Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. (A. J.) (toliau – nuteistasis, pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo, kuriuo buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. balandžio 7 d. nutarimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis, 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 12.48 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Ozo g. nuo Geležinio vilko g. link Kalvarijų g. Būdamas neatidus ir neatsargus, sankryžoje sukdamas į kairę, į Ozo g. kiemą, ties pastatu Nr. 4 nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai Ozo g. važiavusiam automobiliui „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Po susidūrimo automobilis „Alfa Romeo“, nuvažiavęs nuo kelio, partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją D. M., po to atsitrenkė į šalia stovėjusius automobilius „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, G. D. dėl sugadinto automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė turtinę žalą. A. J. nuosprendžiu buvo paskirta 80 MGL (3 012 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiojo G. D. naudai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista atlyginti 5 503,86 Eur. Nukentėjusiajai D. M. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista atlyginti 433,11 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsniu, iš A. J. nukentėjusiajam G. D. priteista atlyginti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o nukentėjusiajai D. M. – 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistojo A. J. gynėjo advokato Andriejaus Tiščenko ir nukentėjusiojo G. D. apeliaciniai skundai atmesti.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo A. J. kasacinį skundą ir jis grąžintas skundą padavusiam asmeniui.

4. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2020 m. kovo 17 d. gautas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros persiųstas 2020 m. kovo 16 d. nuteistojo A. J. pareiškimas, kuriuo jis prašė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. balandžio 7 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

5. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu buvo atsisakyta panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. balandžio 7 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

II. Skundo teismui argumentai

6. Nesutikdamas su prokurorų procesiniais sprendimais, nuteistasis A. J. pateikė skundą apygardos teismui, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti panaikinti vyriausiojo prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo pareiškimą, ir priimti naują nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

6.1. Pasak nuteistojo, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė vairuotojo G. D. greičio viršijimo, nes ši aplinkybė nei teismui, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo žinoma. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apsiribota eksperto apklausa, kuris savo 2018 m. kovo 30 d. Nr. 11-2405 (17) išvadoje konstatavo, jog nustatyti automobilio „Porsche Cayenne“ važiavimo greitį prieš pat eismo įvykį negalima; nėra objektyvių duomenų nustatyti automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį. Nuteistasis teigia, kad nustatyti automobilio „Alfa Romeo“ važiavimo greitį prieš eismo įvykį galima ir tai buvo padaryta, tik pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui ir kasacinės instancijos teismui apie tai nebuvo žinoma.

6.2. Pasak nuteistojo, su nagrinėjamu eismo įvykiu nieko bendro neturi eksperto V. L. tvirtinimas, kad per 90 m pakeisti automobilio judėjimo greitį galima ne vieną kartą ir gana žymiai. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu tai tvirtina ekspertas (nei G. D. parodymuose, nei liudytojų parodymuose nebuvo nė žodžio apie važiavimo greičio pakeitimą iki eismo įvykio). Nuteistasis taip pat nesutinka su eksperto tvirtinimais, kad jei „Alfa Romeo“ automobilio greičio nustatyta reikšmė būtų žymiai didesnė (nei nurodo nukentėjusysis), tai deformacijos automobilyje „Porsche Cayenne“ būtų didesnės, kadangi ekspertas nei apžiūrėjo, nei tyrė „Porsche Cayenne“ automobilį, pastarajam nebuvo žinoma, kokie apgadinimai buvo nustatyti atliekant automobilio remontą po eismo įvykio.

6.3. Nuteistasis akcentuoja, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) 2020 m. sausio 14 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2305 (19) buvo nustatyta, kad eismo įvykio kilimą sukėlė (buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi) techniniu požiūriu nepriimtini automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens veiksmai – prieš pat eismo įvykį važiavo 71-83 km/h greičiu, ženkliai viršydamas leistiną (50 km/h) greitį, ir manevravo į dešinę (į pirmą eismo juostą), dėl to susidūrė su „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – sukant į kairėje esantį įvažiavimą – sudarė kliūtį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusiam asmeniui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu tik sąryšyje su automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojo nepriimtinais veiksmais, nes automobilio „Porsche Cayenne“ vairuotojas, prieš pradėdamas posūkio manevrą, negalėjo įvertinti, kad tokiais veiksmais jis sudarys kliūtį automobilį „Alfa Romeo“ vairavusiam asmeniui. Remdamasis tokiomis išvadomis, pareiškėjas mano, kad ne jo, o būtent kito vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, o tai atitinkamai reiškia, kad jis (A. J.) buvo nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas.

