- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e1-1631-900/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30465-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- A. F.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė
A. F. 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 18⁰⁰ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia ranka du kartus sudavė sutuoktinei D. F. į veido sritį, po to ranka apglėbė jos kaklą ir pradėjo tempti į miegamojo kambarį, paguldė ant lovos ir užkrito ant jos ant viršaus, paėmė už kairės rankos, draskė žaizdą ir sukinėjo ranką, koja vieną kartą spyrė jai į kairę koją, padarydamas kairės kojos poodines kraujosruvas, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. F., 2023 m. rugsėjo 26 d. apie 22¹⁰ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tyčia griebė abiem rankomis podukrai S. B. už kaklo ir kumščiu trenkė į dešinės pusės veido sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) A. F. paaiškinimais, užfiksuotais 2023 m. rugpjūčio 12 d. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad kaltu neprisipažįsta. Jis su sutuoktine D. F. gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį ir turi mažamečių vaikų. Konflikto metu vaikai buvo pas močiutę M. Ž..
Tarp kaltinamojo (įtariamojo) ir sutuoktinės 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 18⁰⁰ val. kilo konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad dieną prieš įvykį sutuoktinė su kaltinamojo (įtariamojo) pusbroliu T. J. važiavo pasivažinėti ir abu su motociklu virto. Po avarijos pusbrolis parvežė kaltinamojo (įtariamojo) sutuoktinę namo. Sutuoktinė buvo stipriai neblaivi ir susižalojusi kairę kūno pusę: kairę ranką, kairį šoną, kairę koją ties kirkšniu ir abu kelius. Minėtos vietos buvo nubrozdintos, sužalotos iki kraujo. Kai sužalota sutuoktinė grįžo namo, kaltinamasis išvalė žaizdas peroksidu, užrišo ranką bintu, nes buvo labai didelė žaizda. Sutuoktinė nuėjo miegoti. Kaltinamojo teigimu, pabudusi sutuoktinė skundėsi, kad jai skauda ranką. Kaltinamasis (įtariamasis) pasiūlė išsikviesti greitąją medicinos pagalbą. Sutuoktinė supyko ant kaltinamojo (įtariamojo), kad šis jai aiškina. Vėliau kaltinamasis (įtariamasis) suprato, kad sutuoktinė išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo sutuoktinę ir sutvarkė žaizdas. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamasis (įtariamasis) nesuprato, kodėl atvyko policija. Policijos pareigūnai paaiškino, kad kaltinamasis (įtariamasis) sulaikomas dėl smurto prieš sutuoktinę. Kaltinamajam (įtariamajam) tai buvo staigmena, nes smurto prieš sutuoktinę nenaudojo. Jis tik bandė pravalyti sutuoktinės žaizdas ir nors kiek sutvarstyti, kad jai mažiau skaudėtų bei neužpūliuotų. Kaltinamasis (įtariamasis) tik priekaištavo sutuoktinei, kad ji suaugusi bei ištekėjusi moteris, o važinėjasi motociklu su jo pusbroliu. Nežino ir nesupranta, kodėl sutuoktinė medikams ir pareigūnams pasakė, kad jis smurtavo prieš ją.
Kaltinamojo (įtariamojo) A. F. paaiškinimais, užfiksuotais 2023 m. rugpjūčio 24 d. papildomos apklausos protokole, kuriame teigiama, kad kaltu prisipažįsta. Ankstesnėje apklausoje kaltu neprisipažino, nes buvo neišsiblaivęs po išgertuvių. Taip pat manė, kad kažkaip pavyks išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Įvykio metu buvo nemažai išgėręs, todėl kai kurių aplinkybių gerai neprisimena.
2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 18⁰⁰ val. virtuvėje tarp kaltinamojo (įtariamojo) ir sutuoktinės D. (F.) įvyko konfliktas dėl to, kad ji su jo pusbroliu važinėjosi motociklu, nuo jo nuvirto ir susižalojo. Kaltinamasis (įtariamasis) dėl to labai supyko ant D., jai priekaištavo. Konflikto metu D. padarė visus tuos veiksmus ir sužalojimus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, t. y. virtuvėje du kartus ranka sudavė jai į veido sritį, apglėbė jos kaklą ir nusitempė į miegamojo kambarį, paguldė ant lovos, užkrito ant jos iš viršaus, draskė žaizdą, kuri atsirado, kai ji nuvirto ant žemės, sukinėjo jai ranką. Koja vieną kartą įspyrė D. į kairę koją. Konflikto niekas nematė, nes namuose buvo dviese.
Kaltinamasis (įtariamasis) gailisi. Mano, kad jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Jeigu būtų buvęs blaivus, tai nieko panašaus nebūtų įvykę. Atsiprašė sutuoktinės. Sutuoktinė jam atleido ir abu susitaikė.
