Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorei Vidai Bracevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius; Lietuvos Respublikos pilietis; faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini); nevedęs; bedirbantis; anksčiau teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2014 m. balandžio 18 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis subendrinta su bausme, paskirta Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio pagrindu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gyventi jam paskirtoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir paklusti nustatytoms vidaus tvarkos taisyklėms, taip pat mokytis;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsnio pagrindu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu paskirta auklėjamoji priemonė – elgesio apribojimas ir įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., uždraudžiant jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti savo gyvenamąją vietą;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsnio pagrindu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant be pataisos įstaigos žinios pakeisti gyvenamąją vietą; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesiams laisvės atėmimo, kurios vykdymas baudžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu atidėtas 2 metams, paskirtas elgesio apribojimas 1 metams, įpareigojant mokytis arba dirbti, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą iki 2015 m. gruodžio 1 d.;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio pagrindu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio pagrindu, atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi paskirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis su bausme paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi, panaikinusia bausmės vykdymo atidėjimą, taikant dalinį bausmių subendrinimą, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo, kuri taikant BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinta 1/3, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, taikant dalinį bausmių subendrinimą, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikotarpis atliktas pagal 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį bei suėmime išbūtas laikas pagal 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. vasario 12 d.;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri taikant baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta 1/3, ir paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

10) Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, paskirta 20 parų arešto bausmė pakeista į 20 dienų laisvės atėmimo (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos (nustatytos) galutinės subendrintos bausmės, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrintos bausmės, paskirtos 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 10 mėnesių 14 dienų, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir J. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių 4 dienos laisvės atėmimo. 2020 m. spalio 2 d. paleistas iš Pravieniškių PN, atlikus bausmę;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ar lankymusi gydymo įstaigose, bei pradėti gydytis nuo narkomanijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. V. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ar lankymusi gydymo įstaigose, bei pradėti gydytis nuo narkomanijos;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų areštu, bausmę atliko;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį –laisvės atėmimo bausmę 4 mėnesiams. 2023 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos nuteistajam J. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta – 9 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje. Bausmę atliko, paleistas 2023-08-23,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai prisipažino ir paaiškino, kad neginčija kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių, patvirtino, jog pavogė kaltinime nurodomas prekes. Tuo metu blogai jautėsi, jam reikėjo įsigyti narkotinių medžiagų. Gailisi dėl padaryto nusikaltino, kritiškai vertina savo poilgį. Telefoną grąžino, pusseserė jam atleido. Norėtų gydytis nuo narkomanijos, dirbti ir atlyginti padarytą žalą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kaip ir prokurorė, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismui pripažinus, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekelia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio pareiškėjos V. T. protokolo- pareiškimo matyti, kad laikotarpyje nuo 2022 m. spalio 3 d. 00.00 val. iki 2022 m. spalio 4 d. 00.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) namuose, atvykęs į svečius jos pusbrolis J. V., gim. (duomenys neskelbtini), nakties metu iš jų miegamojo kambario pavogė jai priklausantį mobilųjį telefoną SAMSUNG S10, nešiojamąjį kompiuterį Lenovo Yoga 7, taip pat jos sugyventinio V. Č. bordinės spalvos vyrišką striukę. Jai padaryta 970 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 7-17).

