Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-896-893/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-04
Bylos Nr.
1-896-893/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44986-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
L. P., S. Š.
Advokatai
Gytis Jonas Gutauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-896-893/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44986-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.; 1.2.14.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajam A. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui,nukentėjusiesiems L. P., S. Š.,vertėjams Audriui Krušnai, Olgai Macijauskienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, pagal bylos duomenis paskutinį kartą – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nuosprendžiu vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. laikotarpiu nuo 2016-09-19 08.00 val. iki 2016-09-22 09.00 val., iš jo motinai L. P. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje esančios drabužių spintos pagrobė nukentėjusiajai L. P. priklausančius 1750 eurų, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. P. laikotarpiu nuo 2016-09-23 18.00 val. iki 2016-09-24 06.00 val., iš jo motinai L. P. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambario pagrobė nukentėjusiajai L. P. priklausančius 150 eurų, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Be to, A. P. laikotarpiu nuo 2016-10-28 iki 2016 m. lapkričio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste – prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą nepilnamečio nukentėjusiojo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t. y. nuolat skambindamas telefonu, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti svetimą turtą, kuris per D. P., nežinojusį apie daromą nusikalstamą veiką, per kelis kartus perdavė 260 eurų, padarydamas nukentėjusiajai S. Š. 260 eurų turtinę žalą, t.y. tokiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Dėl jam inkriminuotų vagysčių jis parodė, kad įvykio metu jam nebuvo apribojimų užeiti į motinos L. P. gyvenamąją patalpą, o tuo metu nutaikęs progą kai motinos nebuvo gyvenamojoje patalpoje iš ten per du kartus pavogė 700 eurų, tačiau vogdamas pinigų iš karto neskaičiavo. Dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje jis kaltu neprisipažino, nes jokios prievartos prieš V. Š. nenaudojo, kompiuterį norėjo parduoti pagal susitarimą, o jį nukentėjusysis apkalba.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau tokią kaltę įrodo nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti šios baudžiamosios bylos duomenys.

Teisiamojo posėdžio metu L. P. atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų A. P., tačiau nurodė, kad ieškinius palaiko. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu L. P. davė nuoseklius parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Įvykio metu ji savo namuose miegamajame drabužių spintoje laikė voką su pinigais, kuriame yra sudėtos jos pragyvenimo santaupos. 2016-09-19 d. apie 08.00 val. ji iš to voko pasiėmė 100 eurų savo reikmėms, o voką su pinigais padėjo atgal. 2016-09-22 d. apie 09.00 val. atidariusi kambaryje esančią drabužių spintą, pamatė, kad voke trūksta 1750 eurų. Ji pradėjo visur ieškoti likusių pinigų, tačiau niekur nerado. Tada suprato, kad ją apvogė. Miegamojo raktą ji turėdavo visada su savimi. Šį kartą ji rakto niekur nebuvo palikusi. Kambario durys neišlaužtos. Namo durys taip pat nesugadintos. Dėl vagystės ji įtarė tik savo sūnų A. P., kadangi 2016 metų pavasarį lygiai tokiu pačiu būdu jau buvo ją apvogęs, bet tada ji jo pagailėjo ir pareiškimo policijai nerašė. Pirmos vagystės atveju iš spintoje gulėjusio voko buvo pavogti jai priklausantys 1750 eurų. Gali tvirtai tai patvirtinti, kad buvo tokia pinigų suma, kadangi buvo suskaičiavusi. Visos pinigų kupiūros buvo po 50 eurų. Šie pinigai buvo jos kelių metų santaupos. Ji penkis metus yra pensininkė (gauna 254 eurų pensiją), o taip pat dirba etatu (duomenys neskelbtini) (darbas ir naktinis), be to gauna iš valstybės pinigus už tris nepilnamečius globojamus anūkus, kuriuos augina. Sūnui A. niekada nesigyrė apie tai, kad ji taupo pinigus ir turi jų susikaupusi, tačiau jis žino, kad gauna pensiją ir dar dirba. Vagystės metu sūnus A. nuo buto ir kambario raktus turėjo. 2016-09-23 apie 18.00 val. ji išvažiavo i darbą. Prieš išeinant į darbą, ji iš piniginės paėmė 150 eurų (trys kupiūros po 50 eurų) ir juos padėjo po pagalve. 2016-09-24 apie 06.00 val. grįžusi po darbo namo, pastebėjo, kad pinigų nėra. Dėl pinigų vagystės įtarė tik savo sūnų A. P., kuris gyvena šalia ir turi raktus nuo buto ir kambario. Eidama į darbą, ji savo kambarį užrakino raktu. Grįžusi įsilaužimo pėdsakų nepastebėjo. (t. 1, b. l. 29, 30, 47). Ieškinius 1750 eurų ir 150 eurų sumai ji palaiko. Kaltinamojo parodymai, jog jis minėto įvykio metu pavogė iš savo motinos per du kartus tik 700 eurų paneigtini nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, ir teismas nenustatė, jog nukentėjusioji turi tikslą apkalbėti savo sūnų. Nenustačius, jog įvykio metu A. P. neturėjo teisėto pagrindo patekti į savo motinos gyvenamąją patalpą, jam šalintinas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą – ir A. P. veika, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų realią sutaptį.