Nukentėjusiosios D. F. parodymais, užfiksuotais 2023 m. rugpjūčio 13 d. apklausos protokole, kuriame rašoma, kad su sutuoktiniu A. F. yra vedę apie (duomenys neskelbtini) metus, o pažįstami (duomenys neskelbtini) metų. Nukentėjusioji 2023 m. rugpjūčio 12 d., tikslaus laiko neprisimena, dienos metu su sutuoktiniu A. F. vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrimus iš pradžių vartojo lauke, netoli namų esančių garažų. Tuo metu alkoholinius gėrimus vartojo su kaimynais ir draugais. Iš viso jų buvo septyni. Lauke buvo apie 3 valandas. Paskui su sutuoktiniu grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose nepilnamečių vaikų nebuvo, jie tuo metu buvo pas seserį.
Grįžus namo, sutuoktiniui nuo didelio alkoholio kiekio pradėjo vaidentis. Sutuoktinis tapo labai agresyvus, be aiškių priežasčių keikėsi, šaukė „(necenzūrinis išsireiškimas)“, „kekšė“, „(necenzūrinis išsireiškimas)“ ir pan. Sutuoktinis ją nuolat keikia necenzūriniais žodžiais, kai būna neblaivus. Taip pat beveik visą laiką, kai būna vartojęs alkoholinių gėrimų, ją muša. Mušė yra daug kartų, tačiau iki šiol policijai nepranešdavo. Įvykio metu sutuoktinis eilinį kartą po keiksmų ją puolė. Viskas prasidėjo virtuvėje. Sutuoktinis priėjo ir rankos delnu trankė per veidą. Po kai kurių smūgių jai užtemdavo akyse, todėl tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių sutuoktinis sudavė. Paskui sutuoktinis, būdamas jai už nugaros, savo ranka apglėbė jos kaklą, tempė į miegamąjį, paguldė ant lovos ir užkrito ant viršaus. Iš pradžių kelis kartus kumščiu grasino, kad trenks, šaukė: „(necenzūrinis išsireiškimas), užmušiu“. Tada smaugė abiem rankomis paėmęs už kaklo. Nukentėjusioji šaukė, kad jis baigtų. Gulėdamas lovoje, jis paėmė kairę ranką, kurioje ties alkūnė buvo užkrešėjusi žaizda, draskė tą žaizdą, sukinėjo ranką ir klausė, ar skauda. Po to sutuoktinis spyrė jai į kairę koją. Neprisimena, kiek kartų spyrė. Po to sutuoktinis nuėjo į virtuvę, o ji norėjo pasiimti savo telefoną, kuris buvo vaiko lovytėje. Sutuoktinis pamatė ir šaukė: „Kviesk tuos „mentus“, nebijau“. Kadangi telefono pasiimti nepavyko, išbėgo iš namų pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai išėjus iš namo laiptinės, sutuoktinis per langą šaukė, kad ji grįžtų namo, nes atėjęs užmuš. Jo neklausė ir nubėgo pas mamą N. V.. Sutuoktinis ją atsekė, priėjo šalia ir rankos delnu dar du sykius trenkė į veidą. Šiuos du smūgius matė ir mama. Nukentėjusioji fizinį skausmą vertina 9-10 balų. Nukentėjusioji pasislėpusi paskambino nepilnametei dukrai S. B. ir papasakojo situaciją. Atvažiavo nukentėjusiosios dukra ir sesuo D. V.. Kol laukė atvykstančios dukros ir sesers, atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Atvykus medikams, suprato, kad dukra informavo pagalbos centrą apie įvykį. Nukentėjusioji su medikais vyko į ligoninę tolesnei apžiūrai. Po apžiūros medikai jai siuvo kairės rankos alkūnę, apžiūrėjo sumušimo vietas ir nustatė įvairius sumušimus. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė sutuoktinį.
Nukentėjusioji prašo nubausti sutuoktinį įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti jį nesiartinti prie jos ar vaikų. Anot nukentėjusiosios, ji labai bijo sutuoktinio, nes jis nuolat jai grasina.
Nukentėjusiosios D. F. parodymais, užfiksuotais 2023 m. rugpjūčio 24 d. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų, tačiau nori juos šiek tiek papildyti.
