- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2-123-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, Latvijos Respublikoje registruotai akcinei bendrovei „Reverta“, uždarajai akcinei bendrovei „Impuls LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Aludarių Development“, uždarajai akcinei bendrovei „Cibita“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4240-565/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, antstolio turto perdavimo akto panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, pareikštą atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, Latvijos Respublikoje registruotai akcinei bendrovei „Reverta“, uždarajai akcinei bendrovei „Impuls LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Aludarių Development“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Cibita“, trečiasis asmuo antstolis R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „SERNETA“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, Latvijos Respublikoje registruotai AB „Reverta“, UAB „Impuls LT“, UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“, trečiasis asmuo antstolis R. V., prašydama:
1.1. Nutraukti 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės, UAB „Acumen“ ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dalyje, kurioje ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti nekilnojamąjį turtą, o atsakovė įsipareigojo už šį turtą atsiskaityti: (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas);
1.2. Panaikinti antstolio R. V. 2017 m. lapkričio 20 d. parengtą turto perdavimo išieškotojui Latvijos Respublikoje registruotai AB „Reverta“ aktą Nr. S‑17‑128‑17042;
1.3. Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovių Latvijos Respublikoje registruotos AB „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VB7‑9114, atsakovių UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ 2017 m. gruodžio 13 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VB7-9727 ir atsakovių UAB „Aludarių Development“ bei UAB „Cibita“ 2018 m. sausio 16 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VB7-274;
1.4. Taikyti restituciją ir grąžinant ieškovei nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1304-480/2018, kurioje ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, be kitų reikalavimų, prašė panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojai Latvijos Respublikoje registruotai AB „Reverta“ aktą Nr. S-17-128-17042, Latvijos Respublikoje registruotos AB „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VB7-9114, UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ 2017 m. gruodžio 13 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VB7-9727, UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ 2018 m. sausio 16 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VB7-274, panaikinti UAB „Cibita“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
5. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1304-480/2018 ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimams užtikrinti 2018 m. birželio 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į UAB „Cibita“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį ieškovė ieškiniu prašė grąžinti ieškovei nuosavybės teise. Nors Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys atmestas ir nuspręsta 2018 m. birželio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti, tačiau Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu. Teismas sprendė, kad esant galiojančiam įrašui viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, šiuo metu nėra grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą:. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismo išvada, kad kitoje civilinėje byloje pritaikius ieškovės šioje byloje prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra grėsmės šioje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsta, nepaneigia realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Teismas nepagrįstai siejo šios sąlygos galiojimą su kitoje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
6.2. Teismas vertindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą neturi teisės remtis kitose bylose priimtomis nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir privalo nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas konkrečioje byloje. Teismas privalėjo įvertinti sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką būtent ieškovės reikalavimo šioje byloje pagrindu.
6.3. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą civilinėje byloje 2-1304-480/2018, sprendimas, kurio pagrindu panaikintos 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1304-480/2018 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisės ir įrašas viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į turtą bus panaikintas. Panaikinus įrašą viešajame registre dėl turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo pagal civilinėje byloje Nr. 2-1304-480/2018 Kauno apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir kartu nepriėmus nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, išlieka akivaizdi grėsmė, kad atsakovės gali imtis veiksmų ir toliau perleisti turtą siekiant apsunkti galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime atsakovė UAB „Cibita“ prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Esant galiojančiam įrašui viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo turtui, papildomai taikytina ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė – toks pats įrašas tam pačiam turtui – pernelyg suvaržytų atsakovės teises ir tokiu būdu būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra.
7.2. Turtui, su kuriuo susijęs nagrinėjamas ginčas, jau yra pritaikyti atitinkami ribojimai, dėl kurių šį turtą draudžiama perleisti kitiems asmenims. Ieškovės reikalavimai yra pakankamai užtikrinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1304-480/2018 padarytu įrašu viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į turtą, o šiam turtui nėra objektyvaus teisinio pagrindo taikyti pakartotines laikinąsias apsaugos priemones.
7.3. Ieškovė aplinkybių apie atsakovės veiksmų nesąžiningumą ir siekį pabloginti savo turimą turtą ir taip išvengti galimo palankaus ieškovei sprendimo įvykdymo neįrodinėjo. Ieškovės teiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad greitu metu nebegalios Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1304-480/2018 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko neva yra būtina taikyti dar kartą tokias pačias laikinąsias apsaugos priemones byloje, negali būti traktuojamos kaip atsakovės nesąžiningumas ir atitinkamai pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo
9. Ieškovė skunde teigia, kad teismas turėjo vertinti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje byloje, o ne vertinti ar kitose bylose yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nekilnojamajam turtui. Teigia, kad yra pagrindas spręsti dėl egzistuojančios grėsmės, kadangi nekilnojamasis turtas gali būti perleistas, nes tai jau ne kartą buvo padaryta.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas (ieškinio prima facie pagrįstumas) ir turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
11. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, tačiau nenustatė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ginčo nėra, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios sąlygos egzistavimo.
12. Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).
13. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga, jis turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų nustatyti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu.
14. Ieškovė ieškinyje prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas taps negalimu arba gali pasunkėti, kadangi nekilnojamasis turtas gali būti perleistas dabartinės jo savininkės UAB „Cibita“ kitiems asmenims, dėl ko jo perdavimas atgal ieškovei pagal ieškinio reikalavimą gali būti neįmanomas. Tai, kad nekilnojamasis turtas gali realiai būti perleidinėjimas kitiems asmenims siekiant formaliai sukurti tariamai sąžiningų trečiųjų asmenų statusą ir apsunkinti galimybes grąžinti turtą, įrodo tai, kad nuo to momento, kai nekilnojamasis turtas perduotas Latvijos Respublikoje registruotai AB „Reverta“, turto savininkas dar kartą keitėsi tris kartus per šešias savaites. Ieškovė pridėjo tai patvirtinančius įrodymus.
15. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų dėl grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimui įvykdymui, o prašymo netenkino tik dėl to, jog analogiška laikinoji apsaugos priemonės nekilnojamajam turtui jau pritaikyta kitoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad minėtoje byloje ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys atmestas, sprendimas įsiteisėjo, o Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu be kita ko, nuspręsta 2018 m. birželio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai vertina įrodymus dėl grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, teismo sprendimo įvykdymas taps negalimu arba pasunkės.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų turinį (nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis, restitucijos taikymas), sprendžia, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ieškovei būtų pripažintos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovė Latvijos Respublikoje registruota AB „Reverta“ perleido 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovei UAB „Impuls LT“, UAB „Impuls“ 2017 m. gruodžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovei UAB „Aludarių Development“, o UAB „Aludarių Development“ 2018 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi – atsakovei UAB „Cibita“.
17. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1304-480/2018 ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimams užtikrinti 2018 m. birželio 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į UAB „Cibita“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį ieškovė ieškiniu prašė grąžinti ieškovei nuosavybės teise. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys atmestas, nuspręsta 2018 m. birželio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-505-302/2019 Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeitė, panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovui R. B. skirta 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimas tretiesiems asmenims neabejotinai apsunkintų galimo teismo sprendimo įvykdymą ar jis taptų iš viso neįmanomas, t. y. nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistuoja grėsmė galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, priėjo išvados, jog yra tikslinga iki teisme bus išnagrinėtas šis ginčas ir įsiteisės galutinis sprendimas byloje patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tokiu būdu užkirsti kelią tolimesniam nekilnojamojo turto perleidimui tretiesiems asmenims.
20. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistuoja, todėl išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini).
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir valstybės įmonei Registrų centrui.