Kaltinamojo versiją, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje prieš V. Š., paneigia paties V. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, nukentėjusiosios S. Š. bei liudytojų parodymai, kuriais remiantis atmetama kaltinamojo versija, jog bendravimas dėl pinigų su V. Š. vyko geranoriškai.

Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė sekančias aplinkybes. D. P. yra jo klasioko vyresnysis brolis, kuris taip pat mokėsi jo mokykloje. 2016-10-28 po pamokų jis grįžo namo, tačiau buvo pamiršęs raktus, todėl sėdėjo laiptinėje ir laukė močiutės ar mamos. Tą dieną D. atėjo pas jį į namus, prašydamas paskolinti 20 eurų. Jis jam paskolino. Pažadėjo atiduoti pinigus lapkričio 1 ar 2 d., tačiau 20 eurų jis neatidavė. D. pradėjo skambinėti jam ir siūlyti iš jo nupirkti nešiojamą kompiuterį. Jis atsisakė. Tada jis siūlė kitus daiktus, tačiau jis vis tiek atsisakė. Po kelių dienų jam paskambino D. ir paaiškino, jog jis prie jo namų padėjo nešiojamą kompiuterį, kurio neva jis prašė ir dar jis jam skolingas. Jis pasakė D., jog jokio kompiuterio neturi ir jo neprašė, tačiau jis juo nepatikėjo. D. aiškino jam, kad dabar tas kompiuteris dingo ir jis jam skolingas. Jis skambinant D. nekėlė ragelio, tačiau jis nuolat jam skambinėdavo. Tai buvo ir mokykloje ir namuose. Po rudens atostogų, kai jis vieną dieną ėjo namo, sutiko D. su draugu (vardas lyg T.). Berniukai aiškinosi su juo kur jis padėjo kompiuterį. Jis sakė, kad neėmė, tačiau jie juo netikėjo. Tada D. pradėjo reikalauti iš jo, kad atiduotų pinigus. Tą dieną jie kartu nuėjo pas jį iki namų ir jis atidavė savo 50 eurų iš taupyklės. Po kelių dienų, kai ėjo į mokyklą ar iš mokyklos vėl juos sutiko. Jie reikalavo, kad atiduotų likusią pinigų sumą. Jis taupyklėje turėjo savo pinigus, todėl nieko nesakydamas tėvams, visus pinigus atidavė D. ir tam T.. Po to D., T. ar kažkokie kiti jo draugai nuolat jam skambinėjo ir prašė dar pinigų, todėl jis jiems atidavė apie 140 eurų. Kad jie atstotų nuo jo, jis slapta paėmė pinigus iš mamos. 2016-11-06 vakare, kai namuose nebuvo tėvų, jis paėmė iš sekcijos 30 eurų. Jis paėmė pinigus ir išmetė pro balkoną D.. Pinigų dingimą pastebėjo mama ir pradėjo aiškintis kam jam reikalingi pinigai. Tik tada jis papasakojo visą tiesą. Po to mama paskambino D. močiutei ir ją informavo, kad jis ima iš jo pinigus. Tik tada D. apsiramino ir daugiau prie jo nelindo bei neskambino (t. 1, b. l. 73-74). Be to, nepilnametis liudytojas V. Š. buvo apklaustas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausos metu parodė, kad, kai mokėsi mokykloje, buvo klasiokas ir jis turi vyresnį brolį. Jis anksčiau mokėsi jo mokykloje, jis prašė paskolinti pinigų. Kai kada būdavo, kad paskolindavo. Vėliau