Nukentėjusiosios teigimu, 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 18⁰⁰ val. tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas. Konfliktas įvyko todėl, kad ji važinėjosi su sutuoktinio pusbroliu T. J. jo motociklu. Besivažinėdami jie nukrito ir ji susižalojo. Tą pačią dieną, kai nukentėjusioji važinėjosi motociklu, ji su sutuoktiniu vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė sidrą. Kadangi buvo neblaivūs, tai dėl to, kad ji važinėjosi motociklu, sutuoktinis jai priekaištavo ir tarp jų įvyko konfliktas. Konfliktas prasidėjo virtuvėje. Konflikto metu sutuoktinis ranka du kartus sudavė jai į veido sritį, po to ranka apglėbė kaklą ir tempė ją į miegamąjį, paguldė ant lovos ir užkrito ant jos iš viršaus, suspaudė kumštį ir grasino, sakydamas, kad trenks ir ją užmuš. Nors sutuoktinis grasino, smūgių nesudavė. Nelaiko grasinimų rimtais. Tai tik girto žmogaus žodžiai. Po to sutuoktinis paėmė už kairės rankos ir draskė žaizdą, sukinėjo ranką, koja vieną kartą spyrė į kairę koją. Sutuoktinis nuėjo į virtuvę. Nukentėjusioji išėjo iš buto pas mamą N. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pas mamą atėjo ir sutuoktinis. Sutuoktinis kambaryje ranka du kartus sudavė jai į veido sritį. Smūgiai buvo nestiprūs. Nukentėjusioji skausmo nepatyrė. Nukentėjusioji pasiėmė mamos mobilaus ryšio telefoną, paskambino dukrai S. B. bei papasakojo, kas nutiko. Dukra paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Nukentėjusioji nuvyko pas teismo medicinos ekspertus. Jie ant kairės kojos nustatė poodinę kraujosruvą. Kraujosruva atsirado nuo spyrio. Kiti sužalojimai, kuriuos rado teismo medicinos ekspertas, atsirado nukentėjusiajai krentant nuo motociklo. Sutuoktinis atsiprašė, jie susitaikė ir nukentėjusioji norėtų, kad ikiteisminis tyrimas sutuoktinio atžvilgiu būtų nutrauktas. Civilinio ieškinio nereikš.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 12 d. 18⁵⁹ val. gautas fizinio asmens pranešimas, kad sumušė vyras. Daugiau informacijos nesuteikė. Perskambinus neatsiliepia. Namas šalia (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 12 d. 22¹⁰ val. iš (duomenys neskelbtini) gautas slaugytojos K. pranešimas, kad dėl alkūnės ir kelių žaizdų GMP atvežta neblaivi (1,54 promilių) D. F.. Moteris išleista gydytis ambulatoriškai.
Šiaulių apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjos O. S. 2023 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo“, kuriame rašoma, kad D. F. nustatyta 1,65 promilių. Moteris paaiškino, kad su sutuoktiniu A. F. gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus. Turi (duomenys neskelbtini) L. F. ir T. F.. Vaikai konflikto metu buvo pas močiutę. 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 18⁰⁰ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,64 promilių) A. F. pradėjo konfliktuoti. Sutuoktinis kumščiais sudavė jai į veido sritį 5 kartus. Vėliau spyrė į kairę koją (nenurodė kiek kartų), suko po nukritimo nuo motociklo sužalotą kairę ranką. Sutuoktinis sukėlė fizinį skausmą. Anksčiau šeimoje buvo smurto atvejų, tačiau pareigūnai nebuvo kviečiami. Aplinka, kurioje vyko smurtas, tvarkinga, girtuokliavimo požymių nepastebėta. Pašalinių asmenų įvykio vietoje nebuvo. Įvykio vietoje apžiūrėjus moterį, ant veido nepastebėta jokių akivaizdžių sužalojimų, tik paraudimas dešinėje pusėje. Iki atvyko pareigūnai, medikai apžiūrėjo moterį ir suteikė pirmąją pagalbą, apibintavo įvairias jos kūno vietas. Prieš smurtą artimoje aplinkoje moteris važiavo motociklu su pažįstamu T. J., vertėsi ir susižalojo įvairias kūno vietas. Medikų pagalbos nekvietė. Vėliau įvykus konfliktui su sutuoktiniu, buvo informuoti medikai. Jie po apžiūros išsivežė moterį į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Moteris skausmą įvertino 9-10 balais iš 10 balų.
Šalies argumentai
A. F. paaiškino, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), apie 18⁰⁰ val. sukonfliktavo su sutuoktine D. F.. Konfliktas kilo dėl to, kad sutuoktinė su pusbroliu T. J. apie valandą išvažiavo su motociklu ir negrįžo. Grįžusi sutuoktinė sakė, kad nukrito nuo motociklo, apsivertė ir susižalojo įvairias kūno vietas. A. F. pastebėjo, kad sutuoktinės kairė ranka ir kairė koja nubrozdintos, taip pat matėsi dešinės kojos nubrozdinimai. Pasak A. F., jis suteikė pirmąją pagalbą sutuoktinei, dėjo vaistų ant sužalotų kūno vietų. Sutuoktinei nepatiko, kad jis rūpinasi ja, elgėsi agresyviai, šaukė. A. F. bandydamas nuraminti sutuoktinę, paėmė ją už rankos. Prieš sutuoktinę nesmurtavo ir fizinio skausmo nesukėlė. Filmuota „Body“ kameromis.
Įvykio vietos apžiūros 2023 m. rugpjūčio 13 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Asmens apžiūros 2023 m. rugpjūčio 12 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios D. F. kūno apžiūra. Kai kurios jos kūno vietos užbintuotos atvykusių medikų, ant veido matyti paraudimas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada Nr. G 1186/2023(04), kurioje nurodyta, kad D. F. nustatyti šie sužalojimai: kairės kojos poodinės kraujosruvos, kairės rankos, juosmens ir kojų odos nubrozdinimai, kairės alkūnės žaizda. Anot pacientės, odos nubrozdinimai ir žaizda atsirado nugriuvus nuo motociklo ir su užduotyje nurodytu įvykiu nesusiję. Nustatyti odos nubrozdinimai ir žaizda nebūdingi smūgių sudavimui kumščiu ar spiriant koja. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos maždaug prieš 3-6 paras iki apžiūros, gali būti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais. D. F. nustatytos poodinės kraujosruvos – tiek jų visuma, tiek kiekviena atskirai – kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamojo (įtariamojo) A. F. paaiškinimais, užfiksuotais 2023 m. rugsėjo 27 d. apklausos protokole, kuriame teigiama, kad pripažįsta kaltę dėl 2023 m. rugsėjo 26 d. įvykio. Jis gyvena su D. F., turi (duomenys neskelbtini) vaikus T. ir L., jiems ((duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini) bus (duomenys neskelbtini) metai. Su jais gyvena D. nepilnametė dukra S. B.. S. (B.) tėvas yra (duomenys neskelbtini) ir gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis (įtariamasis) su S. nuo pat pradžių nesutarė, nebendravo normaliai. Po to, kai gimė vaikai ((duomenys neskelbtini)), viskas dar labiau pablogėjo. D. nesusitvarko su S., nes mergina daro, ką nori.
