Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį 6250 Lt (50 MGL) dydžio bauda, kurią nustatyta sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutartis, kuria nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestas, tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nuoroda, kad A. R. užvažiavęs ant šaligatvio pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) 169 punktą, nes šis pažeidimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, nuosprendį ir nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus, papildomą gynėjo paaiškinimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos 26 d., apie 14.40 val., Tauragėje, Dainavos g., ties 4–uoju namu, vairuodamas tėvui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), lenkdamas UAB „D“ specialios paskirties automobilį MAN 16 142 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais, nepasirinko tinkamo ir saugaus tarpo iš dešinio šono ir partrenkė tuo metu prie automobilio dirbusį UAB „D“ darbininką Z. A., kuriam dėl eismo įvykio nesunkiai sutrikdyta sveikata – padaryti kairiojo blauzdikaulio distalinės diafizės skeveldrinis lūžis ir šeivikaulio lūžimas su poslinkiu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 171 punkto reikalavimus.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutartį, jį pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisinti.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas ignoravo įstatymo reikalavimą, kad asmens kaltė padarius nusikaltimą negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Nuteistasis nurodo, kad apeliacinio teismo išvada, jog Z. A. judėjimas atbulomis nebuvo staigus, o žingsnis atgal nebuvo didelis, yra tik prielaida nepagrįsta įrodymais.

Teismas nepagrįstai atmetė jo apeliacinio skundo argumentą, kad jis negalėjęs numatyti, jog prie šiukšliavežės dirbantis nukentėjusysis žengs atbulas, motyvuodamas tuo, kad įpareigojant palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalaujama įvertinti tai, kiek ir kokia kryptimi kliūtis gali judėti. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog kasatoriaus atliktas manevras turėjo būti vadinamas kliūties apvažiavimu ir jo kaltę sudaro tik KET 171 punkto pažeidimas, t. y., kad atsiradus kliūčiai jis nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinio teismo išvada, kad jis nesilaikė eksperto nurodyto saugaus atstumo (intervalo), kuris turėjo būti paliktas susidariusioje kelio eismo situacijoje jo vairuojamo automobilio saugiam pravažiavimui pro gatvės važiuojamojoje dalyje esantį darbininką, taip pat yra pagrįsta prielaida, nes pats teismas pripažino, jog buvo galimybė apvažiuoti kliūtį saugiu atstumu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismui pripažinus, jog nukentėjusiajam kelias buvo darbo vieta, turėjo būti aiškinamasi, ar nebuvo pažeisti KET 285 punkto reikalavimai. Kasatoriaus manymu, būtent šie nukentėjusiojo darbo saugos reikalavimų pažeidimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Iš darbų saugos ekspertizės akto duomenų ir eksperto paaiškinimų teisme spręstina, kad atitinkamose instancijose nebuvo nurodyta, kaip saugiai išpilti šiukšles iš konteinerių į MAN tipo šiukšlių surinkimo automobilį.

Kasatorius teigia, kad 2005 m. balandžio 11 d. ekspertizės akto išvadoje konstatuota, jog susidariusioje situacijoje yra mišri kaltė, taigi dėl įvykio kaltas nukentėjusysis ir todėl kasatorius negali būti pripažintas kaltu.

Nuteistojo A. R. kasacinis skundas atmestinas.

Baudžiamasis įstatymas A. R. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjant bylą nepadaryta.

Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi

Kasaciniame skunde neigiamos teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp A. R. veikos ir kilusių padarinių bei dėl A. R. kaltės, motyvuojant tuo, kad šios išvados esančios pagrįstos tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Kasatoriaus nuomone, yra pažeistos BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, tokių aplinkybių nenustatė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išdėstytos išvados pagrįstos įstatymo nustatyta tvarka gautų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų analize.

Kasatoriaus skundo argumentas, kad teismo išvada, jog jis stovintį prie šiukšliavežės nukentėjusįjį apvažiavo mažesniu nei 1,025–1,050 m atstumu (t. y. išvada dėl faktinės bylos aplinkybės) esanti nemotyvuota, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą padarė išanalizavęs schemų prie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei schemų prie įtariamojo A. R. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo duomenis. Konstatavęs, kad nuo šiukšliavežės, šalia kurios stovėjo Z. A., galo iki priešingos pusės šaligatvio buvo likęs 1,7 m dydžio važiuojamosios kelio dalies tarpas ir kad A. R. automobilio kairės pusės ratais buvo užvažiavęs ant šaligatvio, teismas sprendė, kad galimybė saugiai (iš šono ne mažiau eksperto nustatytu atstumu) apvažiuoti Z. A. A. R. buvo, tačiau pagal jo paties parodymų patikrinimo vietoje duomenis, tarp abiejų automobilių (A. R. automobilio ir šiukšliavežės) apvažiavimo metu būtų likęs tik 30 cm tarpas, nes A. R. vairuojamo automobilio dalis buvo užėmusi 1,40 m kairės pusės važiuojamosios dalies nuo kairiojo šaligatvio.

