- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- AS-858-275-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00069-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybei
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundą (b. l. 2-5), prašydama iš atsakovo Marijampolės savivaldybės, atstovaujamos Marijampolės savivaldybės administracijos, priteisti 10 000 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi (b. l. 18-20) nustatė terminą iki 2012 m. vasario 20 d. skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjos skundo pagrindas nebuvo suformuluotas pakankamai aiškiai ir konkrečiai, teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartyje išaiškino pareiškėjai, jog ji turi nurodyti konkrečias faktines ir juridines aplinkybes, patvirtinančias civilinės atsakomybės sąlygas bei žalos dydį, konkrečius atsakovo galimai neteisėtus veiksmus (aktus, sprendimus, nurodant jų priėmimo datas, numerius, juos priėmusiais institucijas ir pan.), iš kurių kildinama neturtinė žala, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas atsakovas atlikdamas (neatlikdamas) tokius veiksmus (priimdamas konkrečius aktus, sprendimus) pažeidė, kokioms konkrečioms teisės aktų nuostatoms minėti veiksmai (konkretūs aktai, sprendimai) prieštarauja, konkrečiai ir aiškiai nurodant kuo pasireiškė jos galimai patirta neturtinė žala bei pateikti neturtinės žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus. Teismas įpareigojo pareiškėją pateikti tiek skundo su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.
2012 m. vasario 17 d. teisme buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas (b. l. 22-24).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi (b. l. 28-29) nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį A. Č..
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė konkrečių atsakovo veiksmų, iš kurių kildinama neturtinė žala, t. y. nenurodė atsakovo konkrečių aktų, sprendimų, jų priėmimo datų, numerių ir pan. Taip pat pareiškėja nenurodė, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas atsakovas atlikdamas (neatlikdamas) tokius veiksmus (priimdamas konkrečius aktus, sprendimus) pažeidė, kokioms konkrečioms teisės aktų nuostatoms minėti veiksmai (konkretūs aktai, sprendimai) prieštarauja. Pareiškėja nepateikė tiek skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Nors reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau būtina nurodyti ir skundo juridinį pagrindą – aplinkybes ir teisės normas, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju nėra pateikti argumentai ir įrodymai, kurie padėtų nustatyti privalomas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Nesant privalomiems duomenims, kurie yra būtini teismui įvertinti susiklosčiusį ginčą, bei pareiškėjai nepašalinus teismo nurodytų skundo trūkumų per nustatytą terminą, teismas tokio skundo nagrinėti negali. Teismas, vertindamas pateikto skundo turinį, pripažino, kad pareiškėja Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nustatytu terminu nepašalino, todėl pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį.
III.
Pareiškėja A. Č. atskiruoju skundu (b. l. 31-32) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti jos skundą nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėja žalą patyrė dėl antikonstitucinių valstybės įstaigų veiksmų. 1991 metais gimusiam jos vaikui buvo paskirta valstybinė pašalpa, kurios mokėjimas dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių buvo nutrauktas, net neinformavus pareiškėjos apie priimtą sprendimą, jo numerį, datą, priėmusią instituciją. Pareiškėja pažymi, jog ji kreipėsi į teismą, prašydama, kad jis padėtų nustatyti, kokiu pagrindu ir kada buvo priimtas nurodytas nutarimas. Pabrėžia, jog pareiškėjos prašymai socialinei paramai gauti buvo nuolat atmetami, nurodant, kad jos pajamos viršija nustatytus normatyvus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teisėja 2012 m. sausio 2 d. atmetė pareiškėjos skundą, kuriuo buvo skundžiamas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas neskirti pareiškėjai valstybės finansuojamo advokato. A. Č. vertinimu, pirmosios instancijos teismo teisėja neįskaito jos ranka rašytų skundų, todėl ji prašo teisėją nušalinti nuo bylos nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla procesinių teisinių santykių, susiklosčiusių pateikiant skundą teismui, srityje. Pareiškėja ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį, kuria teismas nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį, nepašalinus Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.
Teisėjų kolegija nurodo, jog įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009, 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009).