Kaltinamasis (įtariamasis) 2023 m. rugsėjo 26 d. buvo namo kieme, lauke. Vartojo alkoholį su giminaičiais. Vėliau giminaičiai išėjo namo. Jie gyvena tame pačiame name. D. pasigėrė ir eilinį kartą kabinėjosi prie, kilo konfliktas. Kaltinamasis (įtariamasis) liepė eiti miegoti, pavalgydino vaikus, suguldė (duomenys neskelbtini) miegoti. D. išbėgo pas motiną N. V., kuri gyvena gretimame name. G. D. vėl kabinėjosi prie kaltinamojo (įtariamojo). Kaltinamasis (įtariamasis) gulėjo lovoje. Vaikai miegojo. Nežino, kur buvo S., gal lauke. Kaltinamojo (įtariamojo) manymu, galėjo būti apie 22⁰⁰ val. D. „koliojosi“. Jis prašė baigti, nežadinti vaikų. (D.) vėl išlėkė į koridorių, o jis atsikėlė ir užsirakino buto duris iš vidaus. Matyt, iš kažkur grįžo S. ir jos abi ėmė belsti į duris, kad įleistų. Kaltinamasis (įtariamasis) pasakė, kad nusiramintų, tada įleis. Atrakino duris. Jos įpuolė į butą ir tempė jį už rūbų, kad išeitų iš buto. Jie atsidūrė laiptinėje, koridoriuje, (duomenys neskelbtini) aukšte. S. čiupo kaltinamajam (įtariamajam) už rūbų ties kaklu, kad eitų laukan, čiupdama įbrėžė, tačiau dėl įbrėžimo jis neturi pretenzijų S. Kaltinamasis (įtariamasis) stvėrė ir stūmė rankomis ties kaklu S., vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą. S. nusileido į apačią, o jis liko koridoriuje. S. neverkė, nieko nesakė, kad skauda. Iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo kaimynė V. ir klausė, kas čia yra. Kaltinamasis (įtariamasis) pasakė, kad susipyko su sutuoktine ir S., ir irgi išėjo į lauką. S. nieko nesakė, o ji jam pasakė, kad iškvietė policiją. D. nuėjo į butą ir užsirakino, nes, matyt, suprato, kad reikės nusistatyti girtumą.
Policija atvyko pakankamai greitai. Kaltinamasis (įtariamasis) priėjo prie pareigūnų. D. girta miegojo namuose. Nežino, ar D. matė, kaip jis sudavė S. į veidą. Gali būti, kad D. buvo įėjusi į butą ir smūgio nematė. D. konfliktą matė laiptinėje ir jame dalyvavo.
Kaltinamasis (įtariamasis) gailisi, kad suėmė S. už kaklo ir sudavė smūgį. Jis nesmaugė S., tik suėmė ir sudavė vieną smūgį į veidą. Nori atsiprašyti S. S. visada kišasi tarp jo ir motinos į jų konfliktus. S. yra arši, ne kartą grįžo išgėrusi, apsirūkiusi.
Kaltinamojo (įtariamojo) A. F. paaiškinimais, užfiksuotais 2023 m. spalio 18 d. apklausos protokole, kuriame rašoma, kad viskas įvyko dėl alkoholio ir įtemptų santykių su S. Mano, kad S. rimtai nesužalojo, bet sutinka, kad nereikėjo taip elgtis. Nežino, ar skaudėjo S. Neturėjo progos atsiprašyti S., nes negali gyventi šeimoje. Kaltinamasis (įtariamasis) gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nukentėjusiosios S. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad įvykis buvo (2023 m.) rugsėjo viduryje apie 22⁰⁰ val. Ji buvo išėjusi su drauge į lauką; išgirdo šaukiančią mamą. Patėvis sumušė mamą, todėl ji verkė, sakė S. eiti namo. Nukentėjusioji parėjo namo, bet patėvis neįleido. Pasakė jam: „Arba darai duris, arba kviečiu policiją“. Patėvis buvo supykęs ant mamos ir jos. Nujautė, kad jai trenks. Patėvis prirėmė ją prie laiptų turėklų, prispaudė nugarą, užgulė ir smaugė. Patėvis pora sekundžių ją smaugė abiem rankomis ir kairės rankos kumščiu smogė į dešinį skruostą. Jai aptemo akyse. Nelabai pamena, kaip jautėsi kaklas. Vakare ant kaklo buvo šiek tiek raudona. Skaudėjo skruostą. Skausmą vertina 5-6 balais iš 10. Nukentėjusioji išsigando, apsvaigo galva. Tą patį vakarą buvo „mėlynė“ po akimi. Prilietus skaudėjo 3-4 dienas. Po smūgio kaimynė atitraukė patėvį. Nukentėjusioji išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Laiptinėje buvo kaimynė ir jos sesuo. Viskas įvyko laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Mama buvo užsidariusi namie. Nukentėjusioji nežino, ar mama matė smurtą. Tą vakarą mama ir patėvis nebuvo blaivūs. Jie lauke gėrė su draugais. Mama sakė, kad (patėvis) jos nemušė, bet gali būti, kad ji bandė nuslėpti. Anksčiau patėvis mušė mamą ir gana žiauriai. Patėvis gyvena kartu apie 2 metus, butas yra mamos. Šiuo metu patėvis gyvena pas savo mamą.