Apklausta liudytoja nukentėjusioji V. T. apklausos metu parodė, kad 2022 m. spalio 3 d., apie 15 val. pas ją į svečius adresu nurodytu pažymoje atvyko jos pusbrolis J. V., nes jis neturėjo kur gyventi. Jis turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, neseniai buvo teistas ir atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Ji norėjo jam padėti. Pasiūlė gyventi pas ją su sugyventiniu kol jis „atsistos ant kojų“. Kai J. atvažiavo jis jos paprašė leisti pasinaudoti jos mobiliuoju telefonu, nes jis neturėjo interneto, todėl ji jam davė savo baltos spalvos plastikinio korpuso, su dėkliuku (nugarėlė), be pažeidimų mobilųjį telefoną SAMSUNG S10 (IMEI (duomenys neskelbtini)), kurį jos sugyventinis buvo jai padovanojęs prieš savaitę. Jis buvo naudotas, už jį sugyventinis mokėjo 210 Eur. Telefono dokumentų ji neturi, turi tik dėžutę, taip pat telefonas nedraustas. Telefono dėkliuko pinigais nevertina. Julius telefonu naudojosi visą vakarą. Miegoti nuėjo apie 22 val. Telefoną ji paliko J. ir perspėjo, kad kai jis eis miegoti, kad jis pakrautų jos telefoną. Kai J. atsigulė į lovą jis lovoje žiūrėjo per jos kompiuterį LENOVO Yoga 7 15.6 touchscreen, i5-1135G7, 8GB, 512 GB, juodai pilkos spalvos, korpusas aliumininis metalinis, be nudėvėjimų, kurį įsigijo prieš 10 mėn. išsimokėtinai iš TELE2 už 868,84 Eur (už kompiuterį vis dar moka). Kompiuteris buvo nedraustas, kompiuteryje internetinio ryšio nebuvo. Kompiuterį vertina 700 Eur. Ji nurodė, kad gyvena sodo name, kuriame yra vienas didelis kambarys, kuris yra atskirtas gipso plokšte, už kurios tą dalį ji įvardijo kaip miegama zona. Kaip ir minėjo, kai ji nuėjo miegoti, J. liko kitoje kambario dalyje ir naudojosi minėtais prietaisais. Po 00.00 val. į jų miegamąją zoną atėjo jos dukra J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad J. pasiėmė kompiuterį ir telefoną ir išėjo į terasą parūkyti, bet taip ir negrįžo. Jos sugyventinis iš karto atsikėlė ir su dukra važiavo aplinkiniais keliais tikėdamiesi rasti Julių, o ji liko namuose. Vėliau grįžo sugyventinis su dukra ir pasakė, kad J. niekur nerado ir tada sugyventinis paskambino 112 numeriu. Policija atvykusi nebuvo, jiems tik davė registracijos kodą. 2022 m. spalio 4 d. ryte kai ji atsikėlė ir norėjo išeiti iš namų jos sugyventinis V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad prie išėjimo durų kur buvo pakabinta jo striukė, jos nebėra. Striukė buvo M dydžio, bordinės spalvos, medžiaginė, be gaubto, be jokių simbolių ar piešinių. Striukę sugyventinis įsigijo prieš savaitę iki įvykio už 60 Eur, įsigijimo čekio nebeturi. J. bandė ieškoti skambindami jam tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis paskutiniu metu naudojosi, tačiau telefonas buvo išjungtas. Prieš minėtą įvykį jai Julius buvo parašęs Sms žinutę, kad jeigu norės su juo susisiekti, skambinti į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (J. draugo tel. Nr.) Taip pat bandė skambinti po įvykio J. draugui tel. Nr. (duomenys neskelbtini) , bet jis telefono nekėlė. Iki įvykio minimas draugas jai buvo atsiuntęs dar vieną J. naudojamą tel. Nr., tačiau jis liko pavogtame telefone. J. bandė ieškoti ir per kitus asmenis, su kuriais J. bendrauja, tačiau niekas nežino kur jis. Nori paminėti, kad J. surasti yra sunku, nes jisai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Jų namo vidus ir išorė vaizdo kameromis nestebimi. Aplinkui kaimynai neturi vaizdo kamerų. Nori dar pridėti, kad kai J. atvyko į svečius alkoholio nevartojo. Bendrai padaryta turtinė žala 970 Eur (t. 1, b. l. 47-49).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. T. parodė, kad ji lieka prie anksčiau duotų parodymų, tik nori juos papildyti atsakant į tyrėjos klausimus. Atsakant į tyrėjos klausimą civilinio ieškinio suma 760 Eur yra jau po telefono grąžinimo, į šią sumą telefono vertė yra neįskaičiuota. Ši žala susideda iš pavogto kompiuterio (700 Eur) ir striukės (60 Eur). Tiek kompiuteris, tiek striukė buvo įgyti iš jos lėšų. Kompiuteris paimtas 2021 m. gruodžio mėn. išsimokėtinai ir išmokėjimo terminas yra dvejiems metams, t. y. 2023 metų gruodžio mėn. Įmokas daro ji kiekvieną mėnesį po 38.66 Eur. Taip pat atsakant į tyrėjos klausimą nurodė, kad striukė, kurią Julius pavogė taip pat nors ir yra vyriška, tačiau striukę pirko ji iš savo santaupų, todėl žala 60 Eur yra padaryta jai, o ne jos vyrui (t. 1, b. l. 75-76).