atnešė mobilų telefoną, pardavinėjo, bet jis nenorėjo pirkti. Jis siūlė, pristojo, kad jis pirktų. Sakė, kad jam nereikia telefono, nes jis turėjo savo telefoną. Vėliau prasidėjo, jis pristojo. Sakė apie tai mamytei. Vėliau sakė, kad padovanos jam ir jis paėmė telefoną. Gal mėnesį vaikščiojo su tuo telefonu. Praėjo gal koks mėnuo ir jis liepė atiduoti telefoną. Jis atėmė telefoną ir išmetė jo SIM kortelę. Jis pasiėmė savo telefoną, įsidėjo SIM kortelę. Vėliau prašė paskolinti pinigų. Atsimena buvo mokykloje, buvo pirma pamoka, dar klasiokė nebuvo atėjusi ir atėjo vyresnis brolis pas savo brolį. Norėjo pasiskolinti pinigų. Jis nedraugauja su vyresniu broliu. Jis pristojo, kad jis paskolintų pinigų. Paskolino apie 8 eurus, sakė, kad atiduos. Mokykloje direktorės kabinete susirinko jo mamytė, jo šeima ir atidavė pinigus ir susitaikė. Vėliau po metų vėl atėjo ir pradėjo vėl prašyti pinigų, jie žinojo kur jis gyvena. Jis draugauja su klasioku, jis prašė paskolinti pinigų. Jis visko neatsimena, nes jau daug laiko praėjo. Jie vis prašė paskolinti, skambindavo ir rašė SMS, kad paskolintų. Vėliau jis užblokavo telefoną. Jis vaikščiojo į treniruotes ir turėjo telefoną, jam vėl į telefoną ateidavo SMS. Jam mamytė sakė, kad jis nekreiptų dėmesio, jeigu kas nors prie jo lys. Jis nekreipė dėmesio. Prie mokyklos yra vyresnės ir mažesnes klasės ir ten šalia durys, matė jo brolį. Į jo namus buvo atėjęs vyresnis brolis ir prašė paskolinti pinigų. Jis su jaunesniu draugauja, o su vyresniu broliu nedraugauja. Jo vis prašė paskolinti pinigų ir paskolino, kad atstotų. Skolino 20, jam sakė, kad atiduos po poros dienų. Vėliau paskambino nežinomas numeris, jo balso neatpažino, sakė, kad jeigu jis nori, tai jis turi nešiojamą kompiuterį. Klausė, gal jis norėtų paimti, sakė, kad jam nereikia kompiuterio, nes turi savo. Siūlė paimti, bet jis nekreipė dėmesio. Suprato, kad neatstos, sakė, kad pagalvos, kad atstotų. Porą dienų buvo ramu, po to vėl paskambino ir sakė, kad prie jo namų padėjo kompiuterį. Sakė, kad prie jo buto padėjo kompiuterį, ten kur meta šiukšles. Sakė paimti kompiuterį. Nežino ar jie tikrai padėjo kompiuterį, nematė jo. Jie sakė, kad kompiuteris geras, galvojo, kad apgaus. Sakė, kad neims kompiuterio, nes jam jo nereikėjo, jis turėjo savo kompiuterį. Namuose turi du nešiojamus ir vieną stacionarų kompiuterį. Koridoriuje prie šiukšliadėžės stovėjo senos spintos ir sakė, kad ten kompiuteris buvo padėtas, bet jis vėliau dingo. Jie sakė, kad jis kompiuterį paėmė sau ir tada prasidėjo. Sakė, kad jam nereikia kompiuterio. Jie sakė, kad jam dabar reikės baudą mokėti už tą kompiuterį. Jis sakė, kad neėmė, o sakė, kad tik pagalvos. Po šio kompiuterio viskas prasidėjo. Jis pradėjo aiškinti, kad jis pavogė kompiuterį. Vėliau po konflikto jis išėjo iš mokyklos į profesinės technikos mokyklą. Į teisėjos klausimus atsakė, kad klasioko vardas V., pavardė P. Jo brolis D. P.. Su klasioku V. draugauja. Jo prašydavo skolinti pinigų V. brolis. Jo praeitais metais prieš žiemą pradėjo prašyti pinigų, tai buvo ruduo, tikslios datos neatsimena. Kai buvo apklaustas komisariate pas tyrėją, tada nurodė tiksliau datas. Iš jo pinigų reikalavo D.. Jis rašė žinutes ar jis gali paskolinti pinigų. Prašydavo skolinti 20 eurų, daugiausiai 30-40 eurų prašydavo. Jis rašinėdavo kiekvieną dieną, jam nusibodo, todėl jam paskolino. Klausė ar jis grąžins jam pinigus, bet negražino. Tą dieną, kai jis jam paskolino 20 eurų, sėdėjo po mokyklos laiptinėje, nes neturėjo rakto nuo namų, girdėjo, kad į jų duris skamba domofonas. Jis žaidė telefonu ir laukė kada grįš močiutė. Girdėjo, kad kažkas užėjo į laiptinę, pažiūrėjo ir jam pasirodė, kad nuėjo žmogus, panašus į D.. Jis užlipo į 7 aukštą, galvojo, kad nepastebės, bet D. atėjo ir jis paskolino jam. Jam kompiuterį siūlė pirkti D.. Vėliau skambino jam nepažįstamas žmogus ir klausė ar jis nori pirkti kompiuterį, iš balso suprato, kad galėjo būti vyresnis žmogus. Jis sakė, kad nereikia jam kompiuterio. Vėliau prasidėjo. Jie prašė 50 eurų už tą kompiuterį, kurio jis neėmė. Jie vis prašė iš jo pinigų, jam skambinėjo. Matydavo per langą D. stovintį mokyklos kieme. Jis apkaltino, kad jis pavogė kompiuterį ir vis prašė pinigų. Jam atsibodo ir jis sumokėjo už tą kompiuterį 240 eurų. Kai D. stovėjo mokyklos kieme, matė jo klasiokė. D. ateidavo dar su kažkokiu tai žmogumi. Tas žmogus jam prisistatė T.. Už kompiuterį pradžioje prašė 50 eurų, sumokėjo, vėliau dar ir dar prašė. Iš viso už kompiuterį sumokėjo 240 eurų. Jam buvo baisu ir jis 240 paėmė iš savo taupyklės. Dar padarė blogą dalyką ir pavogė iš mamytės nuo sekcijos 30 eurų, tada mama sužinojo. Tuos pinigus atidavė T., o D. skolino 20 eurų. Iš mamos paėmė 30 eurų. Dar atsiminė, kai jam skambino, jis įjungė telefone garsą, kad mama girdėtų. Jis sakė negerus žodžius, jo balsas buvo toks negeras ir jis sakė, kad jis jam skolingas. Tada jam skambino T.. Mamytė paskambino V. močiutei ir viską papasakojo. V. močiutė sakė, kad už D. užmokės, o jie tegul patys atiduoda. Sakė, kad jei jie atiduos, tai V. jam perduos pinigus. V. jam nieko nedarė. Vėliau, kai mamytė pranešė policijai, jie atstojo nuo jo. Į teisėjos klausimus V. Š. atsakė, kad 240 eurų sumokėjo, iš mamos 30 eurų paėmė. 240 eurų paėmė iš savo taupyklės ir 20 eurų iš savo davė. Į prokuroro klausimus V. Š. atsakė, kad V. yra jo klasiokas. D. reikalavo 20 eurų, vėliau T. reikalavo pinigų. T. buvo jų dėdė, jis narkomanas (b.l.82-84).

Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. V. Š. buvo jo klasiokas. Penktadienį pas jį (D. P.) atėjo dėdė A. P.. Jis iš jo prašė 20 eurų, tačiau jis jam pasakė, kad neturi. Tada jis vis tiek primygtinai reikalavo, kad jis kaip nors gautų 20 eurų, pasiūlė pasiskolinti iš kokio nors draugo. Jis anksčiau draugavo su V. ir žinojo, kad jis visada taupė ir turi tikrai pinigų, todėl nutarė prašyti pinigų iš V.. 2016-10-28 po pamokų jis nuėjo pas jį į namus, prašydamas paskolinti 20 eurų bei pažadėjo lapkričio 1 ar 2 d. atiduoti. Kai gavo 20 eurų, juos atidavė dėdei. Po tos dienos dėdė jam pinigų neatnešė ir jis neturėjo kaip grąžinti V.i 20 eurų. Po kelių dienų dėdė vėl pradėjo iš jo primygtinai prašyti pinigų ir sakydavo, kad jis vėl pasiskolintų iš to draugo. Tada jis skambindavo V.i ir prašydavo. V. daugiau nesutikdavo skolinti. Vėliau pats dėdė iš jo paėmė V. telefono numerį ir pradėjo jam skambinėti. Apie ką jie kalbėjo, jis nežinojo, pokalbiai vyko ne prie jo. Po kelių dienų dėdė A. pasakė jam, jog gavo iš kažkur nešiojamą kompiuterį, kurį jis turėtų nunešti V.i. Dėdė jam liepė ateiti į stotelę. Tikslios datos neatsimena. Pamena, jog tai buvo vėlai vakare. Jis pavėlavo ir į tą stotelę neatėjo. Pas V. jis tą dieną tikrai nebuvo ir jokių kompiuterių nenunešė. Kas vyko toliau su kompiuteriais, jis nežino. Jis neskambino V.i ir jam negrasino. Dėdė gal tirs ar keturis kartus buvo atėjęs pas jį ir liepė eiti pas V. ir paimti pinigus. Jis sakė, kad su V. susitarė, jog jam paskolins pinigus. Dėdė jo prašė tik nuvažiuoti prie V. namų. Kai jis atvažiuodavo, V. pro balkoną išmesdavo pinigus. Kiek pamena, buvo po 10 eurų, po 50 eurų, buvo metaliniais eurais. Visus tuos pinigus jis atiduodavo dėdei A., kuris jo laukė prie prekybos centro „Mandarinas“. Iš tos sumos jis paėmė gal kokius 3 ar 5 eurus savo reikmėms. Kiek iš viso jis paėmė iš V. pinigų, neatsimena, neskaičiavo. Dėdė aiškino, kad jam pinigai reikalingi apmokėti butą. Jis juo patikėjo. Ar dėdė atidavė V.i visus paskolintus pinigus, nežino. Lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, jam paskambino V. mama ir pradėjo iš jo reikalauti, kad jis grąžintų visus iš V. paimtus pinigus. Jis paaiškino, kad nežino kada atiduos pinigus, nes visus pinigus atiduodavo dėdei A.. Tada jis suprato, jog turės problemų, numetė ragelį ir daugiau nekėlė. Tik tada suprato ką jis pridarė, jog dabar V. tėvai galvoja, kad jis reikalavo pinigų. Kai jis sutiko dėdę, papasakojo, kad V. mama skambino ir reikalavo atiduoti visus pinigus. Dėdė nieko nepasakė kada atiduos pinigus ir jį nuramino, kad jam už tai nieko nebus. Vėliau sužinojo, kad V. tėvai kreipėsi į policiją (t. 1. b. l. 90-91). Įteikus pranešimą apie įtarimą D. P. dėl turto prievartavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį jis parodė, kad jis 2016 m. spalio mėnesį gyveno pas močiutę kartu su dėde A. P.. Jis žinojo, kad dėdė vartoja narkotines medžiagas. Spalio mėnesio pabaigoje, laiko tiksliai neprisimena, A. iš jo paprašė pinigų. Jis pinigų neturėjo, todėl dėdė jam liepė surasti, iš ko jų pasiskolinti ar kitaip gauti. Kadangi nelabai turėjo kokį pasirinkimą ir žinojo, kad V. Š., kurį pažįsta iš mokyklos, taupė pinigus, tai jo ir paprašė paskolinti jam pinigų. Sumos jau dabar nelabai pamena. Žadėjo jam grąžinti po kelių dienų. Jis jo paprašė telefonu. Iš pradžių Valerij nelabai norėjo paskolinti, bet po to vis tik sutiko, jis jo gražiai paprašė. Kaip jis atidavė tuos pinigus, gerai neprisimena, ar per langą išmetė, ar laiptinėje padėjo. Pinigus iš karto atidavė dėdei. Gal kitą dieną dėdė vėl jam pasakė, kad pasiskolintų iš to draugo dar pinigų. Jis bandė sakyti dėdei, kad jis neturi iš ko skolintis, bet jis liepė, kad surastų. Jis paskambino V. ir vėl prašė paskolinti, bet jis nesutiko, sakė, kad dar anų pinigų negrąžino. Jis dar prašė, bet V. numetė ragelį. Po to jis vėl paskambino ir šiaip ne taip jį įkalbėjo paskolinti dar, žadėdamas grąžinti. Kiek pinigų gavo iš V. tada, neprisimena. Pinigus vėl atidavė dėdei. Po to dėdė vėl liepė jam paskolinti pinigų, bet V. jau nebeskolino. Tada jis dėdei pasakė, kad tegul jis pats skambina V. ir davė jo telefono numerį, kad "jis pats tartųsi dėl pinigų". Jis girdėjo, kaip dėdė skambino