Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., R. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie R. V. Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nauju nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2014 m. balandžio 22 d. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas R. V. atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 20 d., apie 16 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia savo motinai L. G. du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajai L. G. fizinį skausmą.

Apelianto nuomone, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.) ir neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.). Skunde nurodoma, kad, teismas parinko teisingą bausmės rūšį, tačiau paskirdamas bausmę netinkamai pritaikė BK 41 str., 54 str., 61 str., 75 str. nuostatas ir todėl paskyrė neteisingą bausmę.

Skunde nurodoma, kad teismai yra pasisakę, kad pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas, tačiau tik išimtiniais atvejais. 2013-12-23 teismo nuosprendžiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir Joniškio rajono apylinkės teismas pakartotinai atidėdamas R. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą išimtinai vertino tik kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis dirba, kad rūpinasi neįgalia motina ir prižiūri ją, jos atžvilgiu ir padarė nusikalstamą veiką. Pakartotinis LR BK 75 str., nuostatų taikymas gali būti taikomos tik sistemiškai įvertinus visas baudžiamosios bylos aplinkybes. Joniškio rajono apylinkės teismas pakartotinai atidėdamas bausmės vykdymą R. V. nepaminėjo jokių objektyvių aplinkybių ir jų neaptarė, o tos aplinkybės pakartotinį LR BK 75 str. nuostatų taikymą R. V. atžvilgiu daro labai abejotiną. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pakartotinai atidedant bausmės vykdymą teismas turi įvertinti tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius situacijai, dėl kitų asmenų įtakos, ir kitas svarbias baudžiamosios bylos aplinkybes. Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-04-24 nuosprendžiu anksčiau nurodyti bei R. V. asmenybę apibūdinantys neigiami veiksniai neaptarti. R. V. prieš tai teistas du kartus, teistumas įstatymų nustatyta tvarka nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs, LR BK 27 str. 1 d., prasme pripažintinas recidyvistu, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. R. V. nusikalsdamas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu parodė, kad tyčia nesilaiko įstatymų, ignoruoja visuomenei priimtinas elgesio normas, ignoruoja ankstesnius teismo sprendimus ir nesilaiko ankstesniais teismo sprendimais jiems nustatytų įpareigojimų nenusikalsti, taip demonstruoja atvirą nenorą pasitaisyti. Skunde pabrėžiama, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-12-23 nuosprendžiu R. V. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas), ir bausmės vykdymas pastarajam buvo atidėtas LR BK 75 str. numatytais pagrindais, tačiau R. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį (LR BK 140 str. 2 d.). Skunde išreiškiamas manymas, kad asmeniui bausmės vykdymo laikotarpiu padarius nusikalstamą veiką, už kurią jam bausmės vykdymas jau buvo atidėtas, pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas turėtų būti netaikomas, kadangi tokiu atveju nebelieka jokio pagrindo manyti, kad nusikalstama veika padaryta atsitiktinai ir kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Joniškio rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą 2014-04-24 nuosprendį nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios duotų pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vien teigiamas kaltinamojo asmenybės vertinimas nėra pakankamas pagrindas pakartotiniam bausmės vykdymo atidėjimui. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę teismas švelnino paskirtą bausmę ir tai padarė, kadangi R. V. paskyrė bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis, tačiau ne pakartotinai atidėti bausmės vykdymą. Pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas asmeniui, kuris prieš tai jau buvo teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, recidyvistui, kuris bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują nusikalstamą veiką, prieštarauja LR BPK 1 str. 1 d., LR BK 41 str. įtvirtintam teisingumo principui, kuris suponuoja išvadą, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti teisingai nubaustas, kad kiekvienas asmuo už panašias veikas, padarytas tomis pačiomis aplinkybėmis, esant panašiems kaltininko asmenybę apibūdinantiems požymiams, būtų teisingai ir vienodai nubaustas.

Teismo posėdyje prokuroras A. Karjakinas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais, nukentėjusioji L. G., nuteistasis R. V. ir jo gynėja advokatė J. Šlapaitienė prašė Šiaulių apylinkės prokuratūros skundą atmesti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas, Šiaulių apylinkės prokuratūra, savo 2014-05-05 skunde nurodydama, kad teismas nuteistajam nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Joniškio apylinkės teismas, atidėdamas R. V. paskirtos bausmės vykdymą, nurodė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad ši apylinkės teismo išvada nors nepakankamai motyvuota, tačiau pagrįsta ir teisinga. R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido ir teismo prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis suprato savo elgesio netinkamumą, padarytos veikos pavojingumą, kritiškai įvertino savo elgesį, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo stengėsi įrodyti, kad ateityje nedarys naujų nuskalstamų veikų. Pažymima, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas pakenktų teigiamiems nuteistojo R. V. socialiniams ryšiams, nes jis dirba A. Z. ūkyje, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas ir darbštus, darbo metu alkoholinių gėrimų nevartojantis darbuotojas, padeda savo neįgaliai motinai nudirbti namų ruošos darbus. Pirmosios instancijos teismas atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. V. 3 metų laikotarpiui, t. y. maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikui, paskyrė du Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7, 10 p. numatytus įpareigojimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą R. V. yra pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžio atmesti.