- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-25
- Bylos Nr.
- 1K-85-462/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Advokatai
- Marius Navickas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo G. B. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-04 nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 203 str. 2 d., 300 str. 1 d., tai yra:
jis, veikdamas vieninga tyčia organizuotoje grupėje su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. D., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi I. S., UAB (duomenys neskelbtini) direktore O. N., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi O. B., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi E. K. ir turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas bei vadovaudamas šiai nusikalstamai veiklai nuslėpti naudojamoms įmonėms (duomenys neskelbtini) ir iš anksto susitaręs su asmeniu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi I. S., Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, už iš anksto sutartą atlygį, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. D., UAB (duomenys neskelbtini) direktorei O. N., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui O. B., ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui E. K., savo parašu patvirtinti žinomai melagingus duomenis, nurodytus įmonių (duomenys neskelbtini) vardu išrašytose sąskaitose faktūrose apie tai, kad šios įmonės neva suteikė paslaugas įmonei(duomenys neskelbtini), bendroje sumoje už 1 479 073,71 Lt, iš kurių, vieną šių sąskaitų egzempliorių G. B. grąžino atgal (duomenys neskelbtini) direktoriui R. D., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriei O. N., (duomenys neskelbtini) direktoriui O. B. ir (duomenys neskelbtini) direktoriui E. K., kad jas įtrauktų į šių įmonių apskaitą, o kitą šių sąskaitų egzempliorių perdavė (duomenys neskelbtini) direktoriui I. S., kad pastarasis šiuos sąskaitų egzempliorius įtrauktų į (duomenys neskelbtini) apskaitą. Šių, suklastotų sąskaitų pagrindu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-10-31, Klaipėdos mieste, mokamaisiais pavedimais į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančias banke „Parex bankas“ pervedė arba imitavo atsiskaitymą grynais pinigais bendroje sumoje 1 479 073,71 Lt. R. D., O. N., O. B. ir E. K. veikdami organizuotos grupės nusikalstamais interesais, vykdydami prisiimtas užduotis, laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-10-31 Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 578 008 Lt ir Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje juos perdavė G. B.. Taip pat G. B. su organizuotos grupės nariais R. D., I. S., O. N., O. B. ir E. K. klastodami atsiskaitymo grynais pinigais dokumentus imitavo (duomenys neskelbtini) atsiskaitymą su (duomenys neskelbtini). G. B., toliau tęsdamas organizuotos grupės nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dalį iš banko sąskaitų nuimtų grynų pinigų perdavė I. S., o kitą dalį nenustatytomis dalimis pasidalino su kitais organizuotos grupės nariais, o būtent R. D., O. N., O. B. ir E. K.. Tokiu būdu G. B. kartu su organizuotos grupės nariais pasisavino didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – 1 479 073,71 Lt.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis G. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2009-09-04 nutartį. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 2 d. nurodyta, jog suėmimas skiriamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio suėmimo pagrindas gali būti konstatuojamas tik atsižvelgus į įtariamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamą vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga jo atžvilgiu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis T. S. 2004 m. gruodžio mėn. 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ yra pažymėjęs, kad nusikaltimo sunkumas ir gresianti didelė laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, jei remiantis minėta aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. G. B. teigia, kad vertindamas šio suėmimo pagrindą teismas visiškai neatsižvelgė į aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, o vadovavosi tik formaliais argumentais, t.y. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumu. Teismo išvados, kad jis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra visiškai nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad yra vedęs, šiuo metu jo žmona laukiasi, turi darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau nebuvo teistas. Tačiau šios aplinkybės teismo nutartyje nepaminėtos, o apsiribota tik prokuroro pareiškime nurodytų formalių pagrindų konstatavimu.
Skunde įtariamasis G. B. nurodo, kad pagrindą, jog gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo paneigia ir tokios aplinkybės, kad jo žmona ilgą laiką gydėsi nuo nevaisingumo ir tik visiškai neseniai jai pavyko pastoti. Po jo sulaikymo bei suėmimo dėl patirto streso iškilus persileidimo grėsmei ji buvo paguldyta ir šiuo metu gydosi Klaipėdos miesto ligoninės patologinio nėštumo skyriuje. Dėl šių priežasčių net ir praėjus ankstyvojo persileidimo grėsmei jo žmona viso tolimesnio nėštumo laikotarpiu turės būti nuolat prižiūrima medikų. Šį suėmimo pagrindą taip pat paneigia kitos aplinkybės, patvirtinančios jo tamprias sąsajas su Klaipėda, t.y. kad Klaipėdoje yra įsigijęs nemažai nekilnojamojo turto, yra kelių veikiančių bendrovių akcininkas, kurios taip pat yra įsigijusios nemažai nekilnojamojo turto, fiziniams asmenims yra paskolinęs nemažas pinigų sumas.
Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 3 d. tiksliai apibrėžta, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti paremtas faktiniais duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti teisme. Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2004 m. gruodžio mėn. 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ taip pat pažymėta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 3 d. 1 p., 2 p. nurodytų aplinkybių konstatavimas galimas tik byloje esant tai patvirtinantiems pagrįstiems duomenims. G. B. pabrėžia, kad apylinkės teismas, priimtoje nutartyje šiuo pagrindu, paskirdamas jam kardomąją priemonę suėmimą, nenurodė jokių šį pagrindą pagrindžiančių duomenų, taip pat tai nebuvo nurodyta ir prokuroro pareiškime. Kadangi prokuroro pareiškime nebuvo pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 1 d. 2 p. pagrindų, o jų skundžiamoje teismo nutartyje taip pat nėra nurodyta, todėl darytina išvada, kad šis suėmimo pagrindas jam buvo pritaikytas nepagrįstai.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis G. B. galėjo padaryti nusikalstamas veikas nurodytas pranešime apie įtarimą. Tokie duomenys yra įtariamųjų O. N., O. B., E. K., R. D., liudytojo J. K. parodymai, 2009-07-02 kratų protokolai, kratų metu rasti ir paimti dokumentai, antspaudai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, tarnybiniai pranešimai, daiktinai įrodymai ir kita rašytinė ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, įtariamasis G. B. yra suimtas, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 1 d. nurodytus pagrindus, t. y. manant, jog įtariamasis:
1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;
2) trukdys procesui;
Su tokiomis ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadomis sutikti negalima. Lietuvos Aukščiausiasis T. S. 2004 m. gruodžio mėn. 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis G. B. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba UAB „Julana“ direktoriumi, po jo sulaikymo bei suėmimo jo žmona Ž. B. dėl patirto streso iškilus persileidimo grėsmei buvo paguldyta ir gydėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės nėštumo patologijos skyriuje. Dėl šių priežasčių net ir praėjus ankstyvojo persileidimo grėsmei jo žmona viso tolimesnio nėštumo laikotarpiu turės būti nuolat prižiūrima medikų. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktas nedarbingumo pažymėjimas Serija D Nr. 5789092.
Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 teismams išaiškino, kad skirdami suėmimą jie privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 str. numatytų tikslų. Taigi nutartyje skirti suėmimą teismas privalo nurodyti suėmimo pagrindą ir jį motyvuoti, taip pat teismas privalo motyvuoti, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 str. numatytų tikslų. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepaisė apsiribodamas tik konstatavimu, kad įtariamasis G. B. gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, ir kad dažnai vyksta į užsienį.
Vien inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas negali būti visa lemiančia aplinkybe skiriant suėmimą. Nors viena iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas G. B., priskiriama prie sunkių, tačiau skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę teismas neatsižvelgė į tai, kad G. B. anksčiau neteistas, tačiau atsižvelgiant į įtariamojo šeimyninę padėtį, darbo santykius, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą, žmonos sveikatos būklę kategoriškai teigti, jog G. B. gresia griežta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios vengdamas jis gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 str. numatytus tikslus įmanoma pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Skirdama suėmimą, ikiteisminio tyrimo teisėja taip pat nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje, įtariamasis G. B. gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui, kadangi jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo antraeilis, jis aktyviai dalyvavo šių nusikaltimų padaryme, todėl laisvėje gali imtis priemonių sunaikinti ar paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, gali imtis veiksmų paveikti kitus įtariamuosius bei liudytojus. Lietuvos Aukščiausiasis T. S. 2004 m. gruodžio mėn. 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 p. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu skirdami suėmimą, teisėjai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 3 d. 1 ar 2 p. nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Jokių duomenų apie skundžiamojoje nutartyje bandymus sunaikinti ar paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, gali imtis veiksmų paveikti kitus įtariamuosius bei liudytojus nėra. Taigi manymas, jog įtariamasis G. B. trukdys procesui, nes gali sunaikinti ar paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, gali paveikti įtariamuosius ir liudytojus, taip pat nepagrįstas. Priešingai, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradėjo 2009 m. liepos 2 d. 2009 m. rugsėjo 2 d. padarytos kratos UAB (duomenys neskelbtini) administracinėse pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), G. B. priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini) R. D., (duomenys neskelbtini), E. K. bute, (duomenys neskelbtini), O. N. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), O. B. bute, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini). Šių kratų metu rasta ir paimta G. B. nešiojamas kompiuteris T. S. M60-161, taip pat paimti įmonių buhalteriniai ir kiti dokumentai, iš kompiuterių paimti suvestiniai registrai, kodų generatoriai, čekių knygelės, pinigai ir kt. Įtariamieji R. D., E. K., O. N., O. B. yra apklausti.
Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog bylos duomenys neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui, o skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl nurodytų suėmimo pagrindų buvimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimas gali būti pasiektas ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, griežčiausios iš kurių taikymas šiuo atveju pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 1 d. įtvirtintą proporcingumo principą taikant procesines prievartos priemones. Toliau laikyti įtariamąjį G. B. suimtą nėra pakankamo pagrindo, nutartis paskirti kardomąją priemonę – suėmimą naikinama, įtariamasis iš suėmimo paleidžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str., 123 str., 130 str.,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį paskirti įtariamajam G. B. kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir įtariamąjį G. B. iš suėmimo nedelsiant paleisti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.