Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Jonui Dagiui bei P. T., atsakovės atstovui Andžejui Tabero, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos P. T. individualios įmonės „Ąžuolas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Šiaulių AVMI vyriausioji specialistė, 2007-11-05 - 2007-11-09 dienomis atlikusi P. T. įmonės „Ąžuolas“ pelno mokesčio patikrinimą už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2002-12-31, 2007-11-09 surašė patikrinimo aktą Nr.35-233 (toliau- Patikrinimo aktas), kuriuo nustatė, kad Įmonė, pažeisdama 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) Nr. IX-675 11 str. 4 dalies nuostatą, numatančią, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, neteisėtai 45 588 Lt (2002-01-07 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1, 2002-06-04 pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaita-faktūra GDB Nr. 6098075) padidino 2002 metų leidžiamus atskaitymus iš pajamų, todėl Įmonės 2002 metų apmokestinamasis pelnas didinamas 45 588 Lt ir už 2002 metus Įmonei papildomai apskaičiavo sumokėti į biudžetą 6 838 Lt (45588 Lt x 15%) pelno mokesčio ir 1 608,81 Lt šio mokesčio delspinigių (MGK byla Nr. 6.11-05-(7-85/2008), toliau- ten pat, b.l.75-83).

Šiaulių AVMI 2008-01-22 sprendimu Nr.14.4-109-3 patvirtino Patikrinimo akte apskaičiuotas mokestines sumas ir skyrė 2051 (30 proc.) Lt pelno mokesčio baudą (b.l.29-35, MGK byla Nr.6.11-05-(7-85/2008), b.l.32-38).

Nesutikdama su Šiaulių AVMI 2008-01-22 sprendimu Nr.14.4-109-3, pareiškėja VMI pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi, atsakovė 2008-03-28 sprendimu Nr.69-43 „Dėl P. T. įmonės „Ažuolas“ (įm. k. 144353483) 2008-02-22 skundo“ patvirtino Šiaulių AVMI 2008-01-22 sprendimą Nr.14.4-109-3 (b.l.17-22, MGK byla Nr.6.11-05-(7-85/2008), b.l.11-16). Komisija 2008-07-03 sprendimu Nr.S-127(7-85/2008) „Dėl P. T. įmonės „Ažuolas“ 2008-04-29 skundo“ patvirtino atsakovės 2008-03-28 sprendimą Nr.69-43 (b.l.36-41, MGK byla Nr.6.11-05-(7-85/2008), b.l.224-229).

Nustatyta, kad mokesčių administratorius ginčijamas sprendimų dalis grindė šiais įrodymais:

-Įmonės 2002m. Pirkimų žurnalu, kuriame Įmonė apskaitė pagal 2002-01-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1, sudarytą su fiziniu asmeniu T. Š., 123 m³ medienos įsigijimą už 7626 Lt (MGK byla Nr.6.11-05-(7-85/2008), b.l.114,161) ir kasos apskaita, pagal kurią nustatyta, jog pinigų išmokėjimo žurnale užregistruoti grynų pinigų išmokėjimai T. Š. pagal 2002m. vasario 25, 26, 27 ir 28d. kasos išlaidų orderius Nr.12, 14, 16 ir 17 6670,80 Lt sumai (1000 + 2670,80 + 1000 + 2000), nuo nurodytų sumų išskaičiuojant ir sumokant 10 % 646 Lt FAPM (MGK byla Nr.6.11-05-(7-85/2008), b.l.41,115);

-Įmonės 2002m. Pirkimų žurnalu, kuriame Įmonė apskaitė pagal 2002-06-04 pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą su fiziniu asmeniu E. S., 261 m³ apvalių rąstų įsigijimą už 30 276 Lt (MGK byla Nr.6.11-05-(7-85/2008), b.l.173-174), 2002-06-04 pirkimo-pardavimo sutartimi (MGK byla Nr.6.11-05-(7-85/2008), b.l.117), kurios 2 punkte nurodyta, kad įmonės atstovas pirkėjui už parduotą medieną apmoka 27 023,40 Lt, o 5 punkte- kad pirkėjas už pirktą medieną apmoka 10 % fizinių asmenų pajamų mokestį, taip pat E. S. išduotu Leidimu kirsti mišką Nr.002630 (ten pat, b.l.118), kuris išduotas praėjus 15 dienų nuo 2002-06-04 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t.y. 2002-06-19;

