimai (draudimai). Teismo vertinimu, šie įpareigojimai (draudimai) padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, ir skatins kaltinamąjį ateityje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebenusikalsti.

BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

BK 63 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Už BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas K. L. paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas priskiriamos nesunkių (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

IV. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems G. A. ir K. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 131–134; 2 t., b. l. 29–31). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- po tyrimų likę 1,791 g kanapių (antžeminių dalių) ir 0,677 g kristalinės medžiagos su 3-CMC, supakuoti į maišelius ir įdėti į voką, kuris perduotas į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilniuje; objektų pakuotės supakuotos į voką, kuris užklijuotas ir antspauduotas spaudu „POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS *CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS*“ (1 t, b. l. 52–56, 57–58), perduotas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybai (t. 1, b. l. 59), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- voke esantis kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje (1 t., b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302–308 straipsniais, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), ir skirti 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. A. skirti 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Įpareigoti G. A. paskirtą baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Laisvės al. 103, Kaunas, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Išaiškinti, kad nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, K. L. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmei apimant švelnesnę 51 (penkiasdešimt vieno) MGL dydžio baudą, ir K. L. skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. L. skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, 6 dalimi, 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, K. L. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu:

- įpareigoti neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. A. ir K. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimų likusias 1,791 g kanapių (antžeminių dalių) ir 0,677 g kristalinės medžiagos su 3-CMC, supakuotų į maišelius ir įdėtų į voką, kuris perduotas į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilniuje; objektų pakuotes supakuotas į voką, kuris užklijuotas ir antspauduotas spaudu „POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS *CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS*“ (t 1, b. l. 52–56, 57–58), perduotą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybai (t. 1, b. l. 59), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- voke esantį kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje (1 t., b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.