6.4. Nuteistojo įsitikinimu, šiuo atveju teismai netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, o, būtent, kokiu važiavimo greičiu iki susidūrimo vietos važiavo automobilis „Alfa Romeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas vien tik prielaidomis ir vienpusišku įrodymų vertinimu.

6.5. Nuteistasis nesutinka su teismo vertinimu, kad matomumas šiuo atveju neturi įtakos eismo įvykio kilimui, kadangi, vadovaujantis KET reikalavimais, vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelių kitiems eismo dalyviams, t. y. automobiliui „Alfa Romeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pabrėžia, jog įsitikino, kad artėjančių automobilių jo matomumo zonoje nebuvo, įvertino atstumą ir pradėjo manevrą. Automobilio „Alfa Romeo“ atsiradimas buvo netikėtas, jis galėjo atsirasti tik žymiai viršijant leistiną važiavimo greitį. Be to, teismo tvirtinimą, kad matomumas šiuo atveju neturi įtakos eismo įvykio kilimui, paneigia tas faktas, kad eismo organizatorius pakeitė važiuojamosios dalies ženklinimą ir įvykio vietoje likvidavo brūkšninę liniją, toje vietoje paliekant dvigubą ištisinę liniją ir uždraudžiant daryti posūkį.

6.6. Pareiškėjo teigimu, teismas visai neanalizavo ir nevertino eksperto teiginių, kad automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas antrąja eismo juosta, stabdydamas nuo pavojingos situacijos susidarymo pradžios galbūt turėtų techninę galimybę išvengti susidūrimo, jeigu nebūtų manevravęs į pirmą eismo juostą, kadangi eksperto išvadoje yra nurodyta, kad vairuotojas G. D., laiku stabdydamas savo automobilį ir nekeisdamas jo judėjimo juostos, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Tokiu atveju vairuotojo G. D. veiksmai – atsiradus kliūčiai jo judėjimo kryptimi, laiku nestabdė savo automobilio ir vietoje to vykdė nusukimo į dešinę manevrą – techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Nuteistojo įsitikinimu, siekiant nustatyti automobilio „Alfa Romeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį sankryžoje, buvo būtina paskirti vaizdo ekspertizę, kas taip ir nebuvo padaryta.

6.7. Skunde pažymima ir tai, kad teismai neįvertino automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. D. padarytų KET pažeidimų ir jų tikėtinos įtakos nuteistojo galimybei laiku pastebėti kliūtį kelyje ir išvengti eismo įvykio. Būtent automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. D. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Net ir darant prielaidą, jog tai nuteistasis buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas bei pažeidė KET 157 punkto reikalavimus bet kokiu atveju pagrindinė ir esminė priežastis, sukėlusi eismo įvykį, buvo būtent G. D. veiksmai. Pagal teismų praktiką net ir tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio kelių eismo pažeidimas buvo būtinoji padarinių sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjamojoje situacijoje būtent automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. D. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir šio įvykio metu atsiradusiems padariniams atsirasti, kadangi pastarasis viršijo leistiną važiavimo greitį, manevravo į pirmą judėjimo juostą, taigi techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir tapo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga.

7. Atsiliepimas negautas.

III. Teismo argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

8. Susipažinęs su pateikto skundo argumentais, prokurorų priimtais procesiniais sprendimais, pateikta išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

9. BPK 443 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose yra nurodoma, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

10. Nagrinėjamu atveju iš pateikto skundo turinio matyti tai, kad nuteistasis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko tai, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas G. D. viršijo leistiną greitį ir būtent pastarojo asmens veiksmai techniniu požiūriu nulėmė eismo įvykio kilimą. Tokią savo poziciją nuteistasis grindžia po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo gautu LTEC 2020 m. sausio 14 d. ekspertizės aktu (neturinčiu teismo ekspertizės statuso) Nr. 11-2305 (19) ir UAB (duomenys neskelbtini) eksperto V. M. 2020 m. vasario 3 d. išvada Nr. MV 2020-06.