-E. S. 2003-04-17 paaiškinimu, kuriame jis teigė, kad P. T. įmonei „Ąžuolas“ medienos nepardavė; nurodė, kad ant 2002-06-04 pirkimo-pardavimo sutarties parašas ne jo ir jis iš Įmonės 27 023,40 Lt negavo (ten pat, b.l.119);

-FNTT prie LR VRM Utenos apskrities skyriaus atliktos T. Š. 2003-07-31 liudytojo apklausos protokolu, kuriuo nustatyta, jog T. Š. teigė P. T. įmonei „Ąžuolas“ nepardavęs jokios medienos ir tokios įmonės nežino; jokios medienos ar miško savo nuosavybėje niekada nėra turėjęs ar nusipirkęs; nieko nežino, apie kokios nors medienos pervežimą į kokią nors įmonę, nes su medienos pervežimu jis jokių reikalų neturi; nurodė, kad ant jam FNTT patalpose pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties kopijos yra jo parašas, ir paaiškino, kad tokį patį dokumentą ir jis anksčiau turėjo, tačiau pareigūnų prašymu minimo dokumento nerado, gali būti, kad jis neišsaugotas; patvirtino, kad sutartį tarp P. T. ir jo jis pasirašė pats asmeniškai ir po pasirašymo vieną sutarties egzempliorių buvo gavęs; paaiškino, kad prieš vienerius metus jis susitiko iš matymo pažįstamą vaikiną, kuris pasiūlė uždirbti vieną šimtą litų už kelių dokumentų pasirašymą, ir jam sutikus, po kelių dienų paskambino vyriškis, kuris pasiūlė įvykdyti sandorį, apie kurį buvo tartasi; nuvažiavus į kažkokią Rokiškio įmonę, jam buvo pateikti pasirašyti keli dokumentai, su kurių turiniu jo nesupažindino, o jis ir pats nesidomėjo; kai tie vyriškiai atvažiavo antrą kartą pas jį, jie nuvažiavo tvarkyti dokumentų pas kažkokią notarę ir jis vėl kažką pasirašė, po to jam buvo sumokėta vienas šimtas litų (ten pat, b.l.99-102);

-FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriaus atliktos 2003-09-24 liudytojo apklausos protokolu, kad E. S. teigė, jog nuosavybės teise jam priklauso 13 hektarų miško, esančio Papurvių kaime, Kėdainių rajone, ir mišką jis kirto pats, iškirto apie 100 m³ malkų ir 140 m³ rąstų ir tarinės medienos; nurodė, kad 2002m. rugpjūčio mėn. pagal pirkimo-pardavimo sutartį (kurios pateikti negali, nes neturi) pardavė 100 m³ taros G. K., kuris išsivežė medieną savo transportu, tuo tikslu gavo leidimą kirsti mišką Nr.C002630; patvirtino, kad P. T. įmonei „Ąžuolas“ jis nepardavė jokios medienos ir 2002m. birželio 4d. pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, 261 m³ apvalių rąstų jis nebuvo iškirtęs ir su P. T. niekada nėra bendravęs; paaiškino manantis, kad pas P. T. leidimo kirsti mišką Nr. C002630 kopija bei jo anketiniai duomenys galėjo papulti iš G. K. (ten pat, b.l.97-98);

-Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2003-10-29 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (baudžiamoji byla Nr.06-1-03071-03), iš kurio matyti, kad, 2003-10-13 įteikus P. T. pranešimą apie įtarimą ir jį apklausus įtariamuoju, jis dėl pareikšto įtarimo sutiko ir nurodė, jog 1991-05-09 įkūrė individualią įmonę „Ąžuolas“, kuri užsiima prekyba mediena; buhalterinę apskaitą bei kasą tvarkė jis pats, teigė, kad nepirko medienos 2002-01-07 už 7 626,00 Lt iš T. Š., 2002-06-04- už 27 023,40 Lt iš E. S. ir iš A. D. individualios įmonės pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GDB6098075 už 9831,23 Lt, tačiau savo įmonės buhalterinėje apskaitoje įrašė neteisingus duomenis ir tokiu būdu nurodė neteisingus duomenis apie 384 kubinių metrų rąstų įsigijimą už 37 902,00 Lt bei iš kasos išmokėtus iš viso 6 670,80 Lt; paaiškino, kad tokiu būdu jis pateisino medienos įsigijimą iš kitur, tačiau iš kur- nurodyti negali, nes nepamena (ten pat, b.l.65-66);

-Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05-17 teisiamojo posėdžio protokolu, kuriame užfiksuota, jog liudytojas T. Š. teigė, kad jis P. T. mato pirmą kartą ir asmeniškai jokios medienos jam nepardavė; nurodė, kad parašas ant pirkimo-pardavimo sutarties yra jo; paaiškino, kad pažįstamas jam pasiūlė užsidirbti pinigų ir jis sutiko, jam sakė, kad reikės pasirašyti dokumentus, kuriuose nurodyta, kad jis turės savo miško; su nepažįstamais asmenimis jis važiavo pas notarą, kur buvo patvirtinta sutartis, kad jis perka mišką; teigė, kad kur pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, neprisimena, ar buvo koks sutarties blankas užpildytas taip pat neprisimena, nurodė, kad už šią paslaugą jis gavo 100 litų, daugiau pinigų nėra gavęs, jokios medienos jis nepardavė ir jos neturėjo, tūkstantinių sumų negavo, pinigų, kurie nurodyti kasos išlaidų orderiuose, taip pat negavo (ten pat, b.l.103-110);

-Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05-17 teisiamojo posėdžio protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas E. S. parodė, kad jis jokių pirkimo-pardavimo sutarčių nesudarinėjo ir P. T. jokios medienos nepardavė, ant pirkimo-pardavimo sutarties parašas ne jo, netgi asmens kodas ne jo (ten pat, b.l.103-110);

- Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2007-09-13 nutarimu, kuriuo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.06-1-03071-03 dėl P. T. IĮ „Ąžuolas“ apgaulingai tvarkomos apskaitos, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (ten pat, b.l.4-7). Šiuo nutarimu nustatyta, kad FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriuje baudžiamojoje byloje Nr.06-1-03011-05 2005-02-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 dalyje, dėl P. T. IĮ „Ąžuolas“ apgaulingai tvarkomos apskaitos. 2006-01-16 prie šio ikiteisminio tyrimo buvo prijungtas ikiteisminis tyrimas, atliktas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-03071-03, dėl P. T. T. IĮ „Ąžuolas“ apgaulingai tvarkomos apskaitos, kuris 2003-11-04 buvo nutrauktas kaltininkui susitaikius su Šiaulių apskrities VMI atstovu, tačiau 2006-01-06 atnaujintas, nes padaryta išvada, jog P. T. per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą. Byla 2006-03-10 buvo perduota Šiaulių miesto apylinkės teismui, kur P. T. buvo pateiktas kaltinimas tuo, kad jis, būdamas individualios įmonės „Ąžuolas“ savininku ir būdamas atsakingu už šios įmones buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 dalį, numatančią, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apgaulingai tvarkė apskaitą, t.y. laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2002-12-31 savo įmonėje į buhalterinę apskaitą įrašė neteisingus duomenis apie rąstų pardavėjus ir tuo apskaitoje pateikė neteisingus duomenis apie 384 m³ rąstų įsigijimą už 37 902 Lt bei kasos išmokėtus iš viso 6 670,80 Lt, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti Įmonės komercinės, ūkinės būklės rezultatų ir įvertinti turtą už 2002 metus, padarė nusikaltimą, numatytą 1961m. BK 323 str. 1 dalyje. Prokuroro prašymu Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007-05-24 nutartimi baudžiamąją bylą perdavė Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, kurio metu nustatyta, kad 2002 metais Įmonė apskaitos registruose registravo dokumentų, kuriuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, duomenis: 123 kubinių metrų tarinių rąstų už 7626,00 Lt iš T. Š. pirkimą, 54,101 kubinių metrų dvigubo pjovimo lentelių taros gamybai už 9831,23 Lt (tame tarpe 1499,68 Lt PVM) iš A. D. įmonės pirkimą, 261 kubinių metrų apvalių rąstų už 30276,00 Lt iš E. S. pirkimą bei iš kasos už pirktą medieną išmokėtas pinigų sumas: T. Š. - 6670,80 Lt ir A. D. įmonei- 9831,23 Lt, taip pat nustatyta, Įmonė apskaitoje pateikė neteisingus duomenis, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti jos komercinės, ūkinės būklės rezultatų ir įvertinti turtą už 2002 metus, todėl konstatuota, kad P. T., būdamas Įmonės savininku ir būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 dalį. Tačiau, atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad P. T. tyčinio nusikaltimo per vienerius metus nepadarė, padaryta išvada, kad 2003-11-04 sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti P. T. nuo baudžiamosios atsakomybės paliktinas galioti, taip pat konstatuota, kad galimybės atnaujinti tyrimą tuo pagrindu, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 220 str. 2 dalyje, nėra, nes yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, taip pat pažymėta, kad surinktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie P. T. padarytus administracinius teisės pažeidimus, todėl surinkta medžiaga perduotina FNTT Šiaulių apskrities skyriui spręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka.