Liudytojos D. F. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio metu ji buvo stipriai neblaivi, todėl kai kurių detalių nepamena. Turi nepilnametę dukrą S. B., jai (duomenys neskelbtini) m. Su dukra sunkiai susikalba, (nes dukra) yra ūmi, isteriška, nenori lankyti mokyklos, neklauso, dažnai kyla konfliktai. Dukra nesutaria su liudytojos D. F. sutuoktiniu A. F., pykstasi, dažnai ginčijasi. Po šio įvykio kreipsis į psichologus, nes dukrai reikia pagalbos, rekomendavo „vaiko teisės“. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini).
Liudytoja D. F. (2023 m.) rugsėjo 26 d. iki vakaro su giminaičiais vartojo alkoholį kieme prie namų. Sutuoktinis taip pat gėrė. S. buvo namie arba kieme, lauke. Mažieji vaikai T. ir L. užmigo namie. Nežino, kiek buvo valandų, bet sutuoktinis vaikus suguldė. Vėliau liudytoja D. F. paprašė savo mamos N. V. pasiimti vaikus miegoti pas save. Liudytoja D. F. buvo labai neblaivi, todėl nenorėjo, kad vaikai būtų namie. Liudytojos D. F. mama išsinešė vaikus pas save į gretimą namą. Sutuoktinis galvojo, kad vaikai miega namuose. Liudytoja D. F. dar turi sūnų E. G.. Jis mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnaus įvykio vakarą nebuvo.
Liudytoja D. F. paliko vaikus pas savo mamą ir iš jos grįžo su S. Sutuoktinis buvo užsirakinęs namuose. Liudytoja D. F., prieš išnešdama vaikus, ir S. apsižodžiavo su sutuoktiniu. Grįžusios beldė į buto duris, kad jas įleistų. Sutuoktinis atrakino duris. Liudytoja D. F. įpykusi puolė sutuoktinį tempti iš namų ir įėjo į butą. Dukra liko koridoriuje ir puolė prie sutuoktinio. Dukra visada taip reaguoja, nemėgsta jo. Liudytoja D. F. nežino, ką dukra padarė ar nepadarė jos sutuoktiniui. Liudytoja D. F. įlėkė į namus ir nematė, kas vyko koridoriuje tarp dukros ir sutuoktinio. S. grįžo į vidų ir sakė, kad patėvis sudavė jai į veidą. Dukra nesakė, kaip jai sudavė; minėjo, kad patėvis ją smaugė už kaklo. Liudytoja D. F. dukros veide ir kakle nematė sužalojimų. S. iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai liudytoją D. F. rado miegančią. Sutuoktinis buvo kažkur kieme ir pareigūnai jį sulaikė. Sutuoktinis liudytojai D. F. sakė, kad sudavė ir susistumdė su S. Iki šiol S. nėra melavusi, kad ją muštų, todėl reikia ja tikėti. Nėra buvę, kad sutuoktinis skriaustų S. Tarp liudytojos D. F. ir sutuoktinio buvo konfliktas (2023 m.) rugpjūtį, bet jie susitaikė ir byla buvo nutraukta. Neblaivus sutuoktinis „pasikolioja“, bet smurto nenaudoja, jeigu ji neprovokuoja. Anksčiau smurto atvejų nebuvo.
Liudytojos V. B. apklausos protokolu, kuriame teigiama, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Liudytojos V. B. butas (duomenys neskelbtini), namas (duomenys neskelbtini). Laiptinėje yra (duomenys neskelbtini) butai. Toje pačioje laiptinėje gyvena A. ir D. su vaikais. Jį pravardžiuoja „(duomenys neskelbtini)“, bet dauguma vadina A. Liudytojai V. B. atsikėlus gyventi į butą, D. gyveno su vaikais S. ir E. Prieš 3 metus, tiksliai nepamena kada, atsikėlė gyventi D. draugas A. ir jie susituokė, gimė (duomenys neskelbtini). Per tuos metus, kiek liudytoja V. B. jį pažįsta, nematė, kad A. skriaustų vaikus ar D. Nematė D. sumuštos. Nelabai su D. bendrauja. Niekada iš jų buto negirdėjo šaukimo, triukšmo, D. nebuvo atbėgusi prašyti pagalbos. Nežino, ar A. smurtauja prieš D. Liudytoja V. B. mato, kad D. būna išgėrusi, tačiau retai. Kai D. būna išgėrusi, jos vaikus prižiūri netoliese gyvenanti mama. A. dažniau būna išgėręs nei D. Liudytojos V. B. nuomone, S. atrodo rami, mandagi mergaitė.