Kasatoriaus argumentai, kad jis negalėjęs numatyti, jog prie šiukšliavežės dirbantis Z. A. žengs atbulas ir kad dėl įvykio kaltas pats nukentėjusysis, nepagrįstas. Teismų sprendimuose motyvuotai pasisakyta dėl nukentėjusiojo veiksmų ir jų ryšio su Kelių eismo taisyklių reikalavimais. Remdamasis kompleksinės autotechninės ir darbų saugos techninės ekspertizės išvadomis teismas konstatavo, kad Z. A., žengdamas nuo šiukšliavežės į šoną, nepažeidė darbų saugos reikalavimų, išdėstytų jų darbą reglamentuojančioje darbų saugos instrukcijoje, pagal kurią, išpildami prikabintą konteinerį, darbuotojai turi stovėti šiukšliavežės šonuose. Nors eksperto išvadoje dėl eismo įvykio priežastinio ryšio pasakyta, kad susidariusioje situacijoje eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu lėmė abiejų dalyvių veiksmai, t. y. automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, kuris pravažiuodamas pro žmogų nepasirinko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir darbininko Z. A. – kuris žengė žingsnį atgal prieš pat artėjantį automobilį, sudarydamas jo vairuotojui kliūtį, teisme ekspertas paaiškino, kad šioje situacijoje Z. A. nebuvo kelių eismo dalyvis, t. y. jis nebuvo pėsčiasis, nes vykdė darbines funkcijas ir turėjo laikytis darbų saugos taisyklių reikalavimų. Nenustačius, kad nukentėjusysis savo veiksmais būtų pažeidęs KET reikalavimus, nėra pagrindo išvadai dėl jo kaltės bei atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl kilusio eismo įvykio. Atsižvelgdamas į kaltinamojo parodymus, kad Z. A. žengdamas atgal įkišo koją tarp priekinio rato ir sparno, teismas padarė išvadą, jog A. R. pravažiavo automobiliu visai šalia nukentėjusiojo ir kad atstumas tarp nukentėjusiojo ir automobilio niekaip negalėjo būti didesnis negu 1,025 m.

Kasatoriaus argumentą, kad jis negalėjo numatyti, jog prie šiukšliavežės esantis darbininkas žengs atgal, teismai atmetė, konstatavę, kad buvo visos tam įspėjančios sąlygos – darbininkai buvo su specialiais drabužiais, apie padidintą pavojų įspėjo įjungti specialūs automobilio signaliniai žibintai, taigi vairuotojas tokioje situacijoje turėjo būti labai atidus. Atsakant į šį kasatoriaus argumentą atsižvelgtina ir į kitus bylos duomenis – pirmosios instancijos teismo posėdyje (2004 m. rugpjūčio 18 d.) A. R. parodė, kad žino, jog dirbdami žmonės turi nuo šiukšlių mašinos atsitraukti. Ši aplinkybė taip pat patvirtina teismų išvadą, kad A. R. galėjo ir privalėjo tai numatyti, būdamas pakankamai atidus ir atsargus, taigi pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo A. R. veiksmai, prieštaravę KET 171 punkto reikalavimams.

Kasatoriaus argumentas, kad tiriant bylą buvo būtina aiškintis ir dėl KET 285 punkto reikalavimų laikymosi, bet to nepadaryta, taip pat nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje darbų saugos ekspertas paaiškino, kad gatvės valymas nėra tapatus šiukšlių išvežimui, taigi A. A. nebuvo asmuo, atliekantis kelio priežiūros ar remonto darbus, o reikalavimas darbininkams vilkėti ryškiaspalvę įspėjamąją liemenę buvo įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė ir dėl kitų kasaciniame skunde pakartotų argumentų, neigiant darbų saugos eksperto išvadą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti išdėstytų argumentų, nes jie pagrįsti norminių aktų – Darbininko, valančio miesto teritoriją ir aptarnaujančio šiukšlių konteinerius darbų saugos instrukcijos ir Darbininko, atliekančio pakrovimo–iškrovimo darbus, darbų saugos instrukcijos – turinio loginiu ir sisteminiu aiškinimu.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. R. kasacinį skundą atmesti.