Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. K. ir E. Š. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo S. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas E. Š. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepimo nepateikė, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nepilnametės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra I. J. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu I. J. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) be tėvų globos likusiai E. Š. nustatyta vaiko laikinoji globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu I. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį, 140 straipsnio 3 dalį už smurtą artimoje aplinkoje prieš savo nepilnametes dukras E. ir I. K. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės I. Š. ir E. Š., kurioms buvo nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. birželio 22 d. grąžintos motinai I. J. (K.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) I. J. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl smurto prieš vaiką. Su šeima dirbamo socialinio darbo metu fiksuotas I. K. sutuoktinio V. K. fizinio ir psichologinio smurto naudojimas nepilnametės E. Š. atžvilgiu, I. K. nurodė, jog jos dukra pati kalta ir provokuoja. E. santykiai konfliktiški tiek su artimaisiais, tiek su bendraamžiais, mergaitei sunku valdyti savo emocijas, žema savivertė, paskirtų vaistų nevartoja. E. nuolat nesutaria su mama, ir patėviu, šeimos socialiniai santykiai kelia grėsmę vaiko gerovei, kadangi konfliktinių situacijų metu mergaitė vejama iš namų, jos emocinė būsena nestabili, būdinga dažna nuotaikų kaita, motina nurodė, kad E. Š. ne kartą yra išnešusi iš namų vertingus ne savo daiktus. Tarp sutuoktinių I. K. ir V. K. kyla konfliktai, I. K. patiria psichologinį smurtą iš sutuoktinio, šeimai reikalinga psichologinė pagalba, mediacijos paslaugos, šeimai tęsiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. K. V. gimnazija 2019 m. spalio 29 d. pateikė informaciją apie tai, kad mama mokinės E. Š. elgesiu ir lankomumu nesidomėjo, bendrauta telefonu auklėtojos iniciatyva. I. K. nepasirūpina mergaitės sveikata – nenuveda laiku pas gydytoją, nepasirūpina vaiko dantų gydymu nesirūpina, kad vaikas lankytų psichologo konsultacijas. E. Š. 2019 m. lapkričio 4 d. vaiko teisių apsaugos specialistams telefonu nurodė, kad jis gyvena užsienyje apie 13 metų, su dukra E. nebendrauja, nes ji nenori bendrauti su tėvu. E. Š. išlaikymo vaikui neteikia. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką E. Š. iš jos tėvų E. Š. ir I. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) be tėvų globos likusiai E. Š. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta S. K. Globėja S. K. paaiškino, kad motinos ir dukters susitikimai neįvykdavo dėl mamos persigalvojimo dėl susitikimo laiko, po susitikimų su mama mergaitė tapdavo agresyvi, linkusi kaltinti save dėl mamos elgesio. Globėja neprieštarauja globotinės ir jos tėvų tarpusavio bendravimui, tačiau E. mama yra atsiribojusi, su globėja nebendrauja, susitikimai su dukra vykdavo ne mergaitės mamos iniciatyva, motinai atšaukus susitikimą, mergaitė labai išgyvendavo. Globėjos iniciatyva buvo susisiekta su mergaitės tėvu E. Š., kelis kartus vyras bendravo su dukra trumposiomis žinutėmis, tačiau bendravimas nutrūkęs, tėvas pats iniciatyvos bendrauti nerodo. Globėjos teigimu, paauglei teikiama psichiatrinė pagalba, paskirtas medikamentinis gydymas nuo (duomenys neskelbtini). Rūpintoja stengiasi padėti E. užtikrinti saugumo ir stabilumo jausmą šeimoje. (CPK 403 straipsnis).