Gal prieš 2 savaites (iki apklausos), paprastą darbo dieną, vėlai, liudytoja V. B. išgirdo laiptinėje triukšmą, šūkavimą. To nėra buvę anksčiau, todėl nuėjo prie durų pasižiūrėti pro akutę. Pamatė, kad laiptinėje yra A., D. ir S. Jie šaukė vienas ant kito. Nematė smurto. Nutarė išeiti ir pasakyti, kad jie ramintųsi, nes nori miegoti, ryte į darbą. Liudytoja V. B. atsirakino duris ir išėjo į laiptinę. Prie turėklų pamatė A., jis buvo prie mergaitės ir šalia D. Nematė, kad A. būtų laikęs S. ties kaklu, smūgio į veidą irgi nematė. Liudytoja V. B. nustūmė A. į šoną. Nelabai gali pasakyti, ką A. šūkavo. Mano, kad D. ir A. buvo girti. Tai matėsi iš jų elgesio, išvaizdos. S. rėkė, kad A. nelįstų, eina kviesti policijos. A. įėjo į vidų (butą). D. nieko nesakė. Ji ėjo paskui S. į apačią. Motina ir dukra nekalbėjo, nė viena liudytojai V. B. nieko nesakė. Nežino, dėl ko S. norėjo kviesti policiją. Liudytoja V. B. neatkreipė dėmesio, ar S. verkė. Liudytoja V. B. grįžo namo. Iki atvykstant policijai, pas liudytoją V. B. atėjo jos sesuo A. B., gyvenanti tame pačiame kaime, tik kitame kaimo gale. Sesuo atėjo pasikalbėti dėl asmeninių dalykų. Liudytojos V. B. sesuo atėjusi konflikto nematė. Liudytojos V. B. manymu, jos sesuo galėjo nebent matyti kieme S. arba jos motiną D.
Liudytojos K. B. apklausos protokolu, kuriame rašoma, kad ji yra (duomenys neskelbtini) ir jai nuo (2023 m.) spalio 2 d. priskirta D. F. ir A. F. šeima, gyvenanti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Liudytoja K. B. žino D. apie 10 metų, nes tiek laiko dirba (duomenys neskelbtini). D. turėjo du vaikus: mergaitę ir berniuką. Šeimoje nebuvo problemų, iki joje atsirado A. F.. Būdavo, kad D. išgeria, bet susitvarkydavo, vaikus prižiūrėdavo. D. mama N. V. gyvena šalia D., linkusi išgėrinėti, galima sakyti, būna daugiadienės. D. ir A. gimė (duomenys neskelbtini), jiems ((duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini) bus (duomenys neskelbtini) metai.
2023 m. liepą D. atėjo į (duomenys neskelbtini) susitvarkyti pašalpų ir skundėsi sutuoktiniu, kad paėmė pinigus, grasina jai, ji bijo jo. A. gyveno (duomenys neskelbtini) su kita moterimi, paskui pradėjo gyventi su D. ir susituokė. A. buvo žinomas kaip problemiškas, išgeriantis, „degtukas“. Liudytoja K. B. skaito policijos įvykių suvestines internete ir pagal kaimą, gimimo metus atseka, kas, kur vyksta. Žino, kad (2023 m.) rugpjūtį A. sumušė D. Liudytoja K. B. nematė sumuštos D., iš „vaikų teisių“ nebuvo pranešimų, vertinimų šeimoje nedarė ir šeimai nebuvo skirta atvejo vadyba.
Liudytojai K. B. (2023 m.) rugsėjo pabaigoje darbe paskambino išmokų specialistė ir pasakė, kad A. sumušė D. dukrą S. „Vaiko teisės“ vertino vaikų situaciją ir pradėjo atvejo vadybą. Liudytoja K. B. matė S. prieš pusmetį iki įvykio. S. niekada nesiskundė blogu patėvio elgesiu. Liudytoja K. B. girdėjo, kad D. ir A. nuolat geria, o S. turi žiūrėti dvynukus; mergaitė sakėsi, kad kvies policiją, nes jai atsibodo taip gyventi. Nebuvo duomenų, kad A. keltų ranką prieš S. Seniūniją pasiekė kalbos, kad A. muša D. ir tokie įvykiai jų namuose dažni. Iki A. atsiradimo D. šeimoje nebuvo girdėti, kad D. šeimoje būtų girtuokliaujama ar smurtaujama.