V., iš pradžių gražiuoju prašė pinigų, po to pradėjo šaukti, sakė, kad bus V. blogai. Kažkuriuo metu jis su dėdė buvo kartu sutikę V., kuriam dėdė pasakė, kad jo vardas ne A., o T.. V. iš pradžių galvojo, kad tai jo draugas, o ne dėdė. Kažkuriuo metu A. jam pasakė, kad V. nori parduoti kompiuterį ir sakė jam jį nuvežti, bet jokio kompiuterio jam nedavė. V. jam skambino ir klausė, ar jis veža kompiuterį, ir jis jam pamelavo, kad veža, nors kompiuterio neturėjo ir nieko nevežė. Kodėl taip pasakė, negali paaiškinti. Jam atrodo, kad jis V. neskambino ir nesakė, kad jis skolingas už kompiuterį. Dėdė jam sakė, kad jis nuvežė kompiuterį V. ir paliko kažkur laiptinėj, o kompiuteris dingo. Dėdė sakė, kad dabar V. jam skolingas už kompiuterį. Jis gerai neprisimena, bet lyg dėdė pats skambino V. ir sakė, kad jis skolingas už kompiuterį, kiek pinigų, nežino. Jis jokio kompiuterio nematė. Jis kartu su dėde yra ėję pas V. į namus paimti pinigų, bet atrodo, duris atidarė jo močiutė ir V. neišleido, nors gerai visko neprisimena, buvo seniai. Pinigus V. išmesdavo per balkoną arba palikdavo laiptinėje. Visus kartus ėjo ne savo noru, o verčiamas dėdės, nes jie kartu gyveno ir jis jo bijojo, nes yra sakęs, kad jam bus blogai, jei neklausys jo. Iš tų visų V. perduotų pinigų jis sau pasilikęs yra tik keletą eurų, tris ar penkis. Jis V. pats negrasino, bet galimai jis bijojo atsisakyti duoti pinigų, nes žinojo, kad yra suaugęs vyriškis, kuris gali jam ką nors padaryti. Kažkuriuo tai momentu jis suprato, kad dėdė elgiasi blogai ir V. pinigų neatiduos, kad ir jis neturėtų imti iš V. pinigų, bet bijodamas dėdės vis tiek taip darė. Po kurio tai laiko dėdė jam pasakė, kad jis kalbėjo su V. mama, kad jie kreipėsi į policiją ir kad reikės pinigus atiduoti. Dar jis sakė, kad jis susitiks su V. mama, bet ar buvo susitikę, nežino. Su dėde paskutinį kartą kalbėjo gal šių metų kovo mėnesį, kai jau gyveno globos namuose. Dėdė jam skambino, bet jo numerio neturi, ištrynė (t. 1, b. l. 104). 2017-10-18 D. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 1, b. l. 107-112). Nukentėjusioji S. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ir savo vaiko parodymus, nurodydama, kad dėl minėto įvykio jai yra padaryta 260 eurų žala.

Taigi minėtų parodymų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma paneigia kaltinamojo versijas ir patvirtina, jog A. P. neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą nepilnamečio nukentėjusiojo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t. y. nuolat skambindamas telefonu, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti svetimą turtą, kuris per D. P., nežinojusį apie daromą nusikalstamą veiką, per kelis kartus perdavė savo mamai priklausančius 260 eurų. Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, atsako pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už turto prievartavimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P. vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimai bei baudžiamasis nusižengimas. Įvertinama ir kaltinamojo asmenybė – teistas, nedirbantis, taip pat jo sveikatos būklė bei tai, jog jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms A. P. skirtina bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, tačiau neviršijant sankcijų, numatytų už padarytas nusikalstamas veikas vidurkio.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, nors ir paremti asmenų parodymais, laikytini pagrįstais, nes jų pagrįstumą būtent ir įrodo tarpusavyje neprieštaraujantys nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, todėl šie ieškiniai priteistini iš kaltininko.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, bei paskirti jam 30 parų arešto.

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 6 dalimi bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje bei 181 straipsnio 1 dalyje subendrinus apėmimo būdu ir iš dalies pridėjus bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 4 d. A. P. į šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime jo išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. P. 1900 eurų L. P. turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. P. 260 eurų S. Š. turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas