Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nukentėjusiajam V. K., gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, vedes, turintis pagrindinį (10 klasių) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2006-09-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta 10 MGL ( 1250 Lt ) bauda, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. prievarto turtą, o būtent: 2016-05-30 d. laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybė, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai kitų asmenų ir savo naudai vertė V. K. perduoti 1000 eurų sumą, kaip išpirką už V. K. priklausantį 2016-05-23 d. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybė, pavogtą 3000 eurų vertės keturratį motociklą Polaris Sportsman 700, VIN (duomenys neskelbtini), kuriuos V. K. perdavė T. A. garažų masyvuose, adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybė, po ko T. A. buvo sulaikytas Marijampolės AVPK pareigūnų.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.

2. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

Kaltinamasis T. A. pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai, tačiau su ieškiniu nesutinka, nes per didelis, bei apie nusikaltimo įvykį paaiškino, kad 2016-05-27 d. buvo giminaitės J. G. gimtadienyje, kur bekalbėdamas su A. G. sužinojo, kad jo giminaičiui yra pavogtas keturratis motociklas. A. G. prašė jo pasidomėti gal jis sužinotų, kas galėjo pavogti motociklą, kadangi jo savininkas V. K. norėtų jį išsipirkti. T. A. būnant Kybartuose prie parduotuvės, esančios J.Basanavičiauas g. 50 , prie jo atvyko asmuo V. D., pravarde "(duomenys neskelbtini)", kuris pasakė, kad žino, kas pavogė keturratį motociklą ir jį gali nukentėjusysis atsipirkti už 1000 eurų. T. A. pasakė, kad V. K. sutiks išsipirkti pagrobtą keturratį, todėl sutarė, kad jį V. D. atvarys 2016-05-29 d. prie jam priklausančio garažo (duomenys neskelbtini) Kybartuose. T. A. visa tai papasakojo giminaičiui A. G., su kuriuo nuvyko į namus pas nukentėjusįjį V. K., kuriam viską papasakojo, o V. K. sutiko išsipirkti pavogtą keturratį motociklą. T. A. pasakė, jog jis tarpininkas išsiperkant keturratį, V. K. jam turės 2016-05-30 d. paduoti 1000 eurų ir T. A. jam paduos keturratį. T. A. 2016-05-29 d. kaip buvo sutarta V. D. atvarė ketrrratį motociklą ir T. A. jį įsivarė į savo garažą. 2016-05-30 informavo V. K., kur jis gali atvykti atsiimti keturračio motociklo. V. K. atvykus atsiimti motociklo ir T. A. į rankas perdavus 1000 eurų, T. A. sulaikė policijos pareigūnai. Vėliau jis parodė, kad jam keturratė motociklą pristatė ne V. D., o asmuo iš Tauragės T. A., su kuriuo atliko laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K. Pirmoje apklausoje minėjo V. D., todėl, jog norėjo, kad jį greičiau paleistų policijos pareigūnai ir nesulaikytų. Pats žinojo, kad V. D. tuo metu buvo išvykęs į užsienį (I tomas b.l. 97-98, 106-107).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga:

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis 2016-05-23 d., apsižiūrėjo, kad iš jo kiemo yra pavogtas jam priklausantis keturratis motociklas. 2016-05-29 d. pas jį į namus atvažiavo, kaip vėliau sužinojo T. A., kuris jam pasiūlė išsipirkti keturratį motociklą už 1000 eurų. Apie tai nukentėjusysis informavo policijos pareigūnas, pateikė pareigūnams apžiūrėti ketinamus kaip išpirką paduoti 1000 eurų, bei bendradarbiavo su pareigūnais, kol bus išpirktas motociklas (I tomas b.l. 7; 17). Papildomai nukentėjusysis parodė, kad važiuojant pasiimti keturračio motociklo, jam kelią kur važiuoti rodė T. A. priekyje važiuodamas su savo automobiliu. Jis buvo vienas. Jie atvyko į garažų masyvą, esantį (duomenys neskelbtini) Kybartai, kur T. A. garaže buvo jo pagrobtas keturratis. V. K. pasiėmė savo motociklą, o T. A. padavė 1000 eurų, kuriuos jau buvo apžiūrėję policijos pareigūnai. Jis klausė T. A., kas galėjo pavogti motociklą, tačiau T. A. neįvardino (I tomas b.1. 19-20).

Liudytojas V. D. parodė, kad T. A. pažįsta iš matymo, nėra su juo artimi draugai, nes gyvena ir dirba Anglijoje. Apie įvykdytą vagystę sužinojo tik apklausos metu, nežino, kodėl jį galėjo paminėti T. A. (I tomas b.l. 92-93).

