Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-832-113-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-13
Bylos Nr.
1A-832-113-2012
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00174-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
A. V.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Mindaugas Repšas
Kategorijos
  • 2.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudž. byla Nr. 1A-832-113/2012

Teisėja Danutė Valošinaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00174-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.; 2.1.15.3.1.; 2.1.14. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. lapkričio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,nuteistajam A. V.,civilinio ieškovo atstovui J. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo J. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. Iš A. V. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 449,67 Lt turtinei žalai atlyginti bei 114,26 Lt proceso išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku-ekspeditoriumi, būdamas pasirašęs 2008-11-07 visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 19 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus J. G., pasinaudojęs jam patikėta UAB „Statoil“ kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009-02-20 iki 2009-04-20 pasisavino 191,40 litrų bendrovei priklausančio 449,67 Lt vertės dyzelinio kuro.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 183 str. 1 d. išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Nuteistasis A. V. nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis jokio nusikaltimo nepadarė, tapo bendrovės direktoriaus J. G. ambicijų bei persekiojimo auka. Byloje jokių duomenų apie tai, kad jis būtų susijęs su jam pareikštu kaltinimu, nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, manipuliuodamas teisėsaugai pateiktais dokumentais, apkaltino jį pasisavinus bendrovės kurą, tačiau nekaltumą patvirtinančių įrodymų tyrimui nepateikė.

Apeliantas nurodo, kad, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo tiesioginių pareigų atlikimui buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis sunkvežimis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal poreikį prie automobilio buvo kabinama priekaba, kurios vilkimas darė įtaką vilkiko sunaudojamam kuro kiekiui. Automobiliu buvo dirbama ir nepalankiomis oro sąlygomis – žiemą užpustytuose priemiesčio keliuose bei aikštelėse tekdavo užstrigti, ilgai kapstytis, ši aplinkybė taip pat turėjo įtakos sunaudojamam kuro kiekiui. Be to, automobilis buvo senas, jį teko remontuoti savo jėgomis, šildyti užšalusią kuro padavimo sistemą. A. V. teigia, kad be jo, tuo pačiu metu sunkvežimiu dirbo ir įmonės darbuotojai K. B. ir A. M.. Vyrai į automobilio baką pildavo kurą, tačiau patikrinti, koks kuro likutis yra perduodamame automobilyje, neįmanoma, tam reiktų išleisti visą bake likusį kurą, o rodyklė prietaisų skydelyje parodo tik apytikslį kuro kiekį. Jokie automobilio priėmimo–perdavimo aktai, pasikeitus vairuotojams, nebuvo rašomi, taigi kategoriškai nustatyti, kada ir kokį kuro kiekį automobilio bake paliko konkretus vairuotojas, neįmanoma.

Nuteistojo A. V. tvirtinimu, dirbant įmonėje, jis nebuvo supažindintas su instrukcijomis, iš kurių būtų aišku, kiek jo automobiliui „Mercedes-Benz“ priskirta vidutiniškai sunaudoti kuro vienam šimtui kilometrų. Nebuvo instrukcijų ir dėl to, kokia papildoma kuro norma sunaudojama važiuojant pakrautu, priekabą su kroviniu ar be jo velkančiu automobiliu. Kurą į automobilio baką tekdavo pilti pagal faktinį poreikį, sunaudojus prieš tai įpiltą kuro kiekį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. G. nepateikė duomenų apie tai, kiek automobiliu „Mercedes-Benz“ buvo pravažiuota kilometrų kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2009-02-20 iki 2009-04-20, kiek kuris iš trijų įmonėje dirbusių vairuotojų šiuo automobiliu pravažiavo, ir apie tai, ar tuo metu veikė veiksniai, galintys įtakoti didesnio kuro kiekio sunaudojimą. Apelianto nuomone, šie duomenys būtų svarbūs vertinant kuro sunaudojimo paklaidas.