11. Analizuodamas nuteistojo skundą, teismas pirmiausia pažymi, kad nuteistojo gynėjas dar ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į prokurorą dėl kompleksinio vaizdo įrašo – eismo įvykio tyrimo ir kaip vieną iš klausimų kėlė, koks buvo „Alfa Romeo“ automobilio greitis šiam judant atkarpoje, matomoje Ozo g. ir Kalvarijų g. sankryžos vaizdo įraše, tačiau prokuroras tokio prašymo netenkino. Vėliau, jau nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistojo gynėjas kreipėsi į teismą su prašymu paskirti kompleksinę vaizdo ir eismo įvykio ekspertizę, kurios tikslas nustatyti automobilio „Alfa Romeo“ greitį bei įvertinti abiejų automobilius vairavusių asmenų veiksmus. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 28 d. vykusio posėdžio metu tokį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad prašymas yra perteklinis, kadangi jau atlikta ir byloje esanti specialisto išvada yra išsami (2 t., b. l. 97-98, 99-101). Prašymas skirti ekspertizę taipogi buvo pateiktas ir apeliacinės instancijos teisme, toks prašymas buvo išsamiai sprendžiamas, teismas tuo tikslu papildomai apklausė ekspertą V. L. ir tik po detalios pastarojo apklausos, dar kartą išklausius proceso dalyvių pozicijas 2019 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio metu prašymas dėl ekspertizės atmestas kaip nepagrįstas (3 t., b. l. 14-16, 25-41).

12. Jau įsiteisėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniams sprendimams, 2019 m. lapkričio 29 d. nuteistasis pateikė prašymą LTEC atlikti vaizdo įrašo ekspertizę ir nustatyti automobilio „Alfa Romeo“ važiavimo per sankryžą greitį. 2020 m. sausio 14 d. LTEC pateikė ekspertizės aktą (neturintį teismo ekspertizės statuso), kuriame nurodyta, kad vidutinis automobilio „Alfa Romeo‘ važiavimo greitis 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 12.44 val., Ozo g. – Kalvarijų g. sankryžoje buvo apie 83 km/h. Automobilio „Alfa Romeo“, kurį vairavo nukentėjusysis G. D., tikslus važiavimo greitis nurodytu metu Ozo g. ir Kalvarijų g. sankryžoje iš tiesų nebuvo žinomas procesinius sprendimus priėmusiems teismams ir prokurorui, tačiau, priešingai nei mėgina įrodyti nuteistasis, aplinkybė dėl nukentėjusiojo A. D. vairuoto automobilio greičio proceso metu nebuvo ignoruojama. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme dėl šios aplinkybės buvo užduodami klausimai ekspertui. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas V. L. nurodė, kad per 90 m atstumą (toks atstumas užfiksuotas nuo sankryžos iki eismo įvykio vietos) važiuojant pakeisti automobilio judėjimo greitį galima ne vieną kartą ir gana žymiai – tiek padidinti, tiek pamažinti. Papildomai apklausiamas apeliacinės instancijos teisme ekspertai pažymėjo, kad vairuotojai elgiasi įvairiai, bei tai, kas buvo dideliu atstumu iki susidūrimo vietos, dar nereiškia, kad lygiai tas pats buvo ir prieš pat susidūrimą. Svarbu tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad greitis viršytas prieš automobiliams susiduriant. Be to, ekspertas paaiškino, kad jeigu kadrų dažnis yra žemas, paklaida bus labai didelė, tai skaičiuojant greitį pagal vaizdo medžiagą, gali gautis nuo 40 iki 80 greičio intervalas (3 t., b. l. 25-41). LTEC ekspertizės akte išvada apie automobilio „Alfa Romeo“ greitį padaryta remiantis būtent vaizdo įrašu, todėl šiame ekspertizės akte nustatyti duomenys vertintini kritiškai dėl galimos jų paklaidos. Be to, užfiksuotas būtent kertančio sankryžą automobilio greitis, o ne jo greitis prieš pat susidūrimą, todėl pagal nuteistojo naujai pateikiamus duomenis niekaip negalima daryti patikimos ir kategoriškos išvados, kad nukentėjusysis G. D. eismo įvykio metu viršijo leistiną maksimalų greitį.

13. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas grindžia ir remdamasis jam palankia UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 3 d. eksperto išvada Nr. MV 2020-06, kurioje nurodoma, kad eismo įvykio kilimą sukėlė (buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi) techniniu požiūriu nepriimtini automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens veiksmai. Visgi skundą nagrinėjantis teismas turi pagrindą abejoti šios ekspertizės išvados patikimumu. Pirmiausia pastebėtina, kad atliekant tyrimą buvo vadovautasi aplinkybėmis, kurios prieštarauja baudžiamojoje byloje nustatytiems faktams. Išvados 2.3 punkte, kuriame aptariamas automobilio „Porsche“ greičio modeliavimas, teigiama, kad „Porsche“ vairuotojas savo paaiškinime nurodė, kad prieš pat susidūrimą stabdė, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. posėdžio metu jis teigė, jog pastebėjęs nukentėjusiojo automobilį (šis buvo 10-20 m atstumu), bandė pravažiuoti, nes turėjo jam atlaisvinti kelią. Taip pat minėta išvada kritiškai vertinama ir dėl to, kad atliekant dalį skaičiavimų ir modeliavimų buvo pasitelktas jau minėtame LTEC 2020 m. sausio 14 d. ekspertizės akte nustatytas 83 km/h greitis, nors, kaip minėta ankstesnėje šios nutarties dalyje, yra pagrindas abejoti minėtame ekspertizės akte nustatytų duomenų patikimumu. Tai lemia, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 3 d. eksperto išvada Nr. MV 2020-06 (tiek ši išvada, tiek ankstesnis pareiškėjo pateiktas ekspertizės aktas buvo išsamiai analizuojami skundžiamuose prokurorų nutarimuose) ir joje nustatyti duomenys taipogi negali būti vertinami kaip patikimi, pagrįsti ir sudarantys pagrindą juos laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe BPK 444 straipsnio prasme.

14. Primintina, jog nuteistasis savo skunde laikosi tokios pozicijos, kad būtent nukentėjusiojo veiksmai (viršytas maksimalus leistinas greitis, manevravimas į dešinę) nulėmė eismo įvykio kilimą. Visgi aukščiau aptarti argumentai sudaro pagrindą teismui teigti, jog nėra objektyviai patikimų duomenų, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu būtų viršijęs leistiną greitį, o tuo tarpu jo manevravimas apvažiuojant kliūtį techniniu požiūriu nors ir buvo netinkamas veiksmas, tačiau jis nelaikytinas pagrindine kilusio eismo įvykio priežastimi, nes tai tebuvo reakcija į pirmesnį netinkamą nuteistojo – automobilio „Porsche“ vairuotojo – elgesį kelyje. Nagrinėjamam atvejui aktualiame KET 157 punkte yra nurodoma, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Prieš atlikdami šį ar bet kokį kitokį manevrą kelyje, vairuotojai privalo įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas saugiam manevro atlikimui, taip pat ir atstumą iki priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių, matomumą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad automobilis „Alfa Romeo“ važiavo antrąja eismo juosta, o tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis pats nurodė, kad pirmą juostą matė labai gerai, beveik iki sankryžos, iki šviesoforo, o antros juostos dalinai nematė. Iš to galima spręsti, kad, prieš atlikdamas posūkį į kairę, A. J. visgi nebuvo pilnai nebuvo įsitikinęs, kad viena iš eismo juostų, kurią jis privalės kirsti, buvo laisva. Sudarydamas kliūtį ir nepraleisdamas priešpriešais važiavusio automobilio, nuteistasis pažeidė KET 157 punktą ir būtent šis pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.

15. Teismas atkreipia dėmesį, kad be jau aptartų aplinkybių nuteistasis skunde akcentuoja ir kitus aspektus. Matyti, jog pareiškėjas kelia abejones, kaip per 90 m galima ne kartą pakeisti greitį; nurodo, kad ekspertas V. L. neapžiūrėjo ir netyrė automobilio; nesutinka su teismo teiginiais dėl matomumo reikšmės; mano, kad teismas netyrė, ar nukentėjusysis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, jei nebūtų manevravęs į pirmą eismo juostą. Apygardos teismas pažymi, kad šie nurodomi argumentai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės – jais nuteistasis paprasčiausiai išreiškia nesutikimą su jam nepalankiomis teismų nustatytomis aplinkybėmis ir nepalankiu įrodymu vertinimu. Akivaizdu, kad nuteistajam nepalankus įrodymų vertinimas nėra ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą.

16. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nenustačius bylos atnaujinimo pagrindų, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalyje, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu, 440 straipsniu, 447 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. (A. J.) skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2020 m. balandžio 21 d. nutarimą atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.