Atvejo vadybos posėdis įvyko (2023 m.) spalio 12 d. Posėdyje dalyvavo D., A., atvejo vadybininkas ir VTAS. D. aiškino, kad nematė smurto ir viskas vyko greitai, gynė savo sutuoktinį. A. sakė, kad S. puolė jį. Buvo aptartas pagalbos planas šeimai, alkoholio problema, problemos dėl S. mokslų. S. nelanko mokyklos, yra kitų problemų. D. nelabai moka susitvarkyti su vaikais. Jie manipuliuoja motina, o atsiradus kitam vyrui, dar mažiau rūpi vaikai.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. rugsėjo 26 d. 22¹⁸ val. gautas S. B. (turėtų būti B.) pranešimas, kad pranešėją ir jos mamą ką tik sumušė neblaivus patėvis, t. y. jis trenkė per veidą, stumdė. Namuose liko miegantys vaikai, GMP atsisakė. Patėvis namuose. Policijos pareigūnų lauks kieme. Susisiekus telefonu su pranešėja, kuriai (duomenys neskelbtini) metų, ji paaiškino, kad neblaivus patėvis A. F. (turėtų būti F.) ją mušė, dabar visus muša, šaunamojo ginklo neturi. Pranešėja lauke. Kalbantis girdėjosi triukšmas. 2⁰² val. gautas pranešimas iš slaugytojos B., kad GMP iš namų į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką pristatė S. B.. Mergaitei nustatytas dešinio skruosto sumušimas. Ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Anot mergaitės, ją sumušė patėvis.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono Reagavimo skyriaus tyrėjo M. J. 2023 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo“, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). Kieme pasitiko blaivi pranešėja S. B.. Mergina sakė, kad ją sumušė patėvis A. F.. Mergina teigė, kad ji buvo kieme adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Į kiemą staiga išbėgo jos motina D. F. ir paprašė pagalbos, nes sutuoktinis A. F. ją užsipuolė. Mergaitė nubėgo į namo koridorių ir ten sutiko A. F.. Apie 22¹⁰ val. vyras iškeikė mergaitę necenzūriniais žodžiais, griebė abiem rankomis jai už kaklo, prispaudė prie laiptinės turėklų, paleidęs kairę ranką, trenkė kairės rankos kumščiu S. B. į dešinę veido pusę žemiau akies. Jai ant dešinės pusės žando matėsi paraudimas. S. B. skausmą įvertino 5 balais. A. F. buvo nustatyta 1,93 promilių. A. F. nurodė, kad norėjo tik sudrausminti mergaitę, tai ji jį puolė. A. F. ant kaklo matėsi nežymus įdrėskimas. S. B. nurodė, kad galėjo subraižyti patėvį gindamasi, kai buvo smaugiama prie turėklo. A. F. 2023 m. rugsėjo 26 d. 22⁴⁵ val. sulaikytas. Mergaitė su VTAS atstovais, močiute N. V. ir GMP išvažiavo į medicinos įstaigą apžiūrai.
Pareigūnai bute Nr. (duomenys neskelbtini) rado miegančią D. F.. Moteris buvo neblaivi, jai nustatyta 2,75 promilių. Moteris nurodė, kad konfliktavo su sutuoktiniu A. F., bes jis jos nemušė. Neaišku, ar galėjo mušti jos dukrą. Anot moters, neblaivus sutuoktinis dažnai tampa agresyvus. Su moterimi buvo sunku susikalbėti dėl jos neblaivumo. VTAS specialistai įpareigojo blaivią D. F. motiną N. V. rūpintis bei būti atsakingai už šeimoje esančius vaikus. Kiti šeimoje auganttys vaikai, tikėtina, konflikto nematė ir negirdėjo. D. F. teigė, kad nematė konflikto ir kaip buvo mušama jos duktė. S. B. sakė, kad įvykį matė motina, o vėliau ji neblaivi nuėjo miegoti. Ankščiau buvo kviesta policija dėl smurto artimoje aplinkoje pas minėtus asmenis, taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įvykio vietos apžiūros 2023 m. rugsėjo 27 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Asmens apžiūros 2023 m. rugsėjo 27 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios S. B. kūno apžiūra. Apžiūrėjus nukentėjusiosios S. B. veidą, veido dešinėje pusėje matyti paraudimas, kaklo paraudimas.
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos 2023 m. rugsėjo 27 d. vertinimo anketoje rašoma, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apskrities VTAS specialisto pokalbyje su S. B. ji nurodė, kad įvykio vakare lauke buvo su drauge. Mama pasakė, kad patėvis ją mušė. S. B. grįžo į namus, bet durys buvo užrakintos. Ji pasakė, kad (patėvis) atidarytų duris arba iškvies policiją. A. F. atidarė duris, išėjo į laiptinę ir prirėmė ją prie turėklų; viena ranka kumščiu trenkė jai į veido dešinę pusę (matėsi paraudimas ir patinimas). Ji (S. B.) išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Patėvis prieš ją daug kartų naudojo psichologinį smurtą, ją įžeidinėdavo, negražiai vadindavo. Šį kartą grasino pakarti, nužudyti, kai grįš iš policijos.
S. B. 2023 m. rugsėjo 28 d. pokalbio su VTAS specialistais metu pasakojo, kad patėvis su mama vartojo alkoholį 2023 m. rugsėjo 26 d. kieme su kaimynais. Broliai L. ir T. buvo pas močiutę N. Apie 22⁰⁰ val. mama paskambino S. B. ir pasakė, kad laiptinėje susipyko su A. ir jis neįleidžia jos į namus. Mama buvo lauke. Atėjo ir močiutė. Tada močiutė nuėjo pas vaikus į namus. S. beldė į duris, kad (patėvis) atidarytų. A. atidarė duris, buvo piktas. S. B. suprato, kad bus blogai. S. pasakė, kad (patėvis) nelįstų, nes kvies policiją. A. laiptinėje puolė S.: griebė rankomis už kaklo ir kumščiu sudavė į veidą, smaugė, kaklą iki šiol skauda. Mama stovėjo netoliese, bet nieko nedarė, nesikišo. Išėjusi kaimynė atitraukė A. nuo S. S. išbėgo į lauką ir paskambino policijai. Kieme A. jai sakė, kad kai grįš, pakars, nužudys ją (S. B.). Patėvis ją sumušė pirmą kartą. S. dažnai pykstasi su mama. Pykčiai prasidėjo, kai namuose atsirado A. Jis su mama dažnai geria alkoholį. Tai būna savaitgaliais ir maždaug 2 kartus per savaitę. Mama anksčiau tiek negėrė, dabar geria su A. I. A. būna agresyvus, muša mamą. Kartą mamai išrovė saują plaukų. Mama jo bijo; sakė, jeigu mama jį paliks, jis ją užmuš. Mama žada skirtis, bet to nepadaro.
Kitų objektų apžiūros 2023 m. spalio 9 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajai S. B. 2023 m. rugsėjo 26 d. skambinant į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių, apžiūra. Įraše girdisi, kaip S. B. sako, kad patėvis ją smaugė ir trenkė į veidą.
Kitų objektų apžiūros 2023 m. spalio 16 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamerų darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Teigiama, kad vaizdo įraše matyti, jog nukentėjusioji S. B. policijos pareigūnams tvirtino, kad patėvis ją smaugė ir trenkė į veidą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvada Nr. G 1399/2023(04), kurioje nurodyta, kad S. B. kūne objektyvių sužalojimų nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai 2023 m. rugpjūčio 12 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. smurtavus prieš sutuoktinę ir jos dukrą yra įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiųjų sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2023 m. rugpjūčio 12 d. skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį); už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2023 m. rugsėjo 26 d. skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-4 dalimis, bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį). Tarpusavyje subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti A. F. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti A. F. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į atliktos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d. 20¹⁵ val. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. 12⁵⁵ val. ir nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. 22⁴⁵ val. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. 16²⁵ val. Pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: kompaktinę plokštelę su apklausos įrašu, palikti prie bylos.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nedirba, tačiau nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. turi oficialaus darbo stažo. Nuo 2023 m. kovo 16 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. 2019 m. kovo 2 d. baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas girtas viešoje vietoje sunkiai orientavosi aplinkoje, griuvinėjo ir taip pažeidė žmogaus orumą ir dorovę. Baudą sumokėjo. 2015 m. rugsėjo 2 d. teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigė, jog, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti areštas, jų dydžius parinkdamas artimus sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už du nusikaltimus skirtos arešto bausmės subendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skiriama (nustatoma) subendrinta arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d. 20¹⁵ val. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. 12⁵⁵ val. bei nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. 22⁴⁵ val. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. 16²⁵ val. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis BK 65-66 straipsniais, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaitomas jo laikino sulaikymo šioje byloje laikas (2 paros) ir laikoma, kad kaltinamasis atliko 2 arešto bausmės paras.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo 3 mėn. iki 1 m. ir skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Su intensyvia priežiūra teismas gali skirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5-6 dalyse nustatytas pareigas.
Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).
Kaltinamasis iš esmės analogiškas dvi nusikalstamas veikas padarė per trumpą laiką, nedirba, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Teismas nemato perspektyvų koreguoti kaltinamojo elgesį neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet prižiūrimą, todėl netaiko arešto bausmės vykdymo atidėjimo.
Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. B. – taikomas tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: kompaktinis diską su nukentėjusiosios S. B. apklausos įrašu, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamas (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia
A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2023 m. rugpjūčio 12 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 51 paros arešto bausmę.
A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2023 m. rugsėjo 26 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 50 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 51 paros ir 50 parų arešto bausmes subendrinti tarpusavyje iš dalies sudedant ir skirti (nustatyti) subendrintą 75 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, tarpusavyje subendrintą 75 parų arešto bausmę sumažinti trečdaliu iki 50 parų arešto bausmės.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą galutinę subendrintą sumažintą 50 parų arešto bausmę santykiu 1:1 įskaityti A. F. laikino sulaikymo laiką (2 paras) ir laikyti, kad jis atliko 2 arešto bausmės paras.
Išaiškinti A. F., kad Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-5 dalys numato, jog nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (aptariamu atveju į Šiaulių kalėjimą adresu Trakų g. 10, Šiauliai). Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę (Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį nuo 7³⁰ val. iki 16³⁰ val., penktadienį nuo 7³⁰ val. iki 15¹⁵ val., tel. Nr. 8-41-430921), administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. F. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, jeigu to prireiktų.
Skirti A. F. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius, skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
A. F. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. B. – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, – kompaktinį diską su nukentėjusiosios S. B. apklausos įrašu – palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti.
Išaiškinti A. F., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.