I. K. nemotyvuota spręsti problemų, nepriima jai siūlomos pagalbos, į susitikimus su dukra vykdavo tik raginama socialinės darbuotojos, po susitikimų socialinei darbuotojai teigdavo, kad neturi apie ką kalbėti su dukra, nesitiki, kad dukters elgesys pasikeis. Paauglė laukdavo susitikimų su mama, o atsakovė vengė susitikimų, ieškojo priežasčių, kad susitikimai neįvyktų. Atsakovė neprisideda prie dukters išlaikymo, nesidomi jos sveikata, ugdymu, nemotyvuota susigrąžinti dukrą. Moteris yra išsakiusi nuomonę, kad atsisako savo dukters E. Š., nes kaip mama su ja nesusikalba ir nesusitvarko, neprieštarautų, jei būtų apribotos motinystės teisės, nei ji pati, nei dukra neturi noro ir poreikio bendrauti, seserys I. Š. ir E. Š. nebendrauja. Pagrindinės šeimos problemos – konfliktiniai tarpusavio santykiai, sutuoktiniai nelankė Tėvystės įgūdžių ugdymo mokymų, atsisako dukters E. Š. motyvuodami jos blogu elgesiu. I. K. į susitikimus su dukra vykdavo tik socialinės darbuotojos raginama. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje tyrimas buvo atliekamas dėl V. K. fizinio smurto panaudojimo nepilnametės E. Š. atžvilgiu. 2020 m. spalio 15 d. vykusio atvejo nagrinėjimo metu buvo gauta I. K. raštu nurodė, kad šeimoje apie E. grįžimą nekalbama, sutuoktinis nenori, kad ji grįžtų į šeimą, norėtų atnaujinti ryšį su dukra, bet E. nesinori bendrauti. Moteris neranda ryšio su dukra E. Š., mergaitė su mama bendrauja vangiai, tėvai pakankamai gerai rūpinasi kitomis savo dukromis I. Š. ir A. K. E. Š. dėl patirtų praeities traumų biologinėje šeimoje sunkiau sekasi pasitikėti aplinka, stebima padidinto jautrumo reakcija į stresą, agresyvumas, jautrumas, irzlumas, prislėgta nuotaika, emocinis atsiribojimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios ribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Nustatyta, kad atsakovai dėl nepateisinamų priežasčių nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų nepilnametės dukters E. Š. atžvilgiu. Atsakovė I. K. nėra motyvuota dukrą susigrąžinti į šeimą, nesudaro tinkamų sąlygų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nėra motyvuota vaikui sukurti ir užtikrinti saugią aplinką šeimoje, nesirūpina vaiko sveikatos problemomis, nesidomi dukters ugdymo pasiekimais. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad neprieštarauja, jog jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia dukters E. Š. atžvilgiu, teigė, kad dukrai gyvenant rūpintojos šeimoje, išsisprendė atsakovės šeimos problemos, nebeliko įtampos šeimoje. Atsakovas E. Š. yra visiškai nusišalinęs nuo dukters auginimo ir auklėjimo, su dukra nebendrauja teigdamas, kad dukra pati nenori bendrauti, išlaikymo vaikui neteikia, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų atsakovas nereiškia. Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti ir atsakovai pradėtų tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti dukrą, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią nepilnametės dukters E. Š. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) be tėvų globos likusiai E. Š. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta S. K., globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 21 d. Vaiko globos (rūpybos) vykusios peržiūros metu E. Š. nurodė, kad jai patinka gyventi globėjos šeimoje, globėja ja rūpinasi, daug kalbasi, sutaria su globėjos sutuoktiniu, su jos vaikais, norėtų ir toliau gyventi pas globėją, paauglės ir motinos ryšys neatsistatė. Laikinoji rūpintoja S. K. tinkamai atlieka savo pareigas, yra motyvuota, rūpindama nepilnametę bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, E. Š. globos kokybė S. K. šeimoje gera, rūpintinei yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, saugi aplinka. Atsižvelgiant į tai, nepilnametės gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinosios rūpintojos S. K. gyvenamojoje vietoje (CPK 403 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaikus nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo nepilnametės dukters E. Š. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Atsakovė posėdžio metu paaiškino, kad jos darbo užmokestis 430 Eur per mėnesį, dirba bendrovėje valytoja, turi dar du išlaikytinius – I. Š. ir A. K. Šioms dukroms skiria maždaug po 100 Eur per mėnesį. Sutiktų teikti nepilnametei dukrai E. Š. 150 Eur dydžio išlaikymą. Išsilavinimas vidurinis, specialybės neįgijo, yra sveika, darbinga. Atsakovas E. Š. prašomo iš jo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo.

Bylos duomenimis E. Š. Lietuvos Respublikoje nedirba, nuosavybės teise nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių neturi. I. K. dirba (duomenys neskelbtini), draudžiamosios pajamos – 607 Eur. I. K. nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Abu atsakovai yra jauno amžiaus, sveiki ir darbingi (priešingų duomenų byloje nėra). Pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2021 m. sausio 1 d. tai yra 642 Eur), laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, taigi, prašoma priteisti suma (po 200 Eur iš kiekvieno atsakovo) yra mažesnė, nei kasacinio teismo praktikoje rekomendacinis minimalus išlaikymas vaikui per mėnesį. Be to, ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybės, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė I. K. turi dar dvi nepilnametes dukras, kurias privalo išlaikyti, duomenų apie atsakovo E. Š. kitus išlaikomus asmenis byloje nepateikta, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo tenkinamas visiškai, priteisiant dukters E. Š. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. gegužės 14 d.) iki dukters pilnametystės. Iš atsakovės I. K. nepilnametei dukrai E. Š. priteisiamas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. gegužės 14 d.) iki dukters pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina laikinojo nepilnametės rūpintoja S. K. (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl civilinės bylos iniciavimo

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 504 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jei nepilnametis vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės rūpybos nepilnametei E. Š. nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus skyrimo.

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 2 dalimi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pavestina per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaikų nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaikų globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, todėl žyminis mokestis už minėtą reikalavimą nepriteistinas. Ieškovė yra atleista už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kurį tenkinus reikalavimą, mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų pagal tenkintus reikalavimus – iš atsakovės I. K. nepilnametei dukrai priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, mokėtinas žyminis mokestis 40,50 Eur, iš atsakovo E. Š. nepilnametei dukrai priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, mokėtinas žyminis mokestis 54 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas turėjo 25,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 12,80 Eur iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). Iš viso iš atsakovės I. K. valstybei priteistinos 53,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo E. Š. – 66,80 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinosios rūpintojos S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. gegužės 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. gegužės 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikinąją rūpintoją S. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 53,30 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 66,80 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Pradėti civilinę bylą dėl rūpybos nepilnametei E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, suinteresuotu asmeniu – S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir vaiko rūpintojo skyrimo reikalingumo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.