Kilus eiliniam konfliktui dėl nuolatinio priekabiavimo, nesugyvenamo įmonės direktoriaus J. G. būdo, darbo pobūdžiui bei kiekiui neadekvataus atlyginimo, jam, A. V., pareikalavus nutraukti darbo sutartį, J. G. pareiškė, kad jis turės reikalų su policija. Jam išėjus iš darbo, suinteresuotas asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. G., dalyvaujant tik vienai komisijos narei – M. G. (J. G. sutuoktinei), surašė aktą, kuriuo perėmė jam dirbant įmonėje priskirtą automobilį. Akto surašymo metu nebuvo filmuojama, fotografuojama ir jokiu kitu būdu nebuvo fiksuojami objektyvūs duomenys (tiksliai nematuoti kuro likučiai), todėl teigti, kad perdavimas buvo teisėtas, negalima. Apelianto nuomone, J. G. akte galėjo nurodyti mažesnį, nei faktiškai buvo surastas, dyzelinio kuro kiekį. Duomenų apie tai, kad kokią nors kuro dalį jis sunaudojo ne darbui ar pasisavino, nėra. Nuteistojo įsitikinimu, tariamas kuro trūkumas susidarė dėl to, kad automobilio sunaudojamo kuro normos galimai buvo didesnės, nei nurodytos jam nežinomame ir darbo metu įmonėje nematytame dokumente.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civilinės ieškovės atstovas J. G. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 302 litrus dyzelinio kuro natūra arba realią 1449,60 Lt dydžio turtinę žalą, taip pat 171 Lt proceso išlaidų. Apeliantas nesutinka su priteistu žalos bei proceso išlaidų dydžiu, nes jis neatitinka realiai padarytos žalos dydžio. Jo teigimu, specialistai, darę išvadas dėl pasisavinto kuro kiekio, vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų nesugretino su kelionės lapuose A. V. ranka pildytais įrašais. Surašant specialisto išvadą, buvo pasirinkta metodika, vadovaujantis suminiais vidurkiais. J. G. nuomone, specialistai tokią skaičiavimo metodiką pasirinko tik todėl, kad jiems trūko papildomų duomenų, t. y. jie nežinojo sunkvežimio kuro bako talpos. Žinant sunkvežimio kuro bako talpą, taptų iš karto aišku, ar kuro bakas kanistrų pavidalu nebuvo per daug užpildytas, o ypač tais atvejais, kai per tris dienas nuvažiavus vos kelis šimtus kilometrų kuro buvo užpilama daug dažniau. Jei ekspertai, specialistai, darę išvadą, laiku būtų jo paprašę pateikti kuro bako talpos pažymą, jiems nebūtų reikėję vadovautis sumine vidurkių metodika dėl pasisavinto kuro kiekio, jie būtų galėję naudoti nuoseklaus kuro pertekliaus skaičiavimo metodiką, lyginant su automobilio bakų talpomis. Specialistai neatsižvelgė į tai, jog negalima laikyti kuro kanistruose, nes dėl to galėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą. Turint informaciją apie automobilio bakų talpas, būtų buvę galima nuosekliai identifikuoti kiekvieną atvejį, kuomet net ir teoriškai nebebūtų galimybės iš kanistrų supilti kuro į automobilį. Specialistai būtų apskaičiavę ir truputį mažesnę sunkvežimio kuro sunaudojimo normą, kadangi pagal nuoseklią kuro pasisavinimo apskaičiavimo metodiką, jau bakui esant pilnam, nebesunku nustatyti ridas. Sugretinus ridą iš nurodytų kelionės lapų su tikru kuro užpylimu, galima nustatyti, koks tikslus kuro kiekis buvo sunaudotas tiksliai ridai, taip išvedant ir suvartojimo normą. Civilinės ieškovės atstovo teigimu, jis surašė pareiškimą policijai ir civilinį ieškinį degalinėje nufilmuotos medžiagos pagrindu, todėl yra pakankamai duomenų, kad kuras buvo piltas į kanistrus. Kiti vairuotojai patvirtino, kad pilti kuro į kanistrus nebuvo tikslo, nes UAB „Statoil Lietuva“ degalinės yra tikrai arti viena kitos, taip pat nei vienas iš jų nematė, kad nuteistasis būtų pylęs kurą į sunkvežimį iš kanistro. Teismas, vertindamas žalos dydį, vadovavosi specialisto išvada, kurioje nesugretinta vaizdo medžiaga su kelionės lapais bei čekiais. J. G. teigimu, jis neturėjo galimybės apskųsti šios specialisto išvados dėl institucijoms būdingo riboto bendradarbiavimo su bylos dalyviais, kurie kartais gali geriau apskaičiuoti žalą, nei specialistai.

Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o civilinės ieškovės atstovo apeliacinį skundą atmesti, jo gynėjas palaikė tokį jo prašymą. Civilinės ieškovės atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentų

Nors nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotą BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. V. pripažino kaltu pagal BK 183 str. 1 d.

Teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus, nuosprendis yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, paneigiančiu A. V. poziciją, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, ir ją pagrindžiančius teiginius. Iš įrodymų visumos analizės nuosprendyje logiškai seka neginčijamai nuteistojo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu patvirtinančios išvados. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis išskiria ir akcentuoja tam tikrus įrodomosios medžiagos fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdamas į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą, daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės iš esmės yra aptartos nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas yra pateikęs motyvuotą jų įvertinimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis ir jų motyvacija, todėl to paties nebekartoja. Nuteistojo argumentai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje aptartų jo kaltės įrodymų, nesukelia jokių abejonių dėl įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir jo pripažinimo kaltu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog procesinių pažeidimų, nagrinėjant ir vertinant įrodymus, nenustatyta, nuosprendyje veika, pripažinta įrodyta, aprašyta tinkamai, įvardijus visas būtinas jos padarymo aplinkybes bei jas pagrindus byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę, todėl naikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinės ieškovės atstovo J. G. apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija, patikrinusi civilinės ieškovės atstovo J. G. apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su apelianto pozicija, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisingai apskaičiuotas nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis. Teismas pagrįstai vadovavosi specialisto išvada, nes specialisto išvadą pateikė turintis reikiamų specialių žinių ir įgūdžių asmuo, išsamiai išanalizavęs visus pateiktus tyrimui atlikti būtinus duomenis. Teismas ją vertino kartu su kitais surinktais ir ištirtais įrodymais, ji neprieštarauja kitiems įrodymams, priešingai, juos atitinka. Tad teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ir nesivadovauti aptariamu įrodymu. Apeliantas nėra specialistas BPK 89 str. prasme, jis klaidingai interpretuoja specialisto išvadą, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neatitinka tikrovės, nesudaro jokio pagrindo abejoti specialisto išvados patikimumu ir įrodomąja galia. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad A. V. pasisavino 191,40 litrų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 449,67 Lt vertės dyzelinio kuro, ir dėl to iš pastarojo priteisė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 449,67 Lt turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismui J. G. pateiktas prašymas patikslinti žalą ir civilinį ieškinį neturi įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo civilinio ieškinio klausimu teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaujantis BPK 112 str., civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas ir tikslinamas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Šios nuostatos apeliantas nesilaikė, nesuprantama, kodėl jis minėto prašymo nepateikė pirmosios instancijos teismui, be to, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl minėtame prašyme nurodytų naujų duomenų apeliacinės instancijos teismas nevertina.

J. G. ginčija iš nuteistojo A. V. priteistą proceso išlaidų sumą, prašo priteisti dar 171 Lt proceso išlaidų. Apeliantas teigia, kad šią suma sudaro UAB „G.“ sumokėtų atstovavimo išlaidų, renkant ir sisteminant duomenis dėl buvusio darbuotojo A. V. neteisėtų veiksmų pasisavinant kurą (121 Lt), pažymos dėl sunkvežimio kuro bako talpos išdavimas (50 Lt). BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Iš J. G. pateiktos PVM sąskaitos faktūros (t. 3, b. l. 55–56) matyti, kad J. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pats savo iniciatyva sumokėjo UAB „G.“ 121 Lt už įmonės interesų atstovavimą byloje. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „G.“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas įvairioms įmonėms, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytoja šioje byloje buvo apklausta direktorė D. M.. Iš kitos J. G. pateiktos PVM sąskaitos faktūros, UAB „Silberauto“ pažymos (t. 3, b. l. 43, 57) matyti, kad J. G. taip pat savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Silberauto“, prašydamas nurodyti, kokia automobilio „Mercedes-Benz“ kuro bako talpa. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. nebuvo civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, nors apeliantas teigia sumokėjęs UAB „G.“ (direktorė D. M.) už atstovavimo paslaugas, į tai, kad J. G. pats savo iniciatyva mokėjo UAB „G.“, kaip jis teigia, už rinkimą ir sisteminimą duomenų dėl buvusio darbuotojo A. V. neteisėtų veiksmų pasisavinant kurą, mokėjo UAB „Silberauto“ už pažymą, ir visa tai nebuvo reikšminga teismui priimant nuosprendį byloje, taip pat į aptartas BPK nuostatas, suteikiančias teisę teismui pačiam nuspręsti dėl turėtų išlaidų pripažinimo ar nepripažinimo proceso išlaidomis, darytina išvada, kad, nors dėl to skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta, nėra pagrindo J. G. nurodytų išlaidų pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo A. V. ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo J. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Savinijus KatauskasEduardas Maškevičius