Šiuo atveju ABTĮ 23 ir 24 straipsniai numato bendruosius reikalavimus, keliamus skundo (prašymo) formai ir turiniui bei skundo (prašymo) priedams. Skundo (prašymo) reikalavimas turi būti aiškus ir konkretus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį vykdyti. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, jog teismui nustačius, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų, taikomas skundų trūkumų pašalinimo institutas: teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Jei teismo nurodyti trūkumai nėra pašalinami, ar pašalinami netinkamai, per nustatytą terminą, skundas (prašymas) nutartimi yra grąžinamas pareiškėjui ir laikomas nepaduotu.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjai pateikus patikslintą skundą, nustatęs, kad trūkumai pašalinti nebuvo, teismas laikė skundą nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
Pabrėžtina, jog pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama iš atsakovo Marijampolės savivaldybės, atstovaujamos Marijampolės savivaldybės administracijos, priteisti 10 000 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi (b. l. 18-20) nustatė pareiškėjai terminą iki 2012 m. vasario 20 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje pasiūlė pareiškėjai teisę nurodyti konkrečias faktines ir juridines aplinkybes, patvirtinančias civilinės atsakomybės sąlygas bei žalos dydį, konkrečius atsakovo galimai neteisėtus veiksmus (aktus, sprendimus, nurodant jų priėmimo datas, numerius, juos priėmusiais institucijas ir pan.), iš kurių kildinama neturtinė žala, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas atsakovas atlikdamas (neatlikdamas) tokius veiksmus (priimdamas konkrečius aktus, sprendimus) pažeidė, kokioms konkrečioms teisės aktų nuostatoms minėti veiksmai (konkretūs aktai, sprendimai) prieštarauja, konkrečiai ir aiškiai nurodant kuo pasireiškė jos galimai patirta neturtinė žala bei pateikti neturtinės žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus. Taip pat teismas įpareigojo pareiškėją pateikti tiek skundo su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.
Teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi pareiškėjos prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Įvertinusi bylos medžiagą ir pareiškėjos skunde, patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo yra aiškus skundo dalykas – pareiškėja reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kaip teigia pareiškėja, atsiradusią dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus išmokų vaikui mokėjimą ir neskiriant jai piniginės socialinės paramos. Taip pat skunde, patikslintame skunde pareiškėja išdėstė aplinkybes, jos manymu, patvirtinančias šio reikalavimo pagrįstumą, pridėjo Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento 2006 m. lapkričio 20 d. išvadą dėl teisės į piniginę socialinę paramą Nr. 2053 (b. l. 25), 2011 m. birželio 13 d. išvadą dėl teisės į socialinę paramą Nr. SL-6162 (b. l. 26), 2011 m. rugsėjo 30 d. pažymą apie pajamas Nr. SK-9109 (b. l. 13), kuri, jos manymu, parodo, kad nepagrįstai buvo nutrauktas išmokų mokėjimas. Akcentuotina, kad ABTĮ 23 straipsnyje nėra reikalavimo, kuris pareiškėją įpareigotų, teikiant skundą teismui, jį pagrįsti konkrečiomis materialinės teisės normomis. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti abstraktūs pareiškėjos skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylai nagrinėti.
Pabrėžtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną ir į tai, kad vienintelis pareiškėjos skundo trūkumas yra skundo ir priedų reikiamo skaičiaus nepateikimas, pažymi, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjos pateiktą skundą laikyti nepaduotu. Šiuo atveju pareiškėja patikslintame skunde nurodė priežastis dėl kurių ji negali pateikti reikiamo skaičiaus skundo ir jo priedų, pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį (b. l. 14, 16-17, 22-24), todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju atsisakymas priimti skundą dėl formalių trūkumų, nežiūrint to, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių negali pateikti reikiamo skaičiaus skundo kopijų ir jo priedų neatitiktų anksčiau nurodytų principų. Priešingas situacijos vertinimas leistų formaliais pagrindais atsisakyti ginti pareiškėjos teises.
Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas bylų pagal atskiruosius skundus procese tikrindamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, nesprendžia klausimų, kurie susiję su teismo priimto skundo nagrinėjimo procesu. Šiuo atveju pabrėžtina, kad ABTĮ 47 straipsnis numato proceso šalių teisę reikšti nušalinimą teisėjui (bet ne teismui) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės tada, kai skundas jau yra priimtas nagrinėjimui. Procesinės galimybės nušalinti teisėją dar neišsprendus skundo priėmimo klausimo ABTĮ nenumato, todėl šiuo atveju pareiškėjos argumentai dėl galimo pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo yra nevertintini.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. Č. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.