Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-04-19 · Administracinė byla Nr. TA-398-415/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-19
Bylos Nr.
TA-398-415/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01177-2022-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Pareiškėjas
A. A.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-398-415/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01177-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2 100 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 100 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). 2013 m. Vilniaus infekcinės ligoninės gydytojas infektologas paskyrė jam gydymą vaistais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuos vaistus privalu vartoti reguliariai visą gyvenimą. Pareiškėjas vaistus vartotojo ilgą laiką, tačiau 2020 m. gegužės 3 d. vakarinio maitinimo metu buvo informuotas, kad vaistų nebėra, o kitas gydymas nebuvo pasiūlytas. Pareiškėjas dėl neišduotų vaistų 2020 m. gegužės 11 d. su skundu kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių, kuris raštu Nr. 363-632 informavo pareiškėją, kad dėl susidariusios skolos tiekėjas atsisako parduoti vaistus. Reikalingi vaistai pareiškėjui buvo išduoti tik 2020 m. gegužės 25 d., o gydytojo konsultacija dėl vaistų vartojimo po pertraukos nebuvo paskirta. Pareiškėjo teigimu, apie pasibaigusias vaistų atsargas atsakovo atstovams buvo žinoma dar 2022 m. balandžio 21 d., tačiau dėl šių aplinkybių jokių veiksmų nebuvo imtasi ir netrukus vaistų nuteistiesiems pritrūko. Minėti (duomenys neskelbtini) vaistai pareiškėjui taip pat nebuvo išduoti laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. Dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, neaprūpinus pareiškėjo gydytojo paskirtais vaistais, pareiškėjas patyrė išgyvenimus, stresą, baimę, nerimą. Pareiškėjas taip pat pateko į rizikos grupę susirgti Covid infekcija, o karantino laikotarpiu rizika susirgti Covid infekcija dėl neišduotų (duomenys neskelbtini) vaistų buvo dar didesnė, todėl pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 2 būryje (10 lokalinis sektorius) ir buvo paskirtas į paprastąją grupę. Alytaus pataisos namai pirminės ambulatorinės medicininės pagalbos nebeteikia nuo 2019 m. spalio 1 d., kuomet Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros skyrius buvo reorganizuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus pataisos namų padalinį. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas ginčo laikotarpiu teikė Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Remiantis Alytaus pataisos namų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 7, 8.1-8.24 punktais ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-l 103/1R-279 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo 3 punktą, Alytaus pataisos namams yra pavesta užtikrinti suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei suteikti pirmąją medicinos pagalbą ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju. Alytaus pataisos namai tinkamai vykdė šią teisės aktais pavestą funkciją ir užtikrino pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

5. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. LAVL nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymui, ligoninė užkrečiamosiomis ligomis sergantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems paskirtus medikamentus gali įsigyti išrašant kompensuojamų vaistų receptus. Tam, kad galėtų įgyvendinti šio įstatymo pakeitimus, ligoninė turėjo įvykdyti tam tikras procedūras, susijusias su derinimais tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos, o šis procesas užsitęsė. Derinimo procesą taip pat prailgino situacija dėl koronaviruso plitimo šalyje. Dėl šių priežasčių pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. nebuvo išduoti (duomenys neskelbtini) vaistai (duomenys neskelbtini) ligai gydyti. Laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) vaistais pareiškėjas buvo aprūpintas ir šių vaistų atsiėmimą patvirtino savo parašu. Pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas tik jo paties subjektyviais samprotavimais. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės byloje nėra. Tarp pareiškėjo tariamai patirtos žalos ir gydymosi ligoninėje, priežastinio ryšio nėra, todėl neturtinės žalos priteisimui nėra pagrindo. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina jo argumentų dėl psichologinės būklės, išgyvenimų, patyrimų, galinčių patvirtinti žalos pareiškėjui padarymą.

II.

7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas paliko nenagrinėtą bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (neskirtas gydymas kitais vaistais, nesuteikta gydytojo konsultacija pradėjus vartoti vaistus po pertraukos). Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 320 Eur (trys šimtai dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui pagal diagnozuotą ligą ((duomenys neskelbtini)) buvo skirtas gydymas (duomenys neskelbtini) vaistais, jam buvo skirti vaistai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 26 d. rašto Nr. 4R-253 „Dėl informacijos suteikimo“ nustatyta, kad gydant (duomenys neskelbtini) ligą būtina laikytis griežto vaistų vartojimo režimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas LAVL neginčija aplinkybės, kad gydytojo paskirtų (duomenys neskelbtini) vaistų tiekimas ligoninėje nutrūko ir nurodo, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. pareiškėjui nebuvo išduoti (duomenys neskelbtini) vaistai (duomenys neskelbtini) ligai gydyti. Nors pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) vaistai jam nebuvo išduoti laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. gegužės 25 d., tačiau iš bylos duomenų, t. y. Ambulatorinių vaistų išdavimo lapo (b l. 53) nustatyta, kad vaistai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui 2020 m. gegužės 3 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. buvo išduoti. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad LAVL neaprūpino pareiškėjo (duomenys neskelbtini) vaistais laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. (20 dienų). Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas buvo aprūpintas gydytojo paskirtais (duomenys neskelbtini) vaistais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. (6 dienos) LAVL neaprūpino pareiškėjo (duomenys neskelbtini) vaistais.

9. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendė, kad LAVL netinkamai vykdė Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 (galiojęs iki 2021 m. gegužės 6 d., toliau – ir Aprašas) 19-20 punktuose numatytą pareigą apsirūpinti vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus ir nesudarė būtinų sąlygų Alytaus sveikatos priežiūros skyriaus uždaviniams įgyvendinti, todėl pareiškėjas laiku nebuvo aprūpintas gydytojo paskirtais vaistas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad LAVL dar 2020 m. balandžio 21 d. buvo raštu informuota apie (duomenys neskelbtini) vaistų poreikį, tačiau šios problemos neišsprendė, todėl 2020 m. gegužės 3 d. vaistai baigėsi. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui laikotarpiais nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. būtų rekomenduota vartoti kitus vaistus. Teismo vertinimu, LAVL turėjo pareigą iš anksto planuoti savo veiklą ir apsirūpinti reikiamų preparatų atsargomis, jog esant reikalui, nuteistieji, tame tarpe pareiškėjas, būtų laiku aprūpinti reikalingais vaistais, kuriuos vartojant būtina laikytis griežto režimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją jam paskirtais vaistais, dėl to pareiškėjas 26 paras buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, nes jam nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad Alytaus PN administracija, dar iki vaistų tiekimo nutraukimo, t. y. 2020 m. balandžio 21 d. kreipėsi į LAVL vaistinės vedėją su reikalavimu dėl (duomenys neskelbtini) vaistų poreikio (b. l. 14), įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius duomenis teismas darė išvadą, kad Alytaus PN tinkamai įvykdė savo pareigą užtikrinti pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą – iš anksto, iki (duomenys neskelbtini) vaistų stygiaus pradžios, pareikalavo iš LAVL vaistinės vedėjos aprūpinti Alytaus PN nuteistuosius (duomenys neskelbtini) vaistais. Duomenų, kad pareiškėjui dėl jo sveikatos sutrikimų būtų atsiradusi būtinybė suteikti pirmąją medicinos pagalbą, kurios suteikimą privalo užtikrinti Alytaus PN, nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, kad Alytaus PN veikė netinkamai, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmesti kaip nepagrįsti.

11. Pareiškėjo argumentų dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (nepasiūlytų kitų vaistų, nesuteiktos gydytojo konsultacijos vėl pradėjus vartoti vaistus po pertraukos) teismas nenagrinėjo nurodęs, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismas nurodė, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (neskirti kiti vaistai, nesuteikta gydytojo konsultacija po pertraukos pradėjus vartoti vaistus), būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka teismas pareiškėjo skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).

12. Teismas nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, tačiau atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai nebuvo išduoti 26 paras), ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz., 2021-11-24 nutartis byloje Nr. TA-715-556/2021, 2021-12-15 nutartis byloje Nr. TA-1047-415/2021) sprendė, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis teismas įvertino 320 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi teismas pareiškėjui priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2022 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.

13. Atsakovo atstovas LAVL padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo, atstovaujamo LAVL, atmesti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad negali tiksliai numatyti reikiamo kiekio medikamentų, be to medikamentai nebuvo užtikrinti dėl besikeičiančios jų įsigijimo tvarkos, kuri nepriklauso nuo LAVL veiksmų.

15. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad teisės pažeidimo pripažinimas neretai yra pripažįstamas pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui A. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovo atstovas LAVL 26 dienas nevykdė pareigos aprūpinti pareiškėją jam paskirtais vaistais ir priteisė pareiškėjui 320 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Atsakovo atstovas LAVL nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad negali tiksliai numatyti reikiamo kiekio medikamentų, be to medikamentai nebuvo užtikrinti dėl besikeičiančios jų įsigijimo tvarkos, kuri nepriklauso nuo LAVL veiksmų.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

21. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui nebuvo išduodami reikiami vaistai nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčija. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo ir atsakovo pareigos aprūpinti pataisos įstaigose kalinamus nuteistuosius, turinčius sveikatos problemų, vaistais ir medicinos priemonėmis, todėl plačiau dėl to nepasisakys.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog LAVL yra numatyta pareiga apsirūpinti vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus ir ji šios pareigos neįvykdė, todėl pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (26 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai).

24. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje taip pat yra konstatuota, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos yra atsakingos už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020; kt.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus) (kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme), tarp padaryto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys ir atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020).

26. LAVL apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, kad pareiškėjas nebuvo aprūpintas reikiamais medikamentais ne dėl LAVL kaltės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nutarties 20 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, konstatuojant viešosios atsakomybės sąlygas kaltė nėra vertinama ir nustatinėjama. Todėl argumentai, kad vaistų trūkumas buvo, galbūt, nulemtas kitų įstaigų ir kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta LAVL kaltės, atmestini.

27. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

28. Atsižvelgus į žalos prigimtį ir objektą, į pažeistą vertybę, nustatytų pažeidimų mastą, trukmę (pareiškėjui nebuvo suteikti vaistai 26 dienas), į LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020) teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas spręsti, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala atlygintina priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir kad pareiškėjui priteista protinga ir teisinga suma neturtinei žalai atlyginti, kurios mažinti nėra pagrindo.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo LAVL apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės teisių perėmėjas), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis