- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-656-158/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00382-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Pažeidėjas
- B. B. J.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. B. J., jos atstovui advokatui Remigijui Jakštui, teismo posėdyje išnagrinėjusi B. B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. B. J. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biure surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-01-17 18:30 val., Klaipėdoje, Taikos pr. 61, vairavo transporto priemonę Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovėjusį automobilį. Apie eismo įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Vairuotoja nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 16, 132, 138 punktų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu B. B. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nepasišalino iš įvykio vietos, o pastačiusi automobilį, paliko jį ten apie 1,5 valandos, be to, nurodė, jog tikrai nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį, jokio smūgio negirdėjo. Į jokią smūgio vietą ji nežiūrėjo, nes jo nejautė, o išlipusi automobilį apėjo, kad pasiimti rankinę iš kitos pusės. Policijoje nebuvo atlikta automobilio ekspertizė, kad nustatyti, ar tikrai jos automobiliu buvo nubrėžtas BMW automobilis, o tik tamsiu paros metu policijos pareigūnai atliko matavimus ir nustatė, jog būtent ji padarė įbrėžimus. Nurodė, jeigu būtų tikrai atsitrenkusi į kitą automobilį, būtų iš karto kvietusi policiją, o ne išvažiavusi iš aikštelės. O jai paskambinus iš policijos, ji netrukus atvyko į nurodytą vietą, atsakomybės nevengė. Taip pat nurodė, jog pirmą kartą atvykusi į policiją, pateikė savo vairuotojo pažymėjimą.
Liudytojas Ž. M., dirbantis Klaipėdos AVPK kelių policijos biure specialistu, parodė, kad įvykio nepamena, žino, jog prie prekybos centro „Akropolis“ apžiūrinėjo automobilį, tačiau jokių kitų įvykio detalių negali nurodyti.
Liudytojas A. Š., dirbantis Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro eismo įvykių skyriuje vyresniuoju patruliu, parodė, kad Volvo automobilio vairuotoja buvo iškviesta į Kelių policijos biurą, pats apžiūrėjo Volvo automobilį, fotografavo priekinį kairės pusės bamperį, yra įsitikinęs, jog įbrėžimas buvo šviežias, matėsi baltos spalvos dažai. Specialistas M. B. buvo pateikęs BMW automobilio nuotraukas, o jis jas sutapatino su Volvo nuotraukomis. Gyvai BMW automobilio jis nematė. Nurodė, jog jam buvo pasakyta, kurią Volvo dalį fotografuoti. Matavimus atliko metrine liniuote, rodė vairuotojai abiejų automobilių nuotraukas, bet nepamena, ką ji tuo metu sakė, ar minėjo, jog kliudė kitą automobilį, tačiau neneigė, jog parkavosi šalia baltos spalvos automobilio.
Liudytojas D. M. parodė, kad matė įvykį maždaug 10 metrų atstumu sėdėdamas savo automobilyje. Tamsiai mėlynos spalvos Volvo automobilis, vairuojamas moters, parkavosi šalia baltos spalvos džipo ir atsitrenkė į jį, jis girdėjo nestipraus smūgio garsą, tuomet moteris pataisė automobilį ir pastatė toje pačioje vietoje. Išlipusi moteris pažiūrėjo į smūgio vietą ir nuėjo palikusi automobilį. Jis taip pat nuėjo į Akropolį, grįžęs po 40 minučių, pamatė, jog moteris grįžo, vėl pažiūrėjo į smūgio vietą, sėdo į volvo ir nuvažiavo, o jis tuomet parašė raštelį ir užkišo už BMW rankenos. Priėjęs arčiau BMW matė nubrozdinimą. Nurodė, jog į policiją iškviestas nebuvo.
B. B. J. yra kaltinama trijų teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d., padarymu. LR ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, šiuo atveju B. B. J. kaltinama vairuotojo pažymėjimo nepateikimu. LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė asmenims, kurie pažeidę kelių eismo taisykles, nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). LR ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmenims, nepaklususiems uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. B. J. neigia savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, nurodo, jog kito automobilio BMW X6 neapgadino, nes tikrai būtų pajutusi, jeigu būtų į jį atsitrenkusi, tačiau pripažino įvykio dieną protokole nurodytu laiku buvusi prekybos centre „Akropolis“ ir automobilių stovėjimo aikštelėje pastačius jos vairuojamą automobilį Volvo S80 šalia baltos spalvos aukšto automobilio. Iš jos 2014-01-17 rašyto paaiškinimo matyti, jog nuo pat pradžių B. B. J. teigė nejutusi sąlyčio su kitu automobiliu (b.l. 22). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. M. nurodė girdėjęs nestiprų smūgį, matęs, jog iš Volvo S80 automobilio išlipo B. B. J., o nuėjęs palikti raštelio, pastebėjo ir įbrėžimą ant BMW X6 automobilio, analogiškas aplinkybes jis nurodė ir 2014-01-24 rašytame paaiškinime (b.l. 20). B. B. J. nurodyta aplinkybė, jog liudytojas D. M. gali ją apkalbėti, nepagrįsta, nes iki įvykio jie pažįstami nebuvo, tą patvirtino abu, D. M. nurodė nepažinojęs ir BMW X6 automobilį vairavusio asmens, jog vairavo moteris, sužinojo, tik jai paskambinus jo paliktu telefono numeriu. Iš byloje esančių foto lentelių matyti, kad nubrozdinimai yra ant abiejų automobilių (b.l. 28-30), liudytojas A. Š. nurodė pamatavęs įbrėžimus ir nustatęs, jog jie sutampa, be to, ant Volvo S80 automobilio įbrėžimo, kuris jo įsitikinimu, buvo šviežias, matėsi baltų dažų likučiai. Pagal B. B. J. važiavimo bei sukimo į pastatymo vietą kryptį tokie automobilių įbrėžimai (BMW X6 – ant galinio kairio sparno ir durelių, Volvo S80 – ant dešinio priekinio bamperio) realiai galėjo būti padaryti. Konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiama B. B. J. elgėsi neatsargiai, kaip nurodė liudytojas D. M., kliudė kitą automobilį greičiausiai dėl per didelio greičio įsukant į parkavimo vietą, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, kuris numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į kitą transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šiuo atveju, aptartų duomenų visuma, leidžia teismui daryti išvadą, jog B. B. J. protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku apgadino automobilį BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos veiksmuose yra LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, todėl B. B. J. trauktina administracinėn atsakomybėn ir jai skirtina administracinė nuobauda.
Dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Sprendžiant klausimą ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, reikšmės turi transporto priemonės apgadinimo mąstas ir pobūdis. Kadangi B. B. J. teigia, kad nejuto, jog apgadino kitą automobilį, tokios pozicijos, kaip jau nustatyta aukščiau, laikėsi nuo pat pradžių, vertinant jos tokius teiginius, atsižvelgiama į B. B. J. priklausančiam bei kitam automobiliui padarytus apgadinimus. Fotolentelėse užfiksuota, kad automobiliui Volvo S80 nubrozdintas dešinės pusės priekinis bamperis, automobiliui BMW X6 nubrozdintas galinis kairės pusės sparnas, kitų įlenkimų ar žymių nubrozdinimų nenustatyta (b.l. 28-30). Iš nuotraukų matyti, kad abiejų automobilių įbrėžimai yra nežymūs, sąlytis tarp automobilių buvo itin nestiprus, taip pažymėta ir M. B. tarnybiniame pranešime (b.l. 5). Nors liudytojas D. M., kuris matė įvykį, nurodė, kad po kontakto su kitu automobiliu, Volvo S80 automobilio vairuotoja paliko automobilį toje pačioje stovėjimo vietoje ir nuėjo į prekybos centrą „Akropolis“, eidama pro šalį pažiūrėjo į automobilių sąlyčio vietą, pati B. B. J. teigia apėjusi automobilį tik todėl, kad pasiimti rankinę iš kitos pusės. Liudytojas nenurodė, jog B. B. J. būtų pasilenkusi atidžiai apžiūrėti automobilio nubrozdinimo, todėl jos pozicija nepaneigta. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojo D. M. parodymų nustatyta, jog savo automobilį B. B. J. įvykio vietoje buvo palikusi dar apie 1 valandą laiko, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad B. B. J. nesuvokė kliudžiusi kitą automobilį ir nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, juolab, kad vos tik telefonu jai buvo pranešta apie galimą įvykį, ji netrukus, t.y. apie 21:00 val. atvyko į Kelių policijos biurą (b.l. 6), iš tarnybinių pranešimų bei liudytojo A. Š. parodymų, nenustatyta, kad Volvo S80 automobilis būtų nuplautas, ar nuvalyta įbrėžimo vieta, matėsi šviežias įbrėžimas su baltų dažų likučiais, t.y. nenustatyta bandymų paslėpti automobilio apgadinimo vietą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad B. B. J. veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
Dėl LR ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog B. B. J. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Administracinėn atsakomybėn traukiama B. B. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuvykusi į Kelių policijos biurą vairuotojo pažymėjimą turėjo ir jį pateikė. Susipažinus su byloje esančia medžiaga, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, teismo posėdžio metu jų duotais parodymais, nustatyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šio administracinio teisės pažeidimo padarymą. Tarnybiniuose pranešimuose net neužsimenama apie, tai, jog B. B. J. nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir kada tiksliai jo nepateikė. Laikytina, kad B. B. J. parodymai, kad vairuotojo pažymėjimą ji turėjo, nėra paneigti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, byloje nesant įrodymų, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar B. B. J. išties nepateikė vairuotojo pažymėjimo, kada tiksliai jo nepateikė. Visas šias iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir sprendžia, kad, vadovaujantis LR ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
B. B. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą padarė, kai per pastaruosius metus jau buvo bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus (LR ATPK 32 str. 5 p.).
Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę. Teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., bus pasiekti B. B. J. skiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – vidutinio dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30, 33, 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1, 2 p., 302⁴ str. 2 d.,
nutaria:
B. B. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
B. B. J. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jos veikoje administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą priėmimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.