Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. atstovo advokato Mindaugo Kukaičio apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-214-179/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo Alytaus energija ieškinį atsakovei V. M. dėl apmokėjimo už šilumos energiją ir kitas paslaugas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė tiekia šilumos energiją ir prižiūri šildymo ir karšto vandens sistemas pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šiame pastate atsakovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė demontavo savo buto šildymo įrenginius ir nemoka ieškovei už patiektą šilumos energiją ir suteiktas šilumos bei karšto vandens sistemos paslaugas. Skola susidarė nuo 2011-04-01 iki 2012-09-31 laikotarpiui. Ieškovė prašė priteisti 2714,96 L skolos, 238,27 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89 Lt bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, priteisė ieškovei UAB „Litesko“ filialui Alytaus energija iš atsakovės V. M. 2953,23 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad, atsijungdama nuo šildymo sistemos, atsakovė nesilaikė Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatose nustatytos atsijungimo nuo šildymo sistemos tvarkos, t.y. nepateikė nei Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos, nei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistemos išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, todėl atsijungimą nepripažino teisėtu. Pagal teismų praktiką, vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-09-31 atsakovė už tiekiamą šilumos energiją ir teikiamas kitas paslaugas ieškovei liko skolinga 2714,96 Lt ir 238,27 priskaičiuotų delspinigių, todėl šią sumą teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 70-75) atsakovę V. M. atstovaujantis advokatas Mindaugas Kukaitis prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiai. Tokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta ir šalys niekada neišreiškė savo dvišalės valios, kad tokia sutartis būtų sudaryta. 2002-06-26 V. M. (tuo metu buvo pavardė – (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę su prašymu leisti minėtame bute atjungti šildymą nuo centralizuotų šilumos tinklų. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2002-06-28 pateikė atsakymą, kuriuo neprieštaravo prašymui minėtame bute atjungti šildymą nuo centralizuotų šilumos tinklų. 2002-09-11 atsakovei buvo išduotos techninės sąlygos Nr. A-070. UAB „Žaidas“ nedelsdamas įgyvendino šildymo atjungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų projektą ir jį atjungė. 2002 metais atsijungiant nuo centrinio šildymo sistemos nebuvo reikalingas gyventojų sutikimas ir tokiems darbams nėra taikomas 2003 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-528 ir vėlesni jį pakeitę teisės aktai, nes joks teisės aktas atgal negalioja. UAB „Litesko“ 2003-05-21 pateikė Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties projektą, tačiau jo šalys nepasirašė ir sutartiniai santykiai tarp šalių neįsigaliojo. Atsakovė negavo šilumos energijos, kurią tiekė ieškovė, todėl neprivalo už ją ir mokėti. Tik realiai atsakovei gavus iš ieškovės šildymo paslaugą, atsiranda atsakovės pareiga už ją apmokėti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-435-652/2009 ir 2009 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-1324-260/2009 nutartyje konstatuota, kad ieškovė, netiekdama atsakovės butui šilumos energijos, nepagrįstai iš atsakovės reikalauja sumokėti už tiektą šilumos energiją. Jeigu ieškovė laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. faktiškai netiekė šilumos energijos atsakovės bute, tai ieškovės pareiga ir yra įrodyti, jog ieškovė iš naujo demontavo autonominę dujų šildymo sistemą ir iš naujo sumontavo centrinį šildymą atsakovės bute. Ieškovė skaičiuoja V. M. už buto šildymą, nors butas jokio šildymo negauna. Ieškovė, remiantis Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172, 20.7 punktu iš atsakovės reikalauja pateikti namo administratoriaus UAB „Žaidas“ pažymą, kad atjungimas nuo centralizuoto šildymo įvykdytas tinkamai ir pagal projektą, tačiau pastaroji įmonė atsisako išduoti tokią pažymą. Atsakovė tripliku prašė namo administratorių įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nes jo atsisakymas išduoti pažymas gali ateityje sukelti atsakovei naujus ieškinius, t.y. teismo sprendimas gali įtakoti atsakovės ir UAB „Žaidas“ tarpusavio santykius, juolab, kad ši įmonė ir vykdė centrinio šildymo atjungimo darbus, tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo atsakovės prašymą ir neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu šios įmonės, taip pat nepagrįstai atsakovės atstovo neatvykimą į bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitoje byloje laikė nesvarbia priežastimi ir bylą išnagrinėjo be atsakovo atstovo, žinodamas, kad atsakovė gyvendama (duomenys neskelbtini) negali ginti savo interesų be atstovo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 80-85) ieškovė UAB „Litesko“ filialas Alytaus energija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad atsakovė pati nurodo, kad 2002-06-26 kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę su prašymu leisti bute atjungti šildymą nuo centralizuotų šilumos tinklų, t.y. atsakovė pati ėmėsi aktyvių veiksmų šilumos tiekimo-vartojimo sutarčiai nutraukti, tačiau procedūros neužbaigė. Atsakovė nupjovė savo buto radiatorius nesilaikydama teisės aktuose nustatytos tvarkos, kito šilumos vartojimo būdo iki šiol neįsiteisino, kas patvirtina, jog atsakovė net neketina vykdyti teisės aktų reikalavimų bei piktnaudžiauja savo teisėmis. Speciali atsijungimo procedūra gina ne šilumos tiekėją, o gina kitų daugiabučio namo gyventojų (energijos vartotojų) interesus ir