Liudytojas R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 13 d. Kalvarijų turguje jis pamatė, kad vyras pardavinėja mobiliuosius telefonus. Jis pardavinėjo telefonus pasiklojęs ant žemės pledą ir išdėstęs ant jo telefonus prie tvoros. Priėjęs jis vyriškio pasiklausti ar turi parduoti kokį nors „šustresnį“ telefoną, jisai jam pasakė, kad turi. Pasakė, kad kaip tik ką tik stotyje buvo nusipirkęs SAMSUNG telefoną. Jam parodė SAMSUNG S10 serijos baltos spalvos dangtelio ir juodo korpuso telefoną. Telefonas atrodė tvarkingas, be defektų. Jis paklausė už kiek parduoda, jis norėjo 150 Eur, tačiau jis nusiderėjo už 120 Eur kadangi telefonas buvo be dėžutės, be pakrovėjo, „tuščias“. Jis nusipirko SAMSUNG S10 už 120 Eur. Juo naudojosi iki kol jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad telefonas yra ieškomas, todėl jis jį atnešė grąžinti. Jį pateiks savanoriškai. Jam telefoną pardavusį vyrą jis galėtų apibūdinti bendrais bruožais. Vyras buvo virš 40 metų amžiaus, aukštas apie 185 cm., stambesnio kūno sudėjimo. Jis vilkėjo mėlynus džinsus ir juodą striukę medžiaginę, be užrašų. Jis parodė, kad civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 100-102).

Liudytojas R. K. papildomos apklausos metu parodė, kad 2022 m. spalio 4 d. jam telefonu (duomenys neskelbtini) paskambino pažįstamas J. V., kuris paklausė jo ar jis gali užstatyti nešiojamąjį kompiuterį LENOVO, kurį pasak jo atidavė jo dėdė ir ar gali užstatyti kompiuterį, kadangi jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kurį reikia pateikti lombardui užstatant daiktą. Jis jam sutiko padėti. Jie 2022 m. spalio 4 d. laiko tikslaus nepamena susitiko prie lombardo „(duomenys neskelbtini). J. jam prie lombardo padavė kompiuterį, jis jo dar kartą paklausė ar nebus problemų, jis patikino, kad dėdė jam atidavė kompiuterį ir viskas gerai. J. jam padavė kompiuterį be dėžės ir be pakrovėjų, jis jį nunešė į lombardą „(duomenys neskelbtini)“ ir už jį gavo 210 Eur. Jis padavė J. visą gautą sumą, už tai, kad sutiko atvykti ir priduoti už jį kompiuterį (už sugaištą laiką) jam J. padavė 50 Eur ir jie išsiskirstė. Daugiau po to susitikimo jis su J. nebendravo. Atsakydamas į tyrėjos klausimą nurodė, kad J. V. jis žino iš bendrų pažįstamų, apie jį žino tik tiek, kad jis yra linkęs vartoti narkotines medžiagas. Taip pat atsakant į tyrėjos klausimą, kuomet jis davė parodymus apie Kalvarijų turguje susipirktą telefoną jis nesusigaudė, kad tai yra daiktai, kuriuos kaip dabar žino pavogė J. Jis telefoną įsigijo daug vėliau iš jam nepažįstamo asmens, todėl nieko nežinojo apie tai. Jam J. apie telefoną 2022 m. spalio 4 d. nieko neužsiminė, o apie kompiuterį tepasakė, kad jį jam atidavė dėdė (t. 1, b .l. 107-109).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. T. pateikė Tele-2 sutarties priedą dėl ryšio įrangos įsigijimo Nr. 1.69a-67938682-66292.

Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš R. K. buvo išimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung S 10.modelio numeris- SM-G973F/DS; serijos numeris- RF8N20NQ2NH; IMEI (slot 1)- (duomenys neskelbtini); IMEI (slot 2)- 3 (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio Vilniaus AVPK RPK 1- ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Karolinos Reišytės daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG S10. Telefono galinis korpusas yra baltos spalvos su užrašu SAMSUNG (nuotrauka Nr. 1). Telefonas išjungtas, ant telefono ekrano techninių pažeidimų nėra (nuotrauka Nr. 2). Įjungus telefoną jis įsijungia ir užsidega „Welcome“ ekranas apačioje dega aktyvus mygtukas „START“ (nuotrauka Nr. 3),. Paspaudus mygtuką „Start“ , atsidaro „For yor review“ ekranas (nuotrauka Nr. 4), paspaudus „next“ mygtuką atsidaro pradžios ekrano vaizdas (nuotrauka Nr. 5). Nuėjus į nustatymus ir paspaudus „about“ atsidaro telefono GALAXY S10 informacija (nuotrauka Nr. 6). Modelis Galaxy S10; modelio numeris- SM-G973F/DS; serijos numeris- RF8N20NQ2NH; IMEI (slot 1)- (duomenys neskelbtini); IMEI (slot 2)- (duomenys neskelbtini) (t. 1, b .l. 110-112), kuris pakvitavimu buvo grąžintas nukentėjusiajai V. T..

Nukentėjusioji V. T. el .paštu pateikė pilkos/sidabrinės spalvos kompiuterio Lenovo Yoga 7 15./6 Touchsczeen 5-1135G7, 8 GB 512 GB , kurio individualus Nr. PF2MMFl6; identifikavimo kodas registre 0523000071014 2021-02-15 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį.

Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. V. pateikė įkeistų daiktų registravimo žurnalą.

Iš byloje esančio Vilniaus AVPK Vilniaus RPK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Karolinos Reišytės kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) savanoriškai pateiktas ,,DND LT, UAB Į/K 302426304 įkeitimo dokumentų registravimo žurnalas. Žurnalas pradėtas 2022 m. liepos 22 d., baigtas 2022 m. spalio 20 d., 60 lapų. Saugojimo terminas 10 metų. Buvo apžiūrėtas minėto žurnalo 56 lapas, kuriame matyti nesunumeruotas 26 žemyn einančias grafas. Žurnalo lape matomas horizontaliai esančias grafas: įkeitimo data, įkeitimo dokumento numeris, įkeičiančio turto pavadinimas, kiekis vienetais, įkeitusio asmens vardas pavardė. Paskutinėje žurnalo eilutėje matome įrašą: įkeitimo data – 2022 m. spalio 13 d., įkeitimo dokumento numeris- 74239, įkeičiančio turto pavadinimas – Loptop Lenovo, kiekis vienetais – 1, įkeitusio asmens vardas pavardė – J. Č. (t. 1, b. l. 89-91).

Iš byloje esančio Vilniaus AVPK Vilniaus RPK 1- ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Karolinos Reišytės tarnybinio pranešimo dėl kompiuterio matyti, kad 2023 m. balandžio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini): direktorius R. M. el. paštu pateikė kompiuterio „Lenovo Yoga“ pridavimo kvitą. Duomenų apie kompiuterio pirkėją neturi. Buvo pridėtas kvitas, kuriame matomas paskolos kvitas Nr. J074075, vardas pavardė R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaminio pavadinimas: Laptop Lenovo 1 vnt. 210 Eur (t. 1, b. l. 84-86).

Iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės tarnybinio pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 4 d. R. K. priduotas V. T. priklausantis kompiuteris buvo parduotas. UAB „(duomenys neskelbtini) parduodamų prekių niekur nefiksuoja ir kam pardavė V. T. priklausantį kompiuterį nurodyti negali. Byloje paskelbta kompiuterio paieška.

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius.

J. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad J. V., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – pavogė pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. spalio 4 d., apie 0.30 val., būdamas svečiuose pas nukentėjusiąją pusseserę V. T., tyčia, suprasdamas, kad turtas yra svetimas, kad jam buvo leista tik laikinai, būnant pas pusseserę svečiuose juo pasinaudoti, pagrobė V. T. priklausantį turtą: 700 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį, mobiliojo ryšio telefoną ir vyrišką striukę, šiuos daiktus užvaldė ir vėliau pardavė. Šiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė 970 Eur vertės dydžio turtinę žalą. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. V. kaltei pagrįsti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas J. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Vadovaudamasis BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę J. V., taip pat atsižvelgia į tai, kad J. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta šio nuosprendžio įžanginėje dalyje, kaltinamasis praeityje yra teistas 14 kartų už panašaus pobūdžio arba analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas ne mažiau kaip 67 kartus. Kaltinamojo teistumo ir baustumo administracine tvarka duomenys (t. 2, b. l. 1-77) rodo, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo atsainų požiūrį į teisės ir moralės normas. Nors tiek kaltinamasis tiek gynyba akcentavo, jog pagrindinė problema yra priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamasis norėtų gydytis ir prašo suteikti tokią galimybę neskiriant su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau, kaip matyti iš ankstesnių teismo nuosprendžių, J. V. anksčiau ne kartą buvo suteikta galimybė – net įpareigojimai gydytis, tačiau jis savo gyvenimo būdo nekeitė, toliau piktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ir darė nusikalstamas veikas. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam J. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis, įvertinus visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes, sunkinančios aplinkybės nebuvimą, skirtinas mažesnis, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Gynėjas prašo kaltinamajam pritaikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, matyti, jog kaltinamajam anksčiau ne kartą buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (bauda, laisvės apribojimas) arba laisvės atėmimas su bausmės vykdymo atidėjimu, tačiau kaltinamasis savo elgesio nepakeitė, toliau darė panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pažeistos įstatymų ginamos vertybės – nukentėjusiojo nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamajam skiriama bausmė negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019, 2K-306-697/2019 ir kt.). Teismo vertinimu, skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į aukščiau minėtas kaltinamojo baudžiamajai atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

V. T. pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 75-76), kuriuo prašoma priteisti iš kalto asmens J. V. 760 Eur turtinės atlyginimą. Teisiamojo posėdžio metu pateikė žalą patvirtinančius dokumentus.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad aukščiau nurodytas turtinės žalos dydis yra įrodytas visiškai. Turtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl būtent jam ir kyla pareiga šią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į tai, V. T. civilinis ieškinys dėl 760 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

J. V. šiuo metu suimtas, todėl kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas ir teismo paskirtas gynėjas – advokatas Aleksandr Palamarčuk (BPK 51 straipsnio 1 daliEs 7 punkto pagrindu). Tarnyba teismui pateikė 2024 m. sausio 2 d. pažymą Nr. APD-2024-00937 antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjui buvo apskaičiuota 352.31 Eur suma atstovavimo išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas. Atsižvelgus į tai, kad J. V. iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta esant suimtam kaltinamajam ir tokiu atveju gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu baudžiamosios bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo neišieškotinos.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. V. suėmimo laiką nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti J. V. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. V. suėmimo laiką nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti J. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nukentėjusiosios V. T. civilinį ieškinį tenkinti. Iš J. V. priteisti V. T. naudai 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 352.31 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. V. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.