Liudytojas A. G. parodė, kad T. A. yra jo žmonos J. G. giminaitis. Jie vienoje giminės šventėje įsikalbėjo, kad J. G. Facebook paskyroje matė kaip jos pusbrolis V. K. yra pasiskelbęs, kad jam yra pavogtas keturratis motociklas. R. G. paprašė T. A. pasidomėti , galbūt jis žinantis, kas galėjo pavogti žmonos giminaičio motociklą. Sekančią dieną A. G. būdamas šventėje pas V. K., jo paklausė, ar jis sutiktų išsipirkti motociklą. Pastarasis sutiko. 2016-05-29 d. pas jį į namus atvyko T. A., kuris pasakė, kad žino, kur yra pagrobtas motociklas bei paprašė A. G. važiuoti kartu su juo pas V. K., kadangi jis nežinantis gyvenamosios vietos. Atvykus pas V. K. jis buvo stipriai nebalivus, tačiau sutiko išsipirkti keturratį motociklą už 1000 eurų. A. G. į jų pokalbį nesikišo. Kiek girdėjo V. K. T. A. nesakė, nei kur buvo surastas keturratis, nei kas jį pavogė. Kas vyko toliau A. G. nežino, nes išvyko į savo namus Vilniuje ir nesidomėjo (I tomas b.l. 83-84).

Liudytoja J. G. parodė, kad V. K. yra jos pusbrolis. Švenčiant jos gimtadienį iš bendro pokalbio išsikalbėjo, jog ji matė kaip Facebook paskyroje V. K. yra pasiskelbęs, jog jam yra pavogtas keturratis motociklas. Ką vėliau kalbėjo jos vyras su T. A. ji negirdėjo. Kiek atsimena negirdėjo, kad T. A. būtų siūlęs padėti surasti keturratį motociklą. Kad V. K. ketino išsipirkti savo pavogtą keturratį motociklą sužinojo tik būdama namuose Vilniuje iš savo vyro A. G. (I tomas b.l. 86-87).

2015-05-30 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybė yra apžiūrėtas T. A. automobilis AUDI A4 valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), bei pinigai - 1000 eurų, kuriuos T. A. jau turėjo savo kelnių kišenėje ir padėjo ant automobilio sosto (I tomas b.l. 61 - 63).

Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai nusikalto prievartaudamas turtą. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jo parodymus, teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi nusikaltęs.

4. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Be to, ir į teigiamą elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei nenustatyta sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( LR BK 54 str. 2 d., 55 str. ). Taip pat teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į jo gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis T. A. nusikalto ne pirmą kartą, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusio, pareiškė, kad gailisi nusikaltęs, kad nuo šio nusikaltimo padarymo dienos nėra daugiau nusikaltęs, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas laiko, kad kaltinamasis visgi dar nėra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas, kaip ir prokuroras, sprendžia, kad dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamąjį galima pataisyti ir perauklėti nepaskiriant realią laisvės atėmimo bausmės, t.y. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bei paskiriant įpareigojimus. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą teisiamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, teisiamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus. Tai padės neįzoliavus nuo šeimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę toliau dirbti ir išlaikyti šeimą, bei atlyginti padarytą žalą.

Todėl atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo bausmės skyrimo principus jam skirtiną prokuroro prašoma laisvės atėmimo bausmė mažiau vidurkio, tačiau jos vykdymas atidėtinas LR BK 75 str. tvarka, taikant įpareigojimus.

Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami nukentėjusiojo interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusiųjų interesus ( BK 41 str. ).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Paskirtoji kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė.

Civilinį ieškinį tenkinti sekančiai.

Teismas laiko, kad nukentėjusio V. K. 2000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo galima tenkinti dalinai, jo naudai priteisiant 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus). Nukentėjusysis nurodė, kad jo neturtinė žala pasireiškė kaip didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, negalėjimas laiku ir tinkamai pasiruošti medžiotojo egzaminams, išlaidos susijusios su pasiruošimu egzaminams.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovui dėl vagystės atsirado daug nepatogumų, buvo suardyti jo gyvenimo planai, atsirado papildomi emociniai krūviai.

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusiojo asmens kaltė, kurios jis ne neigia (visiškai pripažįsta kaltę). Nustatydamas būtent tokį ieškinio dydį teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, šeimenę padėtį, nes šis kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamojo finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad jis dirba, tačiau augina mažamečius vaikus, kad keturmatis gražintas savininkui. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius.

Todėl teismas atsižvelgdamas į po įvykio atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, o taip pat teismų praktiką aptariamos kategorijos bylose, ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str.).

Todėl laiko, kad reikia priteisti iš kaltinamojo T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurį privalėtų atlyginti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297 - 310 str. str. teismas

nusprendė:

T. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos pagrindinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, nustatant sekančius įpareigojimus: per visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje, arba mokintis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – dokumen to paėmimą, papikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

Civilinį ieškinį tenkinti sekančiai.

Priteisti iš kaltinamojo T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurį atlyginti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.