užtikrina, kad jiems nebūtų padaryta žalos. Tai, kad centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai, norėdami nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį ir atjungti savo patalpas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, turi laikytis teisės aktuose nustatytos specialios atsijungimo procedūros jau yra ne kartą pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse. Atsakovė iki šiol nei ieškovei, nei teismui nėra pateikusi jokio įgaliotos valstybės institucijos dokumento, kuris patvirtintų buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungimo faktą. Todėl iki kol atsijungimo procedūra, reglamentuota teisės aktais, nėra įgyvendinta, tarp šalių susiklostę šilumos tiekimo-vartojimo santykiai nėra laikomi pasibaigusiais/nutrūkusiais. Kadangi atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka nėra nutraukusi šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka atsijungusi buto šildymo sistemą nuo centralizuoto šildymo, todėl šilumos tiekėjas neturi teisės atsakovei nepriskirti šilumos, tenkančios butui. Šilumos tiekėjas privalo laikytis galiojančių teisės aktų ir šilumą, suvartotą name, paskirstyti teisės aktų nustatyta tvarka ir negali taikyti jokių išimčių ar mažesnių reikalavimų kurio nors iš vartotojo, taip pat ir atsakovės, atžvilgiu. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog jos buto šilumos įrenginiai yra atjungti, ką įrodo 2007-05-17 Valstybinės energetikos inspekcijos išduota Dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma Nr. 17/A-622. Tačiau atsakovės nurodomas 2007-05-17 Dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma Nr. 17/A-622 jokiu būdu negali būti laikoma galutiniu, teisėtą atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos patvirtinančiu dokumentu. Pagal 2010-10-25 Ūkio ministro įsakymu Nr.1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (ginčo metu galiojusios redakcijos) 102 p., 119 p. konstatuoti faktą, kad vartotojas teisės aktų nustatyta tvarka atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos gali tik įgaliotos valstybės institucijos, išduodamos butų/patalpų savininkams atitinkamus dokumentus, patvirtinančius tokių darbų atlikimo teisėtumą ir užbaigtumą, būtent Valstybinės energetikos inspekcija išduodama šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą (toliau - Pažyma) bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistemos išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą (toliau -Aktas). Tik tokie konkretūs įgaliotų valstybės institucijų aktai, pažymos yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo santykius tarp vartotojo ir šilumos tiekėjo pasibaigusiais, t.y. tik pateikus šiuos dokumentus, šilumos tiekėjas turi teisinį pagrindą nepriskirti atsakovei šilumos už buto šildymą. Nei Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-05-22 sprendime civilinės bylos Nr.2-435-652/2009, nei Kauno apygardos teismas 2009-11-04 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1324-260/2009 nekonstatavo, kad atsakovės butas yra atjungtas nuo namo šildymo ir karšto vandens sistemų teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. nekonstatavo šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinių santykių pasibaigimo. Teismai nustatė, kad atsakovė nėra užbaigusi buto šildymo ir karšto vandens sistemos atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūros. Teismai taip pat nustatė, jog nuo „2007-11-01 iki 2008-05-01 (t.y. tų bylų ginčo laikotarpiu) ieškovė atsakovės butui šilumos netiekė“. Atsižvelgiant į tai, jog šios civilinės bylos ginčo laikotarpis yra kitas (2011-04-01 iki 2012-09-31) Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėtų įrodyti, jog nauju ginčo laikotarpiu šiluma į butą nebuvo tiekiama, pagrįsti teisėtą buto šilumos įrenginių atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos, jei atsijungta buvo neteisėtai, šis faktas turi būti vertinamas vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais (kurie keitėsi) bei naujausia teismų praktika. Po 2009 m. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo susiformavo labai aiški ir vienareikšmiška teismų praktika dėl neteisėto atsijungimo faktinių aplinkybių vertinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas nutartyse išaiškino: jei šiluma į butą ir nėra tiekiama, bet buto savininkas nuo centralizuotai tiekiamos šildymo sistemos atsijungė neteisėtai, jis išlieka šilumos vartotoju ir privalo apmokėti už jam pagal teisės aktus priskirtą šilumos kiekį, kadangi šilumos tiekėjas kitokiu būdu, nei numato teisės aktai, šilumos paskirstyti negali, be to, teisės, kuriomis piktnaudžiaujama, nėra ginamos (2010-12-14 nutartis civilinė byla 3K-3-519/2010, 2012-02-22 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-44/2012, 2012-05-29 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-259/2012, 2012-06-08 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-277/2012).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės už laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-09-31 patiektą šilumos energiją susidariusią 2714,96 L skolą, 238,27 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 89 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad atsakovė demontavo savo buto šildymo įrenginius ir nemoka ieškovei už patiektą šilumos energiją ir suteiktas šilumos bei karšto vandens sistemos paslaugas. Skola susidarė laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-09-31. Alytaus rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino pilnai, nurodė, kad atsakovei, atjungus buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, ji išlieka šilumos energijos vartotoja iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir atsakovei tenka pareiga mokėti už šilumos energiją.

Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas nurodo, jog ginčas tarp šalių jau buvo sprendžiamas 2009 metais, kuomet ieškovė kreipėsi dėl skolos priteisimo iš atsakovės už tiektą šilumos energiją atsakovės butui laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-435-652/2009 ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė, nurodydamas, kad ieškovė, netiekdama atsakovės butui šilumos energijos, nepagrįstai iš atsakovės reikalauja sumokėti už tiektą šilumos energiją. 2009 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-1324-260/2009, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo, apeliacinį skundą atmetė. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr.2-435-652/2009 ir civilinėje byloje Nr.2A-1324-260/2009.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu, nes teismas tyrė aplinkybes apie atsakovės buto atjungimą nuo bendros šildymo sistemos, analizavo visus su tuo susijusius įrodymus ir pripažino, jog atsakovė nepiktnaudžiavo savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr.2-435-652/2009 surinktų rašytinių įrodymų pagrindu pripažino įrodytu, kad atsakovė dar 2002 m. birželio mėnesį kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę su prašymu leisti bute atjungti šilumą nuo centralizuotų tinklų, savivaldybė tam neprieštaravo, iš šilumos tiekėjo 2002 m. rugsėjo mėnesį buvo gautos techninės sąlygos ir parengtas projektas, kuris 2007 m. buvo įgyvendintas, šildymas buvo atjungtas nuo centralizuotų šilumos tinklų, Valstybinė energetikos inspekcija išdavė Dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, kuriuo patvirtino, kad atsakovės bute sumontuoti ir išbandyti vidaus dujotiekio tinklai, pastatytas dujinis šildymo katilas, jie atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Kartu teismas vertino, jog ieškovė ir valstybinės institucijos, nurodydamos atsakovei skirtingus šildymo sistemos rekonstrukcijos trūkumus, nevienodai traktavo šildymo atjungimo sąlygų vykdymą pagal Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, o tai pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, taip pat vartotojo (konkrečiu atveju – atsakovės) teises. Todėl teismas sprendė, kad buvo pagrindas pripažinti, jog nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. atsakovės butui ieškovė šilumos netiekė.

Nagrinėjamuoju atveju teismas nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog, jei šiluma į butą ir nėra tiekiama, bet buto savininkas nuo centralizuotai tiekiamos šildymo sistemos atsijungė neteisėtai, jis išlieka šilumos vartotoju ir privalo apmokėti už jam pagal teisės aktus priskirtą šilumos kiekį, kadangi šilumos tiekėjas kitokiu būdu, nei numato teisės aktai, šilumos paskirstyti negali, be to, teisės, kuriomis piktnaudžiaujama, nėra ginamos (2010-12-14 nutartis civilinė byla 3K-3-519/2010, 2012-02-22 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-44/2012, 2012-05-29 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-259/2012, 2012-06-08 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-277/2012). Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Kaip jau buvo nurodyta, civilinėje byloje Nr.2-435-652/2009, kuri yra tarp tų pačių šalių kaip ir nagrinėjama byla, buvo nustatytos aplinkybės, jog atsakovės bute 2007 m. šildymas buvo atjungtas nuo centralizuotų šilumos tinklų, Valstybinė energetikos inspekcija išdavė Dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, atsakovė, atsijungdama nuo centralizuoto šildymo nepiktnaudžiavo savo teisėmis, priešingai, buvo pažeidžiamos jos, kaip vartotojos teisės. Priešingas jau nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu faktinių bylos aplinkybių vertinimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė neįrodė, jog ji laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-09-31 tiekė šilumos energiją atsakovės butui, ir jog ji nežinojo, kad atsakovės butas nuo 2007 metų nuo bendros šildymo sistemos yra atjungtas, teismas yra pripažinęs, kad toks atjungimas nėra neteisėtas, todėl ieškovės šioje byloje pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti. Nepagrįstas ieškinys turi būti atmestas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priimtas procesinis sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinas atsakovei 88,60 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 93 str., 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Litesko“ filialo Alytaus energija, juridinio asmens kodas 210866850, buveinės adresas Pramonės g. 9, Alytus, 88,60 (aštuoniasdešimt aštuonis litus ir 60 centų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės UAB „Litesko“ filialo Alytaus energija, juridinio asmens kodas 210866850, buveinės adresas Pramonės g. 9, Alytus, 14 Lt (keturiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbankas“, AB (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).