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Ginčas šioje byloje kilo iš esmės dėl faktinių aplinkybių vertinimo, t.y., ar byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad 2002-01-07 ir 2002-06-04 pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytomis sąlygomis ūkinės operacijos (ne)įvyko. Ginčo teisinių santykių metu pelno mokesčio mokėjimą reglamentavo 2001m. gruodžio 20d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (2002-12-05 įstatymo Nr. IX-1224 redakcija) 11 str. 4 dalis, nustatanti, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai. Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra nustatyti 2001m. lapkričio 6d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 str. 1 dalyje.

LVAT plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr.A-l-355/2004 konstatavo, jog nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t.y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, mokesčių mokėtojo išlaidos mažina jo apmokestinamąjį pelną. Šioje nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad „nuostata „juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose-faktūrose“ vertinama kaip nusakanti formaliųjų PVM sąskaitų-faktūrų rekvizitų buvimą ir šių rekvizitų atitikimą tikrosios ūkinės operacijos vykdymo aplinkybėms. Nustačius, jog PVM sąskaita-faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios.

Remiantis išdėstytu šiame bei sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės, darytinos tokios išvados: 1) tiek T. Š., tiek E. S. neigia pardavę medieną Įmonei, t.y. neigia sudarę 2002-01-07 ir 2002-06-04 pirkimo-pardavimo sutartis; dėl T. Š. pozicijos pasakytina, kad formalus pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas nėra tapatus jos sudarymui teisinių pasekmių prasme; tokios sutarties egzistavimas logiškai paaiškinamas- P. T. buvo reikalingi „tikri“ dokumentai pateisinti nelegalios (kaip jis pats aiškino prokuratūrai) medienos įsigijimą, o T. Š. pasinaudojo galimybe lengvai gauti 100 litų; 2) įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2003-10-29 nutarimu nustatyta, kad pats P. T. pripažino, jog medienos pagal aukščiau minėtus apskaitos dokumentus iš T. Š. ir E. S. nepirko, o Įmonės buhalterinėje apskaitoje įrašė neteisingus duomenis, siekdamas pateisinti medienos įsigijimą iš kitų asmenų; 3) P. T. 2003-10-24 su Šiaulių AVMI pasirašė susitaikymo protokolą, kurio pagrindu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, šis nutarimas yra įsiteisėjęs, jis (įvertinus P. T. teiginius, kad prisipažinimas išgautas psichologiniu spaudimu), nebuvo ginčijamas, nors apskundimo tvarka jame išaiškinta; 4) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas nėra išteisinamasis, o Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2007-09-13 nutarimu jos 2003-11-04 sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti P. T. nuo baudžiamosios atsakomybės (dėl susitaikymo) paliktas galioti, taip pat konstatuota, kad galimybės atnaujinti tyrimą tuo pagrindu, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 220 str. 2 dalyje, nėra, nes yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, t.y., baudžiamąją bylą pagal kitą epizodą nutraukė ne dėl reabilituojančių aplinkybių, o dėl senaties; 5) byloje nesat duomenų, kad P. T. ginčijo susitaikymo protokolo ar nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumą ir teisėtumą, nėra pagrindo nesiremti šiuose dokumentuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Įmonė medienos iš T. Š. ir E. S. neįsigijo, t.y. sandoriai tarp Įmonės ir šių asmenų neįvyko, todėl šių subjektų vardu Įmonės surašyti apskaitos dokumentai nepagrindžia juose nurodytų ūkinių operacijų realumo bei turinio ir laikytini neturinčiais juridinės galios, ir jų pagrindu vykdyti leidžiamus atskaitymus nėra teisinio pagrindo. Todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis Pelno mokesčio įstatymo 11 str. 4 dalimi, Įmonei pagrįstai papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 6838 Lt pelno mokesčio.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad baudžiamojoje byloje ekspertei patvirtinus, jog medienos pirkimo sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais, todėl jie galioja bei juos galima buvo įtraukti į apskaitą.

LVAT plenarinė sesija 2003-12-15 nutartyje administracinėje byloje Nr.A-11-648/2003 konstatavo, kad mokestiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl jų realizavimui pirmiausia taikomas administracinio teisinio reguliavimo metodas (Konstitucinio Teismo 1997m. liepos 10d. nutarimas); nurodė, kad tiek mokestinių santykių teisinio reguliavimo metodas (imperatyvus, subordinacinis), tiek ir šio reglamentavimo dalykas (teisiniai santykiai, susiję su mokesčių apskaičiavimu, sumokėjimu ir išieškojimu) lemia tai, kad šie teisiniai santykiai yra reglamentuojami specifiniais teisės aktais, iš esmės besiskiriančiais nuo privatinių teisinių santykių dalyvių elgesio reglamentavimo; pažymėjo, kad mokesčių administratoriaus veiklą, susijusią su mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrole bei jų išieškojimu, reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ), o Civilinio kodekso normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta Civiliniame kodekse ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamo mokestinio ginčo objektu esantys teisiniai santykiai yra tiesiogiai sureguliuoti aukščiau paminėtomis Pelno mokesčio įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo normomis, mokesčių administratorius neturi prievolės remtis CK nuostatomis ir nuginčyti sudarytus sandorius.

Vadovaujantis 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 56 straipsniu, pažeidus šio Įstatymo nuostatas, išskyrus 46 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, t.y. apskaitos ataskaitos nepateikimą laiku, neteisingų duomenų įrašymą dokumente ir tokio dokumento pateikimą mokesčių administratoriui, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. 1995-06-28 redakcijos MAĮ 39 str. 1 d. 2 punktas (2001-06-26 įstatymo Nr.IX-394 redakcija) nustatė, kad delspinigiai skaičiuojami už ne laiku sumokėtą arba nesumokėtą patikrinimo metu mokesčio administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą (įskaitant mokesčio avansą, avansinį mokestį ir kitus avansinius mokėjimus, numatytus mokesčių įstatymuose) ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą (įskaitant mokesčio avansą, avansinį mokestį ir kitus avansinius mokėjimus, numatytus mokesčių įstatymuose) mokestį. 2004m. balandžio 13d. redakcijos MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktas nustato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog mokesčių administratorius Įmonei nuo papildomai apskaičiuotos pelno mokesčio sumos pagrįstai apskaičiavo 1608,81 Lt pelno mokesčio delspinigių.

Vadovaujantis 1995-06-28 redakcijos MAĮ 50 straipsnio 2 dalimi (2001-06-26 įstatymo Nr.IX-394 ir 2002-06-18 įstatymo Nr.IX-955 redakcija), jei patikrinimo metu mokesčio administratorius nustato, kad mokesčio mokėtojas nepagrįstai sumažino mokesčio bazę ar (ir) neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl to neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, mokesčio mokėtojui priskaičiuojama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų atitinkamai neapskaičiuoto nedeklaruojamo arba nedeklaruoto deklaruojamo mokesčio dydžio bauda, jei kitaip nenumatyta atitinkamo mokesčio įstatyme. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. 2004m. balandžio 13d. redakcijos MAĮ 139 str. 1 dalis nustato, kad, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu mokesčių administratorius nenustatė nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, darytina išvada, kad Įmonei pagrįstai skirta vidutinė 30 procentų dydžio papildomai apskaičiuoto pelno mokesčio 2051 Lt bauda.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jos skundžiami sprendimai teisės aktų reikalavimams neprieštarauja, todėl laikytini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-03 sprendimą Nr.S-127(7-85/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008-03-28 sprendimą Nr.69-43 ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-01-22 sprendimą Nr. 14.4-109-3 palikti nepakeistus, o skundą- atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Alvydas Barkauskas

Ina Kirkutienė

